Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (asmens dokumento, gimimo, santuokos, mirties liudijimų, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais ir kt.) pareiškėjo tėvai P. B. ir A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 79. Pareiškėjas turėjo dar du brolius, kurie šiuo metu mirę.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvas P. B. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3613 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) Minėtame žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą, kitus statinius, kuriuose visada ir gyveno pareiškėjo tėvai P. B. ir A. B.. Tačiau minėti statiniai niekada nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centras nustatyta tvarka. Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, preziumuojama, jog būstas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.

Pareiškėjas šiuo metu rūpinasi gyvenamojo namo ir kitų pastatų teisiniu įregistravimu.

P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties gyvenamajame name liko gyventi jo sutuoktinė, pareiškėjo mama A. B. Pastaroji rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo, valdė minėtą žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina 2026-01-22 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos seniūnijos raštas Nr. D9-vEs, kuriame nurodoma, kad A. B., mirus sutuoktiniui P. B., toliau gyveno jiems priklausančioje sodyboje ir pagal galimybes jį prižiūrėjo bei juo rūpinosi.

Šią aplinkybę patvirtina ir testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad po B. V. mirties nėra įregistruota jokių kitų palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjo mama A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjas. Priimant mamos A. B. palikimą, paaiškėjo, kad mama nėra priėmusi sutuoktinio P. B. palikimo.

Kadangi A. B. po sutuoktinio P. B. mirties pradėjo viena naudotis visu minėtu žemės sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, šį turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo asmeninį turtą, todėl laikytina, kad A. B. mirusio sutuoktinio P. B. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Byloje nustatyta, kad P. B. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste- CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, palikimą pagal įstatymą būtina priimti per tris mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau į notarą nei vienas iš teisėtų paveldėtojų į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po tėvo mirties neužvesta. Tačiau po palikėjo mirties gyvenamajame būste liko gyventi pareiškėjo mama, ji naudojosi visu jiems priklausiusiu turtu, rūpinosi būsto išlaikymu, remontu, juos naudojo ir prižiūrėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad A. B. per tris mėnesius palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis, ir jį valdė iki savo mirties. Šias aplinkybes patvirtina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos seniūnijos raštas bei Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad po P. B. mirties nėra įregistruota jokių kitų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini) .

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, jog po P. B. (duomenys neskelbtini) mirties notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo dėl palikimo priėmimo fakto nustatyta, kad po B. V. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra ir registruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjo P. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė, valdė, juo naudojosi sutuoktinė iki savo mirties

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo palikėjo P. B. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad A. B. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti palikėjo vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini) ), po savo sutuoktinio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.