Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2249-1091/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
e1-2249-1091/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00032-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paulauskaitė
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2249-1091/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00032-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Paulauskaitė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 2 dalies reikalavimus „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ bei pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 2 dalies reikalavimus „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“;

pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“;

pažeidė Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo (2011 m. kovo 9 d. Nr. V-100) Bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės reikalavimus „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų saugojimo terminas 10 metų“, nes aplaidžiai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė pagal 2019 m. sausio 17 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą formaliai perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu neišsaugojo 2017–2018 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 metų pabaigoje įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcininke tapo jo sesuo L. J.. Nuo įmonės įsigijimo iki 2019 m. sausio 17 d. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pagrindinė įmonės veikla buvo motorinių transporto priemonių pirkimas-pardavimas. 2016-2017 metais nusprendė užsiimti taksi veikla. Tais pačiais metais sutiko ir susipažino su Ukrainos piliečiu V. V., kurį, kaip taksi vairuotojui, teko pavežėti. Kadangi tuo metu buvo sunki A. G. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, V. jam pasiūlė kurti verslą Ukrainoje. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai išvažiavo į Ukrainą. Kai 2018 metais Ukrainoje pasikeitė įstatymai, reikėjo išmuitinti automobilius. Kadangi išmuitinimo procedūra brangiai kainuoja, reikėjo surinkti daug dokumentų, tai pasiūlė V. pilnai perimti įmonės veiklą. Buvo atsakingas už įmonės veiklą ir kasą, atlyginimus mokėjo jis. Su automobilių ir paslaugų pirkėjais atsiskaitymai vykdavo ir grynais, ir per bankus. Šiuos atsiskaitymus vykdė jis. Laikotarpiu nuo 2017–2018 m. įmonė naudojosi banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi būstą. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine, kur ir 2020 m. birželio 15 d. buvo atlikta krata ir kurios metu rado dalį įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – įgaliojimus. Laikotarpiu 2017–2018 m. bendrovėje dirbo šeši darbuotojai pagal darbo sutartis, t. y. jis – direktorius, buhalterė A. S. ir keturi vadybininkai. 2018 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota Ukrainos piliečiui. V. atvykus prie ofiso (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasirašė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentus ir V. perdavė spaudą, pažymėjimus, o dokumentus perdavė žmogui, kelių dienų bėgyje. V. daugiau nematė. Praėjus kiek laiko, kai buvo pradėta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra, sužinojo, kad dingo įmonės dokumentai, jų neatvežė žmogus, kuriam jis perdavė dokumentus. 2018 m. rugsėjo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Įmonės dokumentus VMI teikė jis pats. Po VMI patikrinimo įmonės dokumentus grąžino jam, buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pažyma ir jam buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 20 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietvos Respublikos administracinių nusižengimų kodesko 192 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 2 dalį, dėl pridėtinės vertės mokesčio, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, reikalavimų pažeidimų. Taip pat jam buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo reikalavimų pažeidimo ir pažeidimo esmė, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nuomojosi automobilių prekybos aikštelę 200 kv.m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie šią pardavimo aikštelę mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui nebuvo pranešta. Šioje aikštelėje ir dirbo įmonės vadybininkai, laikė perpardavimui nupirktus naudotus automobilius. 2017 metais įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, atsiskaitydavo su visais, o 2018 m. pradėjo vėluoti mokėjimai Sodrai ir VMI. Nemokumas prasidėjo dėl to, kad perparduodant nupirktą naudotą automobilį, įmonė gaudavo mažai papildomų pajamų. Jis paskolų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir pats iš įmonės nesiskolino, tik imdavo avansus automobilių pirkimui. Tikslas parduoti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo toks, kad čia Lietuvoje veikla baigėsi, o Kijevas miestas didesnis, galima įkurti ten įmonę ir užsiimti taksi veikla, nes ir lietuviškais numeriais ten galėjai važinėti. Sugundė, kad galima dar užsidirbti dirbant ne tik Lietuvoje. Supranta, kad pasielgė neatsakingai ir neužtikrino įmonės veiklos dokumentų tinkamo perdavimo ir jų neišsaugojo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą, kurią sumokės dalimis (4 t., b. l. 61–63, 69–71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš A. G., kai važiavo į Lietuvą uždarbiauti. Vadovauti šiai įmonei jam pasiūlė A. G., kad V. V. greičiau gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. V. V. yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis pasirašė 2019 m. sausio 17 d. dokumentų perdavimo aktą, įmonė jokios veiklos nevykdo ir jis nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti automobiliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 17 d. dokumentų perdavimo akte nurodytų dokumentų nematė, jų nebuvo, kadangi prieš jam grįžtant į Ukrainą šių dokumentų nepaėmė, nes jie svėrė daugiau nei leistina ir negalėjo jų vežtis su savimi. Vėliau sužinojo, kad A. perdavė šiuos dokumentus automobilio, važiavusio iš Lietuvos į Ukrainą vairuotojui ir jam davė vairuotojo telefono numerį, kurio neišsaugojo ir koks vairuotojo vardas nežino. 2019 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktą pasirašė jis ir A. G.. 2019 m. sausio 17 d. V. V. perėjo akcijos ir įmonės antspaudas (3 t. b. l. 123–124, 130–133).