Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-93-506/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
II-93-506/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00085-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-93-506/2014
Proceso Nr. 4-68-3-00085-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 79. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISVilnius, 2014 m. vasario 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. J., institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – atstovui Viktorui Benkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-12-03 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyresnysis patrulis 2013-11-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-4093043-13 J. J. už tai, kad jis, 2013-11-26 apie 12.47 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia juosta iš dešinės pusės tiesiai važiavusiu automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius (b.l. 5). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinė veiklos skyriaus 2013-12-03 nutarimu Nr. 10N-4385736-13 J. J. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 180 Lt baudą (b.l. 4).

Šalies argumentai

J. J. skundu prašo nutarimą panaikinti, nes minėto pažeidimo nepadarė.

Skunde nurodyta, kad 2013-11-26 vairuodamas TOYOTA COROLLA ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) jau buvo aplenkęs automobilį TOYOTA AVENSIS VERSO. Už 100 metrų ruošėsi sukti į kairę, todėl važiavo arčiau vidurinės ištisinės juostos. Tuo metu TOYOTA AVENSIS VERSO padidino greitį ir įjungęs nepertraukiamai garsinį signalą, priartėjo prie jo automobilio dešinio šono. Keliui susiaurėjus TOYOTA AVENSIS VERSO lietė jo galinį dešinį sparną, po to galines dešines dureles ir truputį dešinių durų dalį. Teigia, kad TOYOTA AVENSIS VERSO vairuotojas „pakišo“ savo automobilį. ATP protokole išdėstytas kaltinimas 125 punktu nepagrįstas, kadangi jis vykdė 111 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš sukdamas į kairę vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto. Kaltinimas 132 punktu taip pat nepagrįstas, kadangi atstumą laikė protingą. Per 30 vairavimo metų nėra padaręs autoįvykio. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašo panaikinti nutarimą.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad prieš posūkį jis važiavo antroje juostoje, prieš jį buvo dvi transporto priemonės, iš dešinės buvo trys automobiliai, o ketvirtas automobilis buvo TOYOTA AVENSIS. Tarp automobilių buvo toks eiliškumas: ta transporto priemonė, kuri važiavo dešinėje juostoje, važiavo pirma, po to – transporto priemonė, kuri buvo pirmoji jo juostoje, važiavo antra, ir taip transporto priemonės dėstėsi, kad automobiliai įvažiuoja vienas po kito. Atėjus jo eilei įvažiuoti, už jo buvo TOYOTA AVENSIS. Tame posūkyje du automobiliai pilnai išsitenka. Yra paskaičiavęs, kad posūkį abu įveikė vienodu išvažiavimo momentu. Ir tas momentinis greitėjimas buvo tarp 5,56 m/s ir 11,1 m/s. Reiškia, avarija įvyko tarp 80 ir 100 metrų atstumu, o laiko atžvilgiu – nuo 7 iki 9 sekundžių nuo manevro jam įvažiuojant į pirmąją juostą ir kartu darant posūkį pradžios. TOYOTA AVENSIS vairuotojas posūkio eigoje jį matė tikrai, nes darant posūkį jis 3-4 sekundes nepertraukiamai signalizavo. Ir dar vienas dalykas, įrodantis, kad jis tikrai pirmas važiavo – tai trajektorijos lanko ilgis. Trajektorijos lanko ilgis pagal matematinius skaičiavimus yra: PR dalinti iš 180 ir padauginti iš laipsnių, kur mūsų laipsniai yra vienodi, o atstumas tarp mašinų, skirtumas, yra kažkur 3,5 metro. Reiškia, važiuojant vienodu greičiu, o spinduliai yra skirtingi, TOYOTA COROLLA, kur yra spindulys mažesnis, išvažiuoja greičiau per automobilio ilgį, apie 3,5-4 metrus, nes yra trumpesnė. Ir jo automobilis automatiškai atsiduria prieš TOYOTA AVENSIS. Ir po to jis važiavo ta juosta, nes žinojo, kad jam reikės daryti posūkį į kairę, važiavo arčiau tos juostos. O automobilis TOYOTA AVENSIS signalizavo, privažiavo ir užkabino jo automobilio dešinę pusę. Ko pasekoje susidūrimas yra atvirkščiai, negu teigiama policijos, jis yra nuo galo į priekį, nes sugadinimai didžiausi yra galinių dešiniųjų durelių. Tai reiškia, kad pats užkabinimas vyko iš galo į priekį. Jis tikrai važiavo priekyje, o TOYOTA AVENSIS važiavo iš paskos ir lindo, bet tai nereiškia, kad jis turi lįsti. Prieš tai visi gražiai užleido vienas kitą ir kaitaliojosi. Jis įsitikino, kad TOYOTA AVENSIS jį praleidžia, ir įvažiavo į tą juostą matydamas, kad jis pasislenka ir duoda vietos.

