- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 1-285-856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00783-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kaltinamasis
- S. T.
- Civilinis ieškovas
- Ž. T.
- Advokatai
- Vaclovas Vaitkus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis G. J. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d.
trimis mėnesiais viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 32 valandas visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stumdė bei vieną kartą sudavė delnu į veidą šeimos nariui – nepilnametei dukrai Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini) (16 metų amžiaus), taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014-08-18, apie 21 val., grįžo į namus išgėręs, paprašė dukters išvirti kavos, tačiau ji atsisakė tą daryti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vėliau jis pastebėjo, kad trūksta cigarečių, dėl ko apkaltino dukrą jas paėmus, jis norėjo užduoti dukrai per užpakalį, bet delnu sudavė jai į veidą. Duktė susigriebė už veido, pasičiupo telefoną ir išbėgo į lauką. Jai išbėgant jis jos atsiprašė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Su N. T. yra išsituokę, bet gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Taip pat nurodė, jog negali atsispirti alkoholiui, todėl mano, kad jam reikia gydytis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Nukentėjusioji Ž. T. parodė, jog 2014-08-18 buvo namuose viena, tėvas grįžo visiškai girtas. Jis pradėjo ją vadinti negražiais žodžiais, vėliau pasiūlė gražiai pasikalbėti. Ji atsakiusi, kad neturi apie ką kalbėti su girtu, tada jis pakėlė ją nuo kėdės, trenkė ranka per nosį, apsuko ir mėgino pakelti drabužius lyg norėdamas suduoti per užpakalį. Ji pasiėmė telefoną ir išbėgo iš kambario, paskambino į policiją ir laukė lauke, kol grįš mama. Po kurio laiko atvyko policija ir tėvą išsivežė. Nurodo, jog tėvas jai sudavė tyčia, nes ir pasakė „ar nori gauti į snukį“. Po tėvo suduoto smūgio jai skaudėjo nosį, kurią, kai paliečia, dar tebeskauda ir dabar. Kraujas nebėgo. Su tėvu nesutaria, nes jis dažnai geria. Be to, pastaruoju metu tėvas yra labai agresyvus, ji jo bijo. Su kaltinamuoju taikytis nenori, taip pat nenori, kad jis gyventų kartu su ja.
Nukentėjusioji Ž. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai su neblaiviu tėvu S. T. vieniems būnant namuose, tėvas ją įžeidinėjo, sugriebė už rūbų, pakėlė, pastūmė ir trenkė vieną kartą delnu į nosį, dėl ko jai skaudėjo ir skauda iki šiol, paskui vėl sugriebė, apsuko, sakė, kad duos į užpakalį. Ji pagriebė telefoną išbėgo lauk, iškvietė policiją (b.l. 23-24).
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą N. T. parodė, jog įvykio metu jos nebuvo namuose. Duktė pati paskambino policijai, o jai parašė žinutę, kad laukia lauke. Grįžusi namo dukterį rado užsidariusią viralinėje. Ji buvo nusiverkusi, išsigandusi, nosis buvo paraudusi. Atstovaudama dukterį reiškia 100 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes duktė buvo sužalota, išsigando, jai buvo sukeltas skausmas. Ji su dukra nenori, kad kaltinamasis grįžtu pas jas gyventi. Ne kartą prašė kaltinamojo gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau jis nenori.
2014 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas įrodo, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamąjame name (b.l. 12-14).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto liudija, jog 2014-08-18, apie 22 val., gautas Ž. T. pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tėvas S. T., būdamas neblaivus, trenkė vieną kartą dukrai delnu į veidą (nosį), taip sukėlė fizinį skausmą (b.l. 7-9).
Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys įrodo, jog 2014-08-18, 22:43:37 val., S. T. nustatytas 2,40 promilių girtumas, N. T. ir Ž. T. yra visiškai blaivios (b.l. 10).
Asmens apžiūros protokolas įrodo, jog 2014-08-19, 00 val. 20 min., apžiūrint nukentėjusiąją Ž. T. matyti, kad sutinusi nosies nugarėlė (b.l. 25-27).
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo S. T. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai dukrai Ž. T. fizinį skausmą.
Bausmės skyrimas
Skirdamas S. T. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui.
S. T. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika yra baigta. S. T. praeityje vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b.l. 44-45), bausmę atlikęs tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 53-55), yra dirbantis (b.l. 57), Radviliškio seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 61), iš Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog Psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 66).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaip minėta, S. T. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą – smurtą artimoje aplinkoje, prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, dirba ir padeda išlaikyti šeimą, nori ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Taigi, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad S. T. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu S. T. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat S. T. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė ir pareigos.
Į bausmės atlikimo laiką S. T. įskaitomas jo laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas.
S. T. paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.
Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą N. T. nurodė, jog ji dukters vardu reiškią 100 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau byloje civilinio ieškinio nepateikta.
BPK 112 str. nurodyta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, iš ko seka, jog šis procesinis dokumentas turi būti įformintas raštu kaip atskiras procesinis dokumentas, ir nepakanka vien parodymuose įrašyti, kad reiškiamas civilinis ieškinys. Taigi, byloje nesant pareikšto procesinio dokumento - civilinio ieškinio – teismas jo išspręsti negali, todėl nukentėjusiajai ir jos atstovei išaiškintina, jog nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., S. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per dešimt (10) mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei paskirti pareigą - gydytis priklausomybę alkoholiui.
Į bausmės atlikimo laiką S. T. įskaityti jo laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-18, 23 val., iki 2014-08-20, 9 val. 30 min.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.