Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 50 MGL (2500 Eur) bauda;

2) 2021 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 50 MGL (2500 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2021 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) 2022 m. vasario 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2023 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 28 d., bei turto konfiskavimas, konfiskuojant turto už 1070 eurų; 2024 m. birželio 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra jis 2024 m. spalio 1 d., apie 18.40 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, bei būdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, vairavo transporto priemonę ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teisme, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Liudytoja T. A. – L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 18.33 val., ji važiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minijos gatve, Klaipėdoje, ir tuo metu užsidegus raudonam signalui, sustojo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, esančios Minijos 159. Prie šios sankryžos priešais ją jau stovėjo automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Staiga minėtas automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir trenkėsi į jos automobilio priekinę dalį. Atsitrenkęs automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas vėl pavažiavo į priekį. Ji išlipo pažiūrėti, kas nutiko jos automobiliui. Automobilį „Peugeot 307“ vairavęs asmuo iš automobilio neišlipo, manė, kad nuvažiuos, dar nufotografavo jo numerius. Ji pamatė, kad jos automobilio valstybiniai numeriai sugadinti, nukrito ženklas. Ji pradėjo eiti link „Peugeot 307“, tada iš jo išlipo vairuotojas. Jie susitiko prie jo vairuojamo automobilio galo, dar jo paklausė, ką jis čia padarė, ar bėgius sumaišė. Vairuotojas atsakė, kad norėjo atgal pavažiuoti, kad per daug buvo įvažiavęs į sankryžą, nors to tikrai, kiek ji matė, nebuvo. Tuo momentu net neįtarė, kad automobilio „Peugeot 307” vairuotojas neblaivus. Tada abu nuėjo prie jos automobilio, to kito automobilio vairuotojas pradėjo ją įtikinėti, kad nieko nėra, pasiūlė jai 20 eurų. Ji nesutiko, pasakė arba pildo deklaraciją, arba kviečia policiją. To kito automobilio vairuotojas pasakė, kad nepildys deklaracijas, jis nėra to automobilio savininkas. Ji paskambino vyrui, kuris pasakė, kad ji pinigų neimtų, pildytų deklaraciją arba kviestų policiją. Perdavė savo telefoną pakalbėti tam vairuotojui su jos vyru, kuris jos vyrą irgi bandė įkalbėti, kad nieko automobiliui nėra. Tuomet iš automobilio „Peugeot 307“ išlipo keleivis, kuris bandė ją įtikinti paimti 50 eurų, kad nekviestų policijos. Tada kilo įtarimas, kad kažkas ne taip. Tuo metu pradėjo stebėti to automobilio vairuotojo kalbą, kuri nebuvo rišli, dar suabejojo, gal serga. Norėjo skambinti policijai, bet tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas ir privažiavo prie jų. Pareigūnai paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad atbuline eiga į ją trenkėsi stovint prie sankryžos. Pareigūnai pradžioje irgi pasiūlė pildyti deklaracijas. Ji pasakė, kad čia ir yra problema, kad automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas neturi deklaracijos ir sako, kad automobilis ne jo. Pareigūnai pasiūlė atspausdinti deklaraciją. Ji pasiūlė patikrinti blaivumą. Tada pareigūnė paėmė jos vairuotojo pažymėjimą, avarijos kaltininkas jo neturėjo. Tada jo paprašė tapatybės dokumento. Kol tikrino duomenis, tas vairuotojas prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tada patikrino automobilį „Peugeot 307“ vairavusio vyriškio blaivumą, kiek jis pirmą kartą įpūtė, nematė, o po 2-o pūtimo pareigūnė parodė jai rodmenis - 3,13 promilių. Kol ji pildė paaiškinimą, pareigūnai suformino eismo įvykį. Tuo metu atvyko tralas, kad išvežtų automobilį „Peugeot 307“, o ji išvyko namo (1 t., b.l. 34-37).

Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. Č., nes jis už jį sumokėjo pinigus, tik jo paprašė automobilį įforminti savo vardu ir pirkimo - pardavimo sutartyje kaip pirkėjas buvo įrašytas jis. R. Č. savo vardu pirkti automobilio nenorėjo, nes turi daug skolų antstoliams. R. Č. paprašė jo pagalbos, pasakė, kad jis su antstoliais problemų neturi. Jis sutiko padėti draugui ir sutiko, kad pirkimo - pardavimo sutartis būtų pildoma jo vardu. Faktiškai automobilis priklauso R. Č., nes jis už jį mokėjo pinigus. Kiek už automobilį mokėjo R. Č., jis nežino (1 t., b.l. 50-52).

Neblaivumo nustatymo akte 2024 m. spalio 1 d. užfiksuota, kad patikrinus alkotesteriu R. Č. blaivumą 18.46 val. buvo nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, o 19.08 val. nustatytas 3,32 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 12, 13).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo rida 346957 (1 t., b.l. 18-26).