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalterės pareigose pagal Darbo sutartį nuo įmonės įkūrimo pradžios iki 2018 m. kovo mėn. Teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012 m. spalio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. PVM mokėtoja įregistruota 2013 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2019 m. sausio 17 d. bendrovės akcininkė – Ukrainos Respublikos pilietė N. V., kuri valdo 100 proc. akcijų. Nuo 2019 m. sausio 18 d. bendrovės direktorius –Ukrainos Respublikos pilietis V. V., prieš jį, nuo 2013 m. buvo A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise patalpų neturėjo, nuomojosi administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vieną kabinetą iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sutartį. Šiame kabinete naudojosi A. G. kompiuteriu ir laikė įmonės dokumentus. Po įmonės pardavimo, A. G. pasiėmė kompiuterį ir visus įmonės dokumentus. Ji įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba naudotais automobiliais, taksi paslaugos, keleivių pervežimas. Ar šiuo metu įmonė veiklą vykdo, negali pasakyti, nes nežino. Įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama „Centas“ kompiuterinėje internetinėje buhalterinėje programoje, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko. Šiuo metu prieigos prie programos UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nebeturi, nes ji buvo kompiuteryje, kurį pasiėmė A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pranešimus Sodrai, VMI deklaracijas teikė ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimus išmokėdavo grynais direktorius A. G., kuris buvo atsakingas ir už kasą. Su automobilių ir paslaugų pirkėjais atsiskaitymai vykdavo ir grynais, ir per bankus. Šiuos atsiskaitymus vykdė taip pat A. G.. Laikotarpiu nuo 2017–2018 m. įmonė naudojosi dviem sąskaitomis „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimus skaičiuodavo ji ir pildydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, tabelius. Bendrovė nekilnojamojo turto neturėjo, o kilnojamojo turto turėjo – 4 ar 5 automobilius, kuriuos naudojo taksi paslaugoms teikti. Šiuos automobilius A. G. buvo išnuomojęs fiziniams ir juridiniams asmenims taksi paslaugai vykdyti, pagal nuomos sutartis. Šių asmenų duomenų nebeatsimena. Kitus automobilius, kuriuos A. G. pirkdavo ir tik naudotus, juos perparduodavo daugiausia Ukrainos Respublikos piliečiams. Laikotarpiu 2017–2018 m. bendrovėje dirbo šeši darbuotojai pagal darbo sutartis, t. y. ji (buhalterė), A. G. (direktorius) ir keturi vadybininkai: A. A., D. K., T. K. ir R. P.. Vadybininkams darbo sutartyje buvo įrašytas mokamas atlyginimo minimumas, tačiau ne visi dirbo pilną darbo dieną, dirbo ir po kelias darbo valandas. Kuris po kiek dirbo, neatsimena. Šiai dienai, kiek jai žinoma, bendrovėje nėra dirbančiųjų, o ar veikla vykdoma, nežino. 2018 m. rusėjo 20 d. VMI atliko bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Įmonės dokumentus VMI teikė pats direktorius A. G.. Ji tik padėjo jam sudėti į segtuvus. Po VMI patikrinimo įmonės dokumentų ji nematė. Direktorius A. G. buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pažyma. 2018 m. rugsėjo 20 d. direktoriui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 189 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo reikalavimų pažeidimo ir pažeidimo esmė, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nuomojosi automobilių prekybos aikštelę 200 kv.m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie šią pardavimo aikštelę mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui nebuvo pranešta. Tikrai pamena, kad 2017 m. buvo pasirašyta aikštelės nuomos sutartis tarp įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje aikštelėje ir dirbo įmonės vadybininkai, laikė perpardavimui nupirktus naudotus automobilius. 2017 metais įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, atsiskaitydavo su visais, o 2018 m. pradėjo vėluoti mokėjimai Sodrai ir VMI. Nemokumas prasidėjo dėl to, kad perparduodant nupirktą naudotą automobilį, gaudavo mažai papildomų pajamų. Bendrovėje atskaitingi asmenys buvo direktorius A. G. ir keturi minėti vadybininkai, nes jie valdė įmonės pinigus. Ji įmonės pinigų neturėjo, kasa nedirbo. Taksometrai, kaip kasos aparatai, kurie rodė kiek nuvažiavo kilometrų ir kiek reikia mokėti už paslaugą, bet ne kasos aparatai, buvo taksi automobiliuose ir ji mano, kad su leidimais ir registruoti. Pavežėjai vairuotojai išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Administracinėse patalpose kasos aparato nebuvo. Kiek prisimena, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkusi gal tris naudotus automobilius lizingu dėl taksi paslaugų teikimo, pagal lizingo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Ar iki 2019 m. įmonė išsimokėjo už šiuos automobilius, neprisimena. Kitų paskolų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei gavo, nei teikė. Direktorius A. G. taip pat paskolų įmonei UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir pats iš įmonės nesiskolino. Kokius duomenis, dokumentus jai teikė direktorius A. G., viską suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą, kitokių duomenų iš kitur ji negaudavo ir nežinodavo. Tikslas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti, kiek jai sakė pats A. G., tai, kad jis nori Ukrainoje steigti filialą ar atidaryti taksi paslaugų įmonę Ukrainoje. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauju direktoriumi V. V. ir akcininke N. V. nėra nei bendravusi, nei juos mačiusi. Kaip A. G. juos susirado, ji nežino, tokiu klausimu su juo nekalbėjo, tik mano, kad per automobilių prekybą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų neturi ir negali pateikti (1 t., b. l. 115–117).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 29 d. ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvados Nr. 04/11-2-3-5448 matyti, kad neišsaugoti ir tyrimui nepateikti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (iki 2019 m. sausio 17 d.) A. G. tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo bei ir dokumentų perdavimo aktą, 2019 m. sausio 17 d., pagal kurį spaudą, bendrovės steigimo dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujam direktoriui Ukrainos piliečiui V. V.. Kadangi neišsaugoti 2017–2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nesivadovauta: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalimi: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (pagal 2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1679 redakciją), 2 dalimi: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ (Nr. XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d.); 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklėje numatyta „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų saugojimo terminas 10 metų“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iki 2019 m. sausio 17 d. – A. G., nuo 2019 m. sausio 17 d. – V. V..

Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus VĮ „Regitra“ duomenis nustatyta, kad bendrovė automobilių pirkimus-pardavimus vykdė visu tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iki 2018 m pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ teikė 2017 metų finansines ataskaitas, bet nepateikė 2018 metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto). Nesudarydama ir valstybės įmonei „Registrų centras“ nepateikdama 2018 metų finansinių ataskaitų bendrovė nesivadovavo: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 58 straipsnio „Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys“ 3 dalimi, kurioje nurodyta: „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“ (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-354). Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis), todėl 2018 metų finansinės ataskaitos valstybės įmonei „Registrų centras“ turėjo būti pateiktos iki 2019 m. birželio 1 d. 2003 m. lapkrčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų ( 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr.1292 redakcija) 123 punktu „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“.

Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. XII-1696, 2015-05-14) 28 straipsnį „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui“ nuostatas „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.“. Dėl nesivadovavimo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio “Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys” 3 dalimi, t. y. dėl to, kad nebuvo išsaugoti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, nesudarytos ir VĮ „Registrų centras“ nepateiktos 2018 metų finansinės ataskaitos, visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 1 d. –2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. l. 1–18).

Iš 2020 m. birželio 15 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. G. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai – įgaliojimai, 1 segtuvas (3 t., b. l. 183–186).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia BK 223 straipsnyje nurodytus padarinius. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

A. G. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taigi būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu neišsaugojo 2017–2018 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė Ukrainos piliečiui, su kuriuo pasirašė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentus ir perdavė spaudą, pažymėjimus, o dokumentus perdavė nepažįstamam žmogui po kelių dienų. Vėliau sužinojo, kad tas asmuo, kuriam perdavė dokumentus, naujam įmonės savininkui dokumentų neatvežė. Dėl tokių A. G. neteisėtų veiksmų atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. veika kvalifikuota teisingai ir įrodyta.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma skirti bausme sutiko. Prašė leisti baudą sumokėti dalimis (4 t., b. l. 69–71).

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė A. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, ji neskirtina. Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 vnt. segtuvų), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini Kauno miesto savivaldybės archyvui, pavedant tai atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams. Du kompaktiniai diskai (3 t., b. l. 16, 18), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 1 (vienus) metus ir išaiškinti A. G., kad baudą privaloma sumokėti per 1 (vienus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 vnt. segtuvų), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti tolimesniam saugojimui Kauno miesto savivaldybės archyvui, pavedant tai atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams. Du kompaktinius diskus, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

A. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paulauskaitė