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, prašo nutarimą palikti nepakeistą, nurodant, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti abu eismo įvykio dalyviai, išnagrinėti ir įvertinti rašytiniai bei vaizdiniai įrodymai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą buvo prieita išvados, kad automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. J., vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su ta pačia juosta iš dešinės tiesiai važiuojančiu automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.

Institucijos atstovas Viktoras Benkus papildomai paaiškino, kad iš priimto nutarimo pagal transporto priemonių sugadinimo pobūdį, matosi kaip įvyko kontaktas: J. J. vairuojamas automobilis dešiniuoju šonu kontaktavo su automobilio TOYOTA AVENSIS kairiuoju šonu, tai matyti iš į bylą pateiktos medžiagos. KET numato sąvokoje „eismo juosta – tai horizontaliuoju ženklinimu pažymėta arba nepažymėta išilginė kelio važiuojamosios dalies juosta, kurios automobiliams pakanka važiuoti viena eile“. Ir numatyta KET, kaip turi būti statomi automobiliai – dešiniajame kelkraštyje, jeigu nėra važiuojamosios dalies – dešiniajame pakraštyje, viena eile, motociklai be priekabos ir dviračiai gali stovėti dviem eilėmis. Tačiau KET nereglamentuoja, kiek automobilių gali važiuoti viena eile. Jei eismo juostos pločio pakanka važiuoti dviem eilėmis, KET nedraudžia to daryti. Ir dar KET numato, kad automobilis turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Preziumuojama, kad tarp automobilio dešiniojo borto ir kelio važiuojamosios dalies neturi tilpti jokia kita transporto priemonė. Tuo tarpu iš transporto priemonių sugadinimo pobūdžio matosi, kad TOYOTA COROLLA kairiuoju šonu kontaktavo su iš dešinės važiuojančiu TOYOTA AVENSIS automobiliu. Vadinasi, automobiliai buvo išsidėstę taip, kad TOYOTA COROLLA automobilis važiavo ne palei dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą, paliko vietos kitai transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi. Dėl to įvyko transporto priemonių kontaktas. Ir vertinant tą aplinkybę, kad TOYOTA COROLLA automobilio sugadinimai prasideda nuo priekinių durelių, vadinasi, jis buvo šiek tiek priekyje negu TOYOTA AVENSIS. Dėl kažkokių priežasčių keičiant važiavimo kryptį įvyko kontaktas ir mano, kad TOYOTA AVENSIS važiavo būtent palei dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą, po kontakto jis buvo dešiniajame kelkraštyje. Iš ko galima daryti išvadą, kad TOYOTA COROLLA kažkokiu momentu keitė kryptį dešiniau, kliudė greta važiavusį automobilį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Ir ta aplinkybė, kad J. J., kaip nurodo policijos pareigūnai, įvykio vietoje sutiko iš pradžių pildyti eismo įvykio deklaraciją, tai reiškia – pripažino esąs kaltas sukėlęs eismo įvykį. Iš schemos matosi, kad transporto priemonės važiavo viena kitos atžvilgiu greta. Pradinėje padėtyje vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vadinasi, jeigu eismo juosta siaurėja, transporto priemonė, važiuojanti kairiau važiuojamosios dalies krašto, bet kuriuo atveju trauksis dešiniau, o tai reiškia – keis važiavimo kryptį. Keisdama važiavimo kryptį ji turi duoti kelią dešiniau važiuojančiai transporto priemonei. Nutarime teigiama, kad 125, 132 punkto pažeidimai buvo priežastis šiam įvykiui kilti. Vairuotojas, jeigu jam juosta baigiasi, vadinasi, jam kelias baigiasi. Todėl jis, pereidamas į kitą eismo juostą, daro rikiavimosi manevrą – tai yra eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. O rikiuodamasis vairuotojas privalo duoti kelią lygiareikšmiu keliu ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei. 106 punktas neinkriminuotas turbūt dėl to, kad nenustatyta tiksli transporto priemonių kontakto vieta. KET nereglamentuoja, kiek gali lygiagrečiai vienoje eismo juostoje važiuoti transporto priemonių. Tuo tarpu vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, turi laikytis kuo arčiau dešinės važiuojamosios dalies krašto. Jeigu yra ištisinė horizontali kelio ženklinimo linija, skirianti priešpriešinių krypčių srautus, ji turi važiuoti dešiniau nuo jos. Tuo tarpu J. J. važiavo kairiau ir nagrinėjimo metu nurodė, kad maždaug už 100 metrų ruošėsi posūkiui į kairę. Ta vadinama šachmatinė automobilių keitimosi tvarka šiuo atveju negalėjo būti taikoma, šioje situacijoje net pritempti nėra kaip tos taisyklės. Ta situacija, kai eismas vyksta dvejomis arba trejomis eismo juostomis, ir vienoje eismo juostoje susidarė kliūtis, ir toje eismo juostoje susidarė eilė, vienas iš gretimoje juostoje važiuojančių vairuotojų turi užleisti įvažiuoti iš susidariusios eilės pirmą transporto priemonę. J. J. taiko šią taisyklę ir bando pritempti situacijoje, kada TOYOTA COROLLA paprasčiausiai rikiavosi ir jokia pareiga automobiliui TOYOTA AVENSIS duoti kelią neatsiranda. J. J. turėjo vienintelę pareigą – privalėjo įsitikinti ir duoti posūkyje kelią gretimoje juostoje važiuojančiai transporto priemonei. Darytina išvada, kad J. J. dar 100 metrų piktybiškai spaudė TOYOTA AVENSIS automobilio vairuotoją. Jau rikiuodamasis J. J. kėlė konfrontaciją su gretimai važiuojančio automobilio vairuotoju kuriam neatsirado jokia pareiga duoti J. J. kelią, ir, nors visą 100 metrų girdėjo signalą, nesiėmė priemonių pasitraukti kairiau, ko pasekoje įvyko eismo įvykis. J. J. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pažeidė KET 125. Trajektorijų kirtimasis čia yra netaikytinas, kadangi toje važiavimo atkarpoje nuo posūkio iki vietos, kur automobiliai susidūrė, taisyklėmis važiavimas yra reglamentuotas. Pažeidė J. J. ir KET 132 punktą, kur sakoma, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pats J. J. teigia, kad šioje eismo juostoje, vertinant transporto priemonių pločius, tilpo, tai, vadinasi, siekdamas posūkio į kairę, jis iš anksto privalėjo pasitraukti kuo arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, bet to nepadarė, dėl ko ir įvyko kontaktas su TOYOTA AVENSIS, kuris buvo pastoviai šalia. J. J. rikiuodamasis, pirma, privalėjo duoti kelią automobiliui TOYOTA AVENSIS, kadangi jo eismo juosta baigėsi, antra, toliau važiuodamas, kadangi ketino sukti į kairę, turėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto. Jeigu J. J. iš karto būtų rikiavęsis į kairį važiuojamosios dalies kraštą, tai TOYOTA AVENSIS būtų atsitrenkusi į TOYOTA COROLLA galinę dalį. J. J. visą kelią girdėjo signalą ir nesiėmė jokių veiksmų eismo įvykiui išvengti. O signalą vairuotojas įjungė matydamas, kad J. J. neužsiėmė nei dešinės, nei kairės, paprasčiausiai, užspaudė TOYOTA AVENSIS automobilį ir įvyko kontaktas. Todėl mano, kad tiek protokolas, tiek nutarimas priimtas teisėtai ir teisingai, ir prašo nutarimą palikti galioti