Vaizdo įraše „PSS-20241001-184052UTC+0300.mp4“, kurio trukmė 30 min., užfiksuota kaip R. Č. prisipažįsta neblaivus vairavęs automobilį. Užfiksuotos R. Č. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu aplinkybės (1 t., b.l. 82-84).

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte nurodyta, kad R. Č. 2024 m. balandžio 17 d. pasirašytinai buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, dėl atsakomybės, jei vairuos automobilį per 5 metų laikotarpį (1 t., b.l. 117-118).

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma – paties kaltinamojo R. Č. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pripažino vairavęs automobilį neblaivus, žinodamas, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. A., T. A. – L., A. J. parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys, automobilio, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, juos papildantys byloje esantys vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, Lietuvos probacijos tarnybos pateikta informacija bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. 2024 m. spalio 1 d., apie 18.40 val., ties Minijos g. 159, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, bei būdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - 5 metus uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, vairavo transporto priemonę ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas.

R. Č. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, be to, jis suprato jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį, tačiau nepaisydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, sąmoningai vairavo transporto priemonę, nors jam tai buvo uždrausta daryti, ir tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį bei BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas bei areštas.

Kaltinamasis R. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui bei vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Kaltinamasis R. Č. anksčiau teistas penkis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu neblaiviam bei vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamąją priemonę, naujas tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas R. Č. padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už tokias pačias nusikalstamas veikas. Teismas įvertina ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. R. Č. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus - net 3,13 promilių - neblaivumas. Be to, transporto priemonę kaltinamasis vairavo neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo mieste, sukėlė eismo įvykį, ir nors sunkių padarinių nekilo, neabejotinai toks vairavimas, atsižvelgiant ir į nustatytą neblaivumą, buvo itin pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, jo vairuoto automobilio keleiviui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo atsainų jo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų galima daryti išvadą ir apie tai, kad R. Č. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Kaltinamasis teigia, jog turi priklausomybę alkoholiui, tačiau į medikus nesikreipia. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis niekur nedirba, slapstėsi nuo teismo, buvo išvykęs į užsienio valstybę, grįžęs gyveno pas tėvus.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo elgesys prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis – už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą. Jokių su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe susijusių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl teismas nenustatė pagrindo kaltinamajam skirti kitos rūšies nei valstybės kaltintojos pasiūlytas bausmes. Bausmių dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nustatomas didesnis nei minimalus, tai yra už nusikaltimą skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštas 30 parų (BK 61 straipsnio 4 dalis).

Kadangi kaltinamasis tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. Č. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. kovo 4 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b.l. 21, 33-35). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (1 t., b.l. 191-193).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog R. Č. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši teisė jau buvo atimta ankstesniu teismo sprendimu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. R. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,13 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą anksčiau teistas net keturis kartus, be to, R. Č. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, R. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai R. Č. atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, į šį terminą įskaitant laikotarpį, kai R. Č. šioje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė - specialios teisės sustabdymas - nuo 2024 m. spalio 4 d. iki dienos, kai ši kardomoji priemonė teismo nutartimi pakeista į suėmimą - 2024 m. gruodžio 30 d. (BPK 357 str. 3 d.) (1 t., b.l. 155-161, 191-193).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam R. Č., nors jo vardu nebuvo registruotas. Kaltinamasis R. Č. nurodė, jog siekiant išvengti priverstinio išieškojimo iš šio automobilio už jo kitas skolas, automobilį sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį jam nupirko draugas A. J., tačiau jis buvo tikrasis automobilio savininkas. Automobilis buvo išregistruotas, bet jo vardu neregistruotas. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tokias R. Č. nurodytas aplinkybes, ir teigė, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. Č., nors automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje kaip pirkėjas įrašytas jis, faktiškai automobilis priklauso R. Č. (1 t., b.l. 50-52). Įvertinus R. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumą, į tai, jog įvykio metu jis vairavo jam nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, R. Č. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. spalio 10 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei - automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su įrašais, saugoma voke prie bylos 1-ojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos medžiagos, o automobilio ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas voke prie bylos 1-ojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašo iš kaltinamojo R. Č. priteisti 75 Eur už byloje jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas kaltinamajam pakeisdamas kardomąją priemonę į suėmimą, pripažino, jog kaltinamajam, kuriam skiriama griežčiausia kardomoji priemonė, yra būtinas gynėjas. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas byloje buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į gynėjo išreikštą nuomonę dėl šių išlaidų nepriteisimo bei ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi, suimtas), teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo nebūtų teisingas, todėl prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Č. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę - suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. Č. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. kovo 4 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 7 (septynerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai R. Č. atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Į šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones - terminą įskaityti laikotarpį nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo konfiskuoti automobilį ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. spalio 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. Č. priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje, o automobilio ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti šio automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.