- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1-431-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00570-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Kaltinamasis
- V. A., R. B., I. Š.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Daliai Pangonienei,
gynėjams advokatams Artūrui B., Aidui Venckui, Loretai Daukšienei,
nukentėjusiajai K. M., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei,
kaltinamiesiems V. A., R. B., I. Š.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. A., gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.,
R. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje,a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv.(duomenys neskelbtini)., neteistas
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 138 str. 1 d., 150 str. 2 d.,
I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, 11 klasių išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota prie Kauno m. sav., teista 2006-04-10 pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn.
kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. A. 2012-09-03 apie 12 val.., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir R. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, o būtent:-sugriebęs K. M. už plaukų ir bendrais veiksmais su I. Š. ir R. B. tyčia sudavus rankomis mažiausiai du smūgius į galvą, tuo sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimant galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau vartoti fizinį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu tenkinti savo ir R. B. lytinę aistrą, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol jis ir R. B. panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. jis pats mažiausiai du kartus suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, R. B. patraukus nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulto galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus ranka suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą, paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK l50 str. 2 d.
Be to, 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir R. B., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M.-suduodamas rankomis per galvą, I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas R. B. jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.
Kaltinamasis R. B. 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, o būtent - sugriebė K. M. už rankų ir bendrais veiksmais su I. Š. ir V. A. tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smūgius į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau vartoti fizinį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu tenkinti savo ir V. A. lytinę aistrą, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol jis ir V. A., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. jis pats mažiausiai du karius suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, bei patraukus nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus ranka suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu. t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d.
Be to, jis, 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patraukdamas nukentėjusiąją K. M. už kairiosios rankos bei ją pasukdamas, tokiu būdu padarė kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Be to, jis, 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M.-suduodamas rankomis per galvą, I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas jam jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.
Kaltinamoji I. Š. 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su V. A. ir R. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu, o būtent - sugriebė I. Š. už plaukų ir bendrais veiksmais su V. A. ir R. B. tyčia sudavė rankomis mažiausiai du kartus į galvą, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimdama galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau vartoti fizinį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu tenkinti V. A. ir R. B. lytinę aistrą, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol V. A. ir R. B., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. V. A. mažiausiai du karius suduodant ranka nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, R. B. patraukus nukentėjusiąją už kairiosios rankos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus ranka suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d.
Be to, 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su V. A. ir R. B., panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M., suduodama rankomis per galvą, I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas R. B. jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2012-09-03 apie 14 val. jis kartu su R. B. ir dar keliais pažįstamais atėjo pas R. B. pažįstamą I. Š., kuri yra R. B. pusbrolio draugė pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Bute buvo I. Š., dar viena mergina, vardu K. ir pagyvenęs vyriškis, kuris miegojo. Bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, Gėrė jis, R. B., I. Š. ir jo pažįstami asmenys. Vėliau išėjus pažįstamiems asmenims, bute liko tik jis, R. B., I. Š., nepažįstamas vyriškis, kuris miegojo, ir K.. Pastaroji buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje. Tada pas K. į kambarį atėjo ir jie trise, tai yra jis, R. B. ir I. Š.. K. gulėjo lovoje su rūbais. I. Š. pasiūlė jiems su R. B. su K. lytiškai santykiauti. I. Š., priėjusi prie K., liepė jai patenkinti oraliniu būdu pirmiausią jį. K. buvo su rūbais, jis stovėjo šalia lovos, suėmė K. už galvos ir ji jį tenkino oraliniu būdu. Tuo metu R. B. su I. Š. sėdėjo ant lovos ir viską matė. I. Š. visą laiką grasino K., kad jei ji jų nepatenkins, ją sumuš. Jis pats K. nesudavė nei vieno smūgio, tik laikė jos galvą prispaudęs prie savo lytinio organo. Jis stovėjo prie lovos nusimovęs kelnes, o K. gulėjo ant lovos su rūbais. K. jį tenkino oraliniu būdu, tačiau jis nepasitenkino ir sperma jam neišsiliejo. Jis užsimovė kelnes ir nuėjo toliau gerti. Tada vėl grįžo į tą patį kambarį. Kai grįžo į kambarį, K. buvo be kelnių ir apatinių kelnaičių. Šalia jos gulėjo R. B., nusimovęs kelnes iki pėdų. Kas nurengė K., jis nematė. Kai jis atėjo į kambarį I. Š. grasino K., sakė, kad jei nepatenkins R. B., K. sumuš. K. sakė, kad baigtų, to nedarytų. K. verkė, ir prašė to nedaryti, tačiau I. Š. liepė patenkinti R. B. oraliniu būdu. Tada jis išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia" ir pradėjo viską filmuoti. Filmavo, kaip K. R. B. tenkina oraliniu būdu, R. B. laikė jos galvą už plaukų, prispaudęs prie savo lytinio organo, po to K. už plaukų abiem rankom sugriebė I. Š., ji laikė K. galvą, vis suduodama jai per galvą. I. Š. liepė K. „geriau čiulpti, laižyti pimpalą ir kiaušiukus". R.B. K. taip pat nepasitenkino ir sperma jam neišsiliejo. Po to R. B. užsivertė ant K. kūno, tačiau jis neprisimena, kad jis ar I. Š. būtų laikę K. už kojų lytinio akto metu. R. B. lytinio akto nebaigė, kadangi atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir kodėl jie atvyko, jis nežino, tačiau jie į butą įėjo patys, nes durys buvo atrakintos. Policijos pareigūnai liepė K. apsirengti ir kartu su ja išėjo. Jie su R. B. išeidinėjo paskui ir laiptinėje jį ir R. B. sulaikė pareigūnai, o I. Š. buvo sulaikyta vėliau. Policijoje iš jo buvo paimtas jo mobilaus ryšio telefonas, kuriuo jis filmavo, kaip K. oraliniu būdu tenkina R. B., tačiau kokiu tikslu tai darė, paaiškinti negali, mano, tai padarė iš kvailumo. Visą šį nusikaltimą iniciavo ir organizavo I. Š., o jie su R. B. jai pritarė ir vykdė.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti apie 11 val., jis kartu su V. A. ir dar keliais pažįstamais, kurių duomenų nežino (be to, jų nusikaltimo padarymo metu nebuvo, todėl jų nurodyti nenori) atėjo pas savo pusbrolį R. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas R. N. namuose buvo ir jo sugyventinė I. Š., bei I. Š. draugė K.. Bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė jis, V. A., I. Š. ir jo pažįstami asmenys. Jo pusbrolis R. N. miegojo ir su jais negėrė. Vėliau, išėjus pažįstamiems asmenims, bute liko tik jis, V. A., I. Š., R. N., kuris miegojo, ir K.. Jis nematė, kad K. būtų gėrusi su jais. I. Š. jis paklausė, ar galima būtų su K. lytiškai santykiauti. I. Š. pasakė, kad galima. I. Š., priėjusi prie K., liepė jai patenkinti oraliniu būdu pirmiausia V. A.. K. su rūbais gulėjo lovoje, o V. A. atsiklaupė prie lovos nusimovęs kelnes ir liepė jį patenkinti oraliniu būdu. Kol K. tenkino V. A., jis su I. Š. sėdėjo ant kitos lovos. I. Š. nuolat grasino K., kad jei ji netenkins jų, ją sumuš. V. A. nepasitenkino ir sperma jam neišsiliejo, atsistojęs jis apsirengė ir iš kambario išėjo. Kambaryje liko jis, I. Š. ir K.. Likus kambaryje I. Š. K. per jėgą nurengė apatinius rūbus - kelnes ir kelnaites. Jis atsigulė į lovą ir liepė K. jį patenkinti oraliniu būdu. K. šaukė, sakydama: baikit nereikia, tačiau I. Š. pradėjo ant jos šaukti, liepė čiulpti jo lytinį organą. I. Š. kelis kartus (kiek tiksliai, jis neprisimena) sudavė K. per galvą, liepdama čiulpti jo lytinį organą. Jis gulėjo ant lovos, nusmauktomis iki kulnų kelnėmis, o K. palinko virš jo lytinio organo. Ji jį apsižiojo ir tenkino jo lytinę aistrą. Jis kelis kartus sugriebė K. už plaukų ir prispaudė prie savo lytinio organo. V. K. prašė, kad ją paleistų, tačiau I. Š. įsikibo K. į plaukus ir laikė juos ranka, bei stumdė aukštyn žemyn, kad K. burna jį geriau patenkintų. I. Š. laikė K. už plaukų, o V. A. tuo metu jau buvo grįžęs į kambarį ir kiek matė, viską filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. I. Š. vis šaukė ant K. „geriau čiulpk, palaižyk pimpalą, kiaušiukus". I. Š. jo klausė, ar jam laižo, jis atsakė, kad taip. Jis nepasitenkino, sperma jam neišbėgo. Po to, kai K. jo nepatenkino oraliniu būdu, jis užgriuvo ant K. iš viršaus, tuo metu ji jau buvo visiškai nuoga, nes jos viršutinius rūbus nurengė I. Š., jos kojas praskėstas laikė taip pat I. Š., ar K. laikė ir V. A., jis neprisimena. K. jau nieko nesakė ir nesipriešino, nes I. Š. jai nuolat grasino, kad jei netenkins jo ją muš dar labiau. Jis užgriuvęs ant K. savo lytinį organą buvo įkišęs K. į makštį, tačiau lytinio akto nebaigė, ir nuo K. nulipo. Ar viso šio nusikaltimo padarymo metu buvo prabudęs jo pusbrolis R. N., jis nežino, nes neprisimena. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kas juos įleido į namus, jis neatsimena. Policijos pareigūnai išsivedė K. (prieš tai liepę jai apsirengti), po to laiptinėje sulaikė ir jį su V. A., I. Š. buvo sulaikyta kiek vėliau. Policijoje iš V. A. buvo paimtas jo mobilaus ryšio telefonas, kuriuo jis filmavo, kaip K. jį tenkina oraliniu būdu prieš jos valią. Visą šį nusikaltimą iniciavo ir organizavo I. Š., o jie su V. A. jai pritarė ir vykdė. Jis visiškai prisipažįsta šio nusikaltimo padarymu, supranta, kad padarė nusikaltimą, labai gailisi.
Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino iš dalies, parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. ji susipažino su K. M.. Jos abi buvo pas savo vaikus ligoninėje, nes jie ten yra laikomi ir joms abiems yra apribotos tėvystės teisės. Su K. M. jos apsikeitė telefonų numeriais ir ji jai paskambino 2012 m. rugpjūčio 31 d. bei paprašė, kad ji ateitų į ligoninę ir pabūtų su jos vaikais, kol ji apsipirks. Kadangi į ligoninę atėjo mažametė K. M. dukra ir pasakė, kad ji (K. M.) negrįžtų namo, nes jos niekas neįleis, nes ji valkatauja. K. M. paprašė, ar negalėtų ji pernakvoti jos namuose. Ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. N.. Ji sutiko, kad K. M. vieną naktį pernakvotų jos namuose, kitą dieną ji pažadėjo išvažiuoti pas kitą draugę. Šeštadienį, t.y. 2012 m. rugsėjo 1 d. K. M. buvo išėjusi iš jos namų, į trečią aukštą, kur su kažkuo girtavo, ir pas ją vėl atėjo į pavakarę su mėlyne paakyje. K. M. vėl nakvojo jos namuose iki 2012 rugsėjo 3 d. Iš vakaro pas juos atvažiavo sugyventinio R. N. pusbrolis Dainius, kurio pavardės nežino. Jis naktį miegojo kartu su K. M. vienoje lovoje. Tada jie mylėjosi abiejų sutikimu, ir K. M. neprieštaravo. Rugsėjo 3 d. ryte atvažiavo kitas sugyventinio pusbrolis R. B. su savo draugu V. A.. Vėl visi kartu jie girtavo. Kartu su jais gėrė ir K. M.. Nors gėrė visi vienodai, tačiau jai policijoje buvo nustatytas gerokai didesnis girtumas. K. M. lovoje, kambaryje, kuriame jie gėrė, gulėjo pusnuogė, be apatinių kelnaičių ir kelnių. Atvažiavęs R. B. iš karto atsigulė prie K. M. ir jie mylėjosi abipusiu sutikimu, abu santykiavo lytiškai. R. B. išlipus iš lovos, prie K. M. atsigulė V. A.. K. M. ir su V. A. lytiškai santykiavo savo noru, po to V. A. K. M. tenkino dar ir oraliniu būdu, pati sutikdama. Po šio santykiavimo V. A. išlipus iš lovos, prie K. M. pradėjo priekabiauti R. B., liepdamas jį tenkinti oraliniu būdu. K. M. paklausė „kodėl nelendat prie Indrės, tik prie manęs". Ji labai supyko ant K. M. už šiuos žodžius. R. B. atsigulė ant lovos pusiau nusismaukęs kelnes, K. M. gulėjo šalia R. B.. R. B. liepė K. M. tenkinti jį oraliniu būdu, tačiau K. M. to daryti nenorėjo ir atsisakė tai daryti. Tada ji paėmė K. M. už plaukų ir jos veidą prikišusi prie R. B. lytinio organo, liepė jį tenkinti. Kad V. A. tai filmuoja mobilaus ryšio telefonu, ji nematė. K. M. sakė, kad to daryti nenori, prašė to nedaryti. Ji jai sudavė per galvą kelis kartus, bet kiek tiksliai kartų, neprisimena ir liepė čiulpti R. B. lytinį organą. Ji K. M. tąsė už plaukų, liepė jai geriau čiulpti, laižyti R. B. lytinį organą ir sėklides. Ar R. B. pasitenkino, ji nematė. Ji buvo visiškai girta, todėl tiksliai aplinkybių neprisimena ir R. B. su K. M. lytinio akto neprisimena, neprisimena, kad būtų ją nurengusi ir kad būtų ją laikiusi už kojų. Netrukus kažkas pabeldė į duris ir ji nuėjo pasižiūrėti, kas beldžia. Tai buvo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Iš sugyventinio tėvo kalbų žino, kad buvo atėjęs K. M. sugyventinis, ieškojo jos, tačiau jis nebuvo įleistas į butą. Tuo metu ji pati namuose nebuvo. K. M. sugyventinis