Liudytojas M. M. parodė, kad įvykis buvo sankryžoje, bet tos sankryžos pavadinimo neprisimena. Ten yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini). Kirto sankryžą ir važiavo pirma juosta. Iš karto, tik kirtus sankryžą, jį aplenkė automobilis TOYOTA COROLLA. Kadangi ta juosta, kuria važiavo tas automobilis, toje vietoje susiaurėja ir paskui baigiasi, jis pasignalizavo, TOYOTA COROLLA vairuotojas pristabdė, o jis pasidavė dešiniau ir važiavo toliau, atrodė, kad TOYOTA COROLLA vairuotojas atsiliko. Ten yra nedidelis vingiukas į kairę, tuo momentu vis dėlto TOYOTA COROLLA jį aplenkė ir baigdama lenkti kliudė jo automobilio kairįjį sparną. Kadangi eismo juosta, kuria važiavo TOYOTA COROLLA susiaurėjo ir baigėsi, todėl vairuotojas turėjo arba sustoti, arba persirikiuoti į jo juostą, bet jis įvažiavo į jo važiuojamą juostą, į kurią negalima buvo įvažiuoti nepraleidus jo ir iš paskos dar važiavusių automobilių. TOYOTA COROLLA jį aplenkia netrukus prieš posūkį, jei būtų staigiai stabdęs savo automobilį, būtų į tą automobilį įvažiavęs. Dėl to ir paspaudė signalą, tada iš karto pabaigė posūkį, ir jo automobilį kliudė TOYOTA COROLLA. Kliudė jo automobilio kairę pusę – nubraukė bamperį, sparną ir lempą kairėje pusėje. Jo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl to, kad J. J. skubėjo, bandė pralįsti pro tarpą, kur baigiasi juosta ir jau buvo jo automobilis, nespėjo ir dėl to kliudė automobilį. TOYOTA COROLLA atsirado jo akiratyje dar neįvažiavusi į pirmą juostą, gal jos keleivio pusės priekinis ratas ir buvo šiek tiek, kelis centimetrus, jo juostoje, bet J. J. pyptelėjo dar jam būnant siaurėjančioje juostoje. O paskui, veidrodėliams pasisukus, jau jo nebematė. Išvažiuojant iš posūkio TOYOTA COROLLA jo automobilį kliudė. Ne iš karto sustojo, nes pasirodė, kad J. J. bėga iš įvykio vietos, todėl nuo kontakto vietos dar pavažiavo, norėdamas pažiūrėti valstybinį numerį, atstumas gali būti iki 2-3 metrų.

Liudytojas A. D. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą rado du susidūrusius automobilius. Apklausė vairuotojus. Iš paaiškinimų sudarė eismo įvykio eigos sudėtį, nubraižė schemą. Pasakė, kuriam vairuotojui rašys protokolą. Vietoje pabraižė schemos juodraštį, nes žmogus pasakė, kad jis nepripažįsta kaltės. Tame kelio ruože, kur automobiliai susidūrė, buvo viena eismo juosta. Tikslios susidūrimo vietos nenustatė, užfiksavo iš vairuotojų žodžių. Mašinos po kontakto pavažiavo – pirmoji mašina pavažiavo gerokai, antroji šiek tiek, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Įvykis įvyko prieš posūkį nuo Ozo gatvės įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), kur yra dvi juostos, iš kurių viena baigiasi ir juostos susieina į vieną juostą. Apie susiaurėjimą ten informuoja kelio ženklas, pastatytas ties sankryža Buivydiškių – Ozo – (duomenys neskelbtini). Galvoja, kad užrašydamas paaiškinimus galėjo sumaišyti dešinę ir kairę pusę. Gaunasi, kad jei J. J. važiavo antra juosta, tai turėjo būti „iš kairės“, o parašyta „iš dešinės“. Pagal nuotraukas TOYOTA AVENSIS VERSO apgadintas priekinis kairysis bamperis, o TOYOTA COROLLA apgadintas keleivio pusės šonas. Susidūrus TOYOTA COROLLA slydimas buvo šonu iš priekio į galą, taip sprendžia pagal sugadinimų pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2013-11-26 administracinio teisės pažeidimo protokole J. J. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad jis, 2013-11-26 apie 12.47 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia juosta iš dešinės pusės tiesiai važiavusiu automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius (b.l. 5). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinė veiklos skyriaus 2013-12-03 nutarimu Nr. 10N-4385736-13 J. J. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 180 Lt baudą (b.l. 4).

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 125 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Kelių eismo taisyklių 132 punkte nurodyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pažeidimo faktą nagrinėtinu atveju patvirtina surašytas ATP protokolas, 2013-11-26 patrulio surašytas tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schemos, liudytojų M. M. ir A. D. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą netikėti liudytojų parodymais ir aplinkybėmis, išdėstytomis pareigūno tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio schemoje. Atsakomybėn patraukto asmens versija vertintina kritiškai, kadangi neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Nustatyta ir įrodyta, kad J. J., vairuodamas automobilį ir priartėdamas prie kelio susiaurėjimo, nesilaikė kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, dėl ko kelyje liko vietos dešiniau važiuojančiai transporto priemonei; susiaurėjus juostai nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė nesiaurėjančia eismo juosta atvažiuojantį automobilį. ATP protokole nurodyti iš esmės tinkami KET punktai, netiksliai parinktas 120 punktas, tačiau nutarimo motyvuose teisingai nurodoma, kad būtent KET 125 ir 132 punktų pažeidimas lėmė įvykį, be to, tai esmės nekeičia, kadangi būtent dėl J. J. padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis. Pažymėtina, nepakankamai tikslus KET punktų nurodymas nėra toks esminis procedūros pažeidimas, kuris padarytų negalimą ir neteisėtą visą procesą, kadangi LR ATPK straipsnis parinktas tinkamai. Skundžiamas nutarimas yra pakankamai motyvuotas, įvertintos ir išanalizuotos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir įrodymai. Tokiu būdu vertintina, jog J. J. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

2013-12-03 nutarime nurodyta, kad skiriant pažeidėjui nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą yra numatyta nuobauda – bauda nuo 100 iki 200 Lt. Taigi, J. J. paskirta nuobauda, viršijanti straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, bet nesiekianti maksimumo. Konstatuotina, kad nuobaudos dydis parinktas tinkamai ir atitinka LR ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

J. J. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus 2013-12-03 nutarimą Nr. 10N-4385736-13 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja(parašas yra)