- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- I-430-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- Ilonai Girdenienei, Ilonos Girdenienės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vaidui Drungilui, Asociacijai Lietuvos antstolių rūmai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus,
sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjai Ilonai Girdenienei, pareiškėjos atstovei adv. Liudvikai Meškauskaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ilonos Girdenienės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vaidui Drungilui ir Asociacijai Lietuvos antstolių rūmai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu ,,Dėl antstolės Ilonos Girdenienės įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-96 antstolė Ilona Girdenienė nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigota perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymu ,,Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės Ilonos Girdenienės įgaliojimams“ Nr. 7P-123 Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantis antstolis Vaidas Drungilas paskirtas perimti Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikusios antstolės Ilonos Girdenienės nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą (b. l. 8).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2007-10-10 kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-96; 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-123 (b. l. 3-6).
Pareiškėja paaiškino, kad priėmus ginčijamus įsakymus, buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, Antstolių įstatymo nuostatos. Siekdama įgyti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, pareiškėja 2002 m. įstojo į Mykolo Riomerio universitetą, tačiau dėl ligos negalėjo užbaigti studijų iki įstatyme numatyto termino. Apie ligą atsakovą informavo. Pareiškėja įgyvendino visus įstatyme keliamus reikalavimus ir pagrįstai tikėjosi, kad sirgimo laikotarpis bus laikytinas pagrįstu ir pateisinamu, ir jai nebus taikomas 5 metų laikotarpis įgyti išsilavinimui. Įstatyme nustatytas 5 metų terminas išsilavinimui įgyti yra labai trumpas. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu pareiškėja turėjo ekonomistės aukštąjį išsilavinimą.
Pareiškėja nuo 1993 metų dirba antstole, yra įgyvendinusi visus įstatyme keliamus reikalavimus, papildomai mokosi, todėl pagrįstai tikėjosi protingų ir pagrįstų savo įgytų teisių apsaugos, t.y. dėdama pastangas būti antstole, investuodama į kontorą ir laikydama kvalifikacinius egzaminus, tikėjosi pagrįstų garantijų, o ne būti atleista iš antstolės pareigų vien todėl, kad studijų metu susirgo ir nespėjo baigti studijų.
Antstolių įstatymo 12 str. yra nustatytas baigtinis antstolio įgaliojimų pasibaigimo atvejų sąrašas, šiame sąraše nėra tokio atleidimo pagrindo, pagal kurį buvo atleista pareiškėja.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad nėra galimybės įvykdyti 2007-10-02 įsakymo per penkias darbo dienas, kaip tai yra nustatyta Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymo Nr. 202 8 punkte. Pareiškėja turi apie 7000 vykdomųjų bylų. Pareiškėja, tvarkydama vykdomąsias bylas, įdėjo daug darbo, t.y. susipažino su skolos atidavimo galimybėmis, atliko kitus veiksmus, už kuriuos jai nėra atlyginta, investavo savo lėšas į pašto išlaidas, atidėjo didelę dalį administravimo mokesčių. Šių klausimų sprendimas ir pareiškėjos turėtų sąnaudų atlyginimas nėra nustatytas, todėl įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.
Pareiškėja teismui pateikė prašymus (b. l. 65-67, 145-149) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos „teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.“ ir 2 dalies nuostata „antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog valdžios galias riboja Konstitucija, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, Konstitucijos 52 straipsniui, kuriame numatyta, kad valstybė laiduoja socialinę paramą ligos atveju, Konstitucijos 53 straipsniui, kuriame numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti. Atstovė paaiškino, kad šiuo metu pareiškėja įgijo reikalaujamą aukštąjį teisinį išsilavinimą. Šioje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, ginčijamo įsakymo galiojimas yra sustabdytas, todėl pareiškėja toliau dirba antstolio darbą. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimu teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs pažeidimą, gali netaikyti sankcijos, jeigu dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių sankcija laikytina akivaizdžiai neproporcinga. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje taiko konstitucinį teisingumo ir protingumo principą. Atmetus pareiškėjos skundą, būtų priimtas savo turiniu neteisingas sprendimas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-42).
Nurodė, kad pareiškėja Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, pareiškėja pripažįsta šią aplinkybę, todėl teisingumo ministras turėjo pareigą atleisti pareiškėją iš antstolės pareigų. Antstolių įstatymo 12 str. nustato antstolių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus. Tai, kad specialus antstolių atleidimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str., neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad teisinė sistema asmenį įtikina, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis teisės normomis. Esant teisės aktuose nustatytai pareigai iki 2007-10-01 įgyti nustatytą išsilavinimą, negalėjo susiklostyti teisėti ir pagrįsti pareiškėjos lūkesčiai, kad ji nebus atleista, jei šios pareigos neįgyvendins.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą tenkinti ir palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus (b. l. 124-126).
Nurodė, kad institucinė antstolių reforma turėjo būti vykdoma per protingai proporcingus pereinamuosius laikotarpius, o pakankamu laikotarpiu nelaikytinas minimalus įprastas tam tikrų reikalavimų įvykdymui būtinas laikas. Įstatymų leidėjas nustatė 5 metų terminą išsilavinimui įgyti, nenumatyta galimybė dėl objektyvių priežasčių studijas atidėti. Tuo pat metu antstoliai turėjo nepertraukiamai dirbti, be galimybės studijas laikinai sustabdyti privačiai kontorai įsteigti ar išlaikyti. Pažymėjo, kad analogišku atveju – prokurorams neįgijus atitinkamo išsilavinimo, tai nebuvo besąlygiškas pagrindas atleisti laikotarpio baigties dieną.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vaidas Drungilas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 159). Nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai – liga, teisėti lūkesčiai ir kt. nėra pagrįstos priežastys nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nenumatė išimčių, kurių pagrindu būtų galima asmenims, neįgijusiems nustatyto išsilavinimo, neatleisti iš antstolių. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija, priimdama pareiškėjos ginčijamus įsakymus, vykdė įstatymų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2003-01-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 4 pareiškėja Ilona Girdenienė įrašyta į Lietuvos antstolių sąrašą, veiklos teritorija – Plungės ir Telšių rajonų apylinkės teismų (b. l. 83-86). 2003-01-03 įsakymas priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str. 6 p.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu Nr. 7P-96 antstolė Ilona Girdenienė nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigota perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 7). 2007-09-28 įsakymas priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., Antstolių įstatymo 12 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymu Nr. 7P-123 Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantis antstolis Vaidas Drungilas paskirtas perimti Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikusios antstolės Ilonos Girdenienės nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolės archyvą (b. l. 8). 2007-10-02 įsakymas priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202.
Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės vykdyti antstolio veiklą nuo 2003-01-01, t.y. nuo to laiko kuomet įsigaliojo 2002-05-09 Antstolių įstatymas Nr. IX-876. 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-877 yra nustatyta Antstolių įstatymo įsigaliojimo tvarka.
Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 2 d. antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.
Pareiškėja, įsigaliojus Antstolių įstatymui, 2003-01-03 Teisingumo ministro įsakymu buvo įgaliota vykdyti antstolio funkcijas, nors tuo metu neatitiko visų Antstolių įstatymo nustatytų reikalavimų, būtinų tam, kad galėtų būti paskirta antstole, t.y. pareiškėja 2003 m. neturėjo aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1994 m. įgijo ekonomistės kvalifikaciją Vilniaus universitete (b. l. 76). 2002 m. priimta į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinio skyriaus pirmą kursą (b. l. 47). Pareiškėja, įsigaliojus Antstolių įstatymui, buvo įgaliota vykdyti antstolio funkcijas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str. 6 p. pagrindu, kuris nustatė, kad asmenys, įrašyti į antstolių rezervą ir įvykdę šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nuo 2003 m. sausio 1 d. įrašomi į Lietuvos antstolių sąrašą, jiems išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, bei antstolio pažymėjimas ir ženklas.
Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, suteikdamas teisę vykdyti antstolio veiklą asmenims, neatitinkantiems visų Antstolių įstatymo nustatytų reikalavimų, būtinų tam, kad asmuo galėtų būti paskirtas antstoliu, kartu nustatė tam tikrą sąlygą, kurią minėti asmenys privalėjo įvykdyti šio teisės akto nustatyta tvarka. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.; 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.
Pareiškėja teisės krypties studijas Mykolo Romerio universitete baigė 2008 m. birželio mėn. (b. l. 186). Nurodytos bylos aplinkybės ir teisės normos patvirtina, kad pareiškėja Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatytu terminu, neįgyvendino šiame teisės akte numatytos teisės – įgyti Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą išsilavinimą. Todėl Teisingumo ministras privalėjo priimti įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių. Ginčijamas 2007-09-28 įsakymas savo turiniu neprieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams, ginčijamas sprendimas yra priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, būtinų sprendimo priėmimui, sprendimą priėmė kompetentinga institucija, todėl sprendimas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui tai, kad vėliau pareiškėja atliko įstatyme numatytus veiksmus – įgijo reikalaujamą išsilavinimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. yra nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai, kad teismas tikrina tik administracinio sprendimo teisėtumą, yra suprantama, kad teismas įvertina sprendimo teisinį pagrindą buvus faktinei situacijai sprendimo priėmimo metu. Vėlesni veiksmai negali turėti reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ar neteisėtumui.
Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenustatė jokių išlygų, kurioms esant galėtų būti netaikomas šio įstatymo 5 str. Todėl neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjos nurodyti motyvai, kad pareiškėja negalėjo įvykdyti minėto įstatymo reikalavimo dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad 2003-03-24 pareiškėjai Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikta konizacija, gydyta stacionare nuo 2003-03-24 iki 2003-03-28, 2008-02-11 iki 2008-02-14 (b. l. 142-143). 2005-10-03 šeimos klinikos „Inesa“ medicininis pažymėjimas Nr. 111 patvirtina, kad pareiškėjai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, gydytojo psichiatro rekomendacija dėl akademinių atostogų (b. l. 11). 2007-10-04 pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nustatyta pareiškėjos pagrindinė diagnozė – pirminė arterinė hipertenzija IIo hipertenzinė kardiopatija, migrena su dažnais priepuoliais (b. l. 9-10).
Anksčiau paminėti pareiškėjos dokumentai patvirtina, kad buvo svarbios priežastys, galėjusios pareiškėjai trukdyti įgyti įstatymo nustatytu terminu Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą išsilavinimą. Tačiau nei Antstolių įstatymas, nei Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumato galimybės šį terminą atnaujinti, todėl nei kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nei teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis ir priimti kitokį administracinį sprendimą, negu numato galiojantis įstatymas. Pareiškėja neteisingai minėtą naikinamąjį įstatymo nustatytą terminą vertina kaip sankciją, kuri pareiškėjos manymu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, galėtų būti netaikoma. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. nėra nustatyti tam tikri taisyklių pažeidimo atvejai, ir nėra sankcijų, šioje normoje buvo nustatyta asmenims galimybė įgyvendinti tam tikras teises, kurių neįgyvendinus, negali atsirasti asmeniui įstatyme nustatytos pasekmės.
Nepagrįsti yra pareiškėjos motyvai, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja Antstolių įstatymo 12 str., reglamentuojančiam antstolio įgaliojimų pasibaigimą. Pareiškėjos kaip antstolio įgaliojimai turėtų pasibaigti Antstolių įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu (antstolio įgaliojimai pasibaigia atleidus jį iš antstolių). Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teisingumo ministras turi pagrindą atleisti antstolį. Šiame sąraše nėra paminėtas atleidimo pagrindas, pagal kurį yra atleista pareiškėja. Tačiau, kaip jau anksčiau buvo minėta, Antstolių įstatymo reikalavimai galioja be išlygų tuo atveju, jeigu antstoliui įgaliojimai suteikti šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai įgaliojimai vykdyti antstolio veiklą suteikti pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, todėl šiame įstatyme buvo nustatytas ir specialus minėtų asmenų atleidimo pagrindas, kuris negali būti paminėtas prie bendrų antstolio atleidimo pagrindų.
Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. nustatyta, kad pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.
Teisingumo ministras, priėmęs įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių, privalėjo vykdyti Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. reikalavimu ir priimti kitą šioje byloje skundžiamą įsakymą – 2007-10-02. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 yra patvirtinta Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 p. nustatyta, kad pasibaigus antstolio įgaliojimams ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisingumo ministro įsakymu paskiriamas perimantis antstolis, kuriam bus perduotos buvusio antstolio nebaigtos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui. Tvarkos 8 p. nustatyta, kad antstolis iki teisingumo ministro įsakymo dėl jo atleidimo iš antstolių priėmimo dienos, o nesant galimybių – per penkias darbo dienas nuo tokio įsakymo priėmimo dienos, privalo pateikti Lietuvos antstolių rūmams bei Teisingumo ministerijai Tvarkoje nurodytus inventorizavimo aktus. Pareiškėja nepagrįstai ginčijamo įsakymo teisėtumą grindžia negalimumu įvykdyti Tvarkos 8 p. reikalavimus.
2007-10-02 įsakyme nėra sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo perduoti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus. 2007-10-02 įsakymu teisingumo ministras įvykdė minėtų teisės normų jam nustatytą pareigą ir išsprendė klausimą dėl perimančio antstolio paskyrimo. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų perėmimo tvarką reglamentuoja norminis aktas – Tvarka, kuri taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu teisingumo ministras priima analogiškus individualius administracinius aktus, kaip pareiškėja ginčija šioje byloje. Todėl Tvarkos įgyvendinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje ginčijami įsakymai nėra pradėti vykdyti, priešingai, jų galiojimas yra sustabdytas pritaikius byloje reikalavimo užtikrinimo priemones (b.l. 34).
Dėl nurodytų motyvų, 2007-10-02 įsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).
Netenkinamas yra pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Abejones dėl minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad jose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių prailginti įstatymo nustatytą terminą; nustatytas pereinamasis laikotarpis buvo nepakankamas, kad asmenys, toliau dirbantys specifinį darbą, realiai galėtų (pajėgtų) laiku įvykdyti padidintą išsilavinimo reikalavimą; anksčiau (1999-2000 m.) tokio išsilavinimo nereikėjo, tik vėliau tapo aišku, kad jo reikės (2000-2002 m.).
Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Taigi antstoliui yra patikėta vykdyti itin svarbias viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Antstolis padeda užtikrinti teisės į teisminę gynybą realumą, nes tik įvykdžius teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimą gali būti realiai ir veiksmingai apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Įstatymuose nustatytas terminas laikytinas protingu terminu įgyti reikiamą išsilavinimą. Tai, kad tam tikras asmuo gali būti nepajėgus dirbti ir kartu mokytis aukštojoje mokykloje, yra subjektyvi aplinkybė, kuria negali būti pateisinamas reikiamo išsilavinimo neįgijimas įstatymo nustatytu laiku. Tai, kad 1999-2000 m. toks išsilavinimo reikalavimas teismo antstoliams nebuvo taikomas, nereiškia, kad, atsižvelgiant į antstolio pareigybės specifiką, vėliau negali būti nustatyti atitinkami išsilavinimo reikalavimai. Tai spręsti yra įstatymų leidėjo diskrecija. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, kurio metu yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, pareigas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumo padėtį tokių asmenų atžvilgiu. Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Įstatymo nustatytas laikotarpis buvo pakankamas laikas antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams.
Nepagrįsti yra pareiškėjos motyvai dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo bei Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nustatyto reglamentavimo lyginimas su Prokuratūros įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu. Priėmus Antstolių įstatymą buvo vykdoma antstolių veiklos reforma, kuriai įvykus antstoliai pradėjo veikti kaip savarankiški subjektai, kurie patys atsako už savo ir savo darbuotojų padarytus veiksmus, kurie yra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektai (Antstolių įstatymo 16-18 str.). Iki nurodytos reformos antstoliai veikė kaip teismo antstoliai - karjeros statutiniai valstybės tarnautojai, dirbę teismo antstolių kontoroje prie apylinkės teismo (Teismo antstolių įstatymo 2000-10-10 įstatymo Nr. VIII-1993 4, 6 str.). Todėl nustatytas reglamentavimas dėl reikalavimų, keliamų antstoliui, negali būti laikomas nepateisinamu.
Dėl nurodytų motyvų, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai.
Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. nuostata dėl reikalavimo įstatymo nustatytu terminu įgyti Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatytą išsilavinimą negali būti vertinama kaip diskriminuojanti asmenis, neįvykdžiusios šios sąlygos. Asmenims neįvykdžiusiems šios nuostatos įstatymo nustatytu terminu, nėra ribojama teisė galiojančio Antstolių įstatymo nustatyta tvarka pretenduoti būti paskirtam antstoliu. Dėl nurodytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo bei motyvų svarstyti klausimą ar pareiškėjai ar kitiems asmenims pretenduojantiems būti paskirtiems antstoliais dėl tam tikrų ypatingų aplinkybių ir vadovaujantis teisės principais neturėtų būti taikomi galiojančio įstatymo reikalavimai.
2007-11-19 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-96 galiojimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 5 d., priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. ,127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Ilonos Girdenienės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Panaikinti 2007-11-19 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-96 ,,Dėl antstolės Ilonos Girdenienės įgaliojimų pasibaigimo“ galiojimą. Sprendimo dalį panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdyti pasibaigus terminui šiam sprendimui apskųsti, o jeigu skundas bus paduotas, - priėmus nutartį atmesti skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.