- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-576-317-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- Ingridai Bučinskaitei
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-317/2012
Teisėjas: Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00224-2011-4
2012 m. rugsėjo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai-advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajam A. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl 2012 m. balandžio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., jam paskiriant 25 MGL (3250 litų) dydžio baudą.
Nukentėjusiajai Ingridai Bučinskaitei neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 8 632 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai), o iš D. S. įmonės – 6 368 Lt (šeši tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 11 d. apie 13.30 val., kelių Kaunas- Zapyškis-Šakiai ir Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas sankryžoje, (duomenys neskelbtini) kilometre, Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą – kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. vairuodamas sunkvežimį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. G. , dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio CHRYSLER VOYAGER keleivė I. B. , kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintas V. G. priklausantis automobilis CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 5170 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę – 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, nors ir atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nepagrįstai neįvertino faktinės nuteistojo turtinės padėties – nuteistajam priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 400 litų per mėnesį, o išmokamas dar mažesnis. Paskirta bauda nuteistajam yra nepakeliama finansinė našta, jos sumokėti nuteistasis neturi realios galimybės, kadangi turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus.
Nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti iš jo darbdavio – D. S. įmonės- priteisė 6 368 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK normomis, D. S. įmonė, atlyginusi žalą, turi teisę reikšti regresinį reikalavimą nuteistajam. D. S. patvirtino, jog šia teise tikrai pasinaudos, todėl sudėjus visas pinigų sumas, kurias nuteistajam teks sumokėti, susidaro 9 618 Lt, o tokios sumos, atsižvelgiant į nuteistojo pajamas, jam sumokėti yra neįmanoma. Nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra priteista per didelė neturtinė žala. Nukentėjusioji bylos nagrinėjime nedalyvavo, medicininių duomenų apie išlikusias ilgalaikes neigiamas pasekmes jos sveikatai surinkta nėra. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas 15000 Lt neturtinės žalos, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. S. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Apeliantas skunde iš esmės ginčija teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dydį bei atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose- kiek to prašoma skunde.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis apibūdinama per visumą jos skyrimo tikslų- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.).
BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės atėmimo bausmės. BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S. , įvertino aplinkybes nurodytas BK 54 str. 2 d., motyvuotai paskyrė būtent 25 MGL (3 250 litų) dydžio baudą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad A. S. yra neteistas ir nėra anksčiau padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 55 str. nuostatomis, kur nurodoma, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, ir atsižvelgė į tai, kad teisiamasis dirba, turi nekilnojamojo turto. Būtent dėl to teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. S. baudą, mažesnę nei BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas bausmės vidurkis.
Nors nuteistasis skunde ir prašo bausmę sumažinti iki 5 MGL (650 litų) dėl to, jog gauna labai mažas pajamas, išlaiko du nepilnamečius vaikus ir paskirta bauda jam būtų nepakeliama finansinė našta, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. turi nemažai nekilnojamojo turto (t. 1, b.l. 65-77), o dvi nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis sudarė 2011 metais (t. 1, b.l. 71, 74). Tokį turtą jis įgijo jau gaudamas 400 litų dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti A. S. 30 MGL dydžio baudą, o šis tokiai bausmei neprieštaravo ir nenurodė, jog sumokėti baudą jam būtų per sunku (t. 1, b.l. 166). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė 25 MGL (3250 litų) dydžio baudos bausmę, kuri nėra per didelė ir gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą. Todėl švelninti paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
Kolegija nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma yra per didelė. Apylinkės teismas pagrįstai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų – specialisto išvados (t. 1., b.l. 38-39), civilinio ieškinio (t. 1, b.l. 141-142), matyti, jog padaryto sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol – jos regėjimas ženkliai pablogėjo, dėl patirtų sužalojimų jai stiprų fizinį skausmą teko kentėti ne tik sužalojimo metu, bet ir gydantis. Dėl fizinių skausmų, pasikeitusios išvaizdos tam tikrą laiką buvo apribota bendravimo galimybė, I. B. išgyveno baimę ir nerimą dėl to, jog gali visiškai netekti regėjimo. Tikėtina, kad nukentėjusiajai ir dabar kelia nerimą tai, jog ateityje bus būtinas papildomas gydymas, pareikalausiantis didelių piniginių lėšų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytos bendras neturtinės žalos dydis mažintinas nuo 50 000 iki 15 000 litų. Teismas atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas padarytas neatsargiai, A. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, rodė iniciatyvą padėti nukentėjusiajai, pasirūpinti jos reabilitacija. Apylinkės teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog žalą privalo atlyginti A. S. darbdavys – D. S. įmonė, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė darbo metu eidamas savo darbines pareigas (Lietuvos Respublikos CK 264 str. 1 d.), įvertino D. S. įmonės turtinę padėtį.
Įvertinusi padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, nuteistojo darbdavio galimybę atlyginti padarytą žalą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, motyvavo, kodėl nuo teismų praktikos nukrypo, teisingai pritaikė neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. bei 6.282 str.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.