- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-239-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00044-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J., R. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai O. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J., R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Š. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, t.y. O. Š., po sutuoktinio L. A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l.1-3).
Pareiškėja nurodė, kad 2013 kovo 15 d. mirė jos sutuoktinis L. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas, kuris yra įgytas santuokos metu: žemės sklypas su pastatu – sodo pastatu, registro Nr. 69/1416, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), butas, registro Nr. 20/216892, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Notaro biure paveldėjimo byla į mirusiojo L. A. Š. palikimą neužvesta. Nurodo, kad po sutuoktinio L. A. Š. mirties turtą paveldėjo pareiškėja pradėdama faktiškai jį valdyti, ji ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už elektrą, vandenį, naudojasi sodo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki šiol augina jame daržoves, gėles. Po sutuoktinio L. A. Š. mirties pareiškėja pasiliko jo asmeninius daiktus, buities prietaisus, kuriais rūpinasi kaip savais. Pareiškėja dėl garbaus amžiaus, teisinio neišprusimo stokos per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su L. A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje su L. A. Š. įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Įgytas turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas jos vardu. Po vyro mirties mokesčius už butą, sodą moka ji viena, yra apdraudusi butą ir sodo pastatą. Pareiškėja sode nuolat dirbo ūkiškus darbus, karpė gyvatvores. Paaiškino, kad gyvenant santuokoje su L. A. Š. jiems gimė dvi dukros - R. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios gyvena Vilniuje, į mirusio tėvo palikimą nepretenduoja, daugiau pretendentų į mirusiojo palikimą nėra. Po vyro mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėja manė, kad turi teisę kreiptis per šešis mėnesius, dukros gyvena atskirai, todėl niekas nepriminė jai dėl kreipimosi pas notarą terminų.
Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l.49). Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą į pareiškimą, kuriuo nurodo, kad sutinka su O. Š. pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l.35).
Suinteresuotas asmuo N. J. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai – informuota išsiuntus teismo nutartį dėl bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje su nurodyta teismo posėdžio data, vieta ir laiku (b.l.51-53). Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą į pareiškimą, kuriuo nurodo, kad sutinka su O. Š. pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l.33).
Esant aptartoms aplinkybėms, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas pasisakęs, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.4). Pareiškėja O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b.l.5). Po L. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta (b.l.15). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 5 d. pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad L. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, jo sutuoktinė O. Š. (b.l.16). Pareiškėja O. Š. gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l.57). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjo L. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties momentu (duomenys neskelbtini), O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0680 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.7-8). Palikėjo vaikai, pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į mirusiojo palikimą nepretenduoja (b.l. 33, 35).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado L. A. Š. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja O. Š. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji priėmė palikėjo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinio L. A. Š. mirties pareiškėja O. Š. priėmė mirusiojo palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjo turtą, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėja po sutuoktinio mirties pasiliko gyventi bute, kuriame gyveno kartu su palikėju iki jo mirties, tęsė naudojimąsi likusiu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, sodo pastatą, juo iki šiol naudojasi (augina daržoves, gėles, prižiūri augalus), ji, siekdama išvengti bet kokios rizikos, yra apdraudusi nekilnojamąjį turtą. Taigi, bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių, kitiems įstatyminiams įpėdiniams neprieštaraujant) laikytina, kad pareiškėja po vyro L. A. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos raštu išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str., 92-93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po vyro L. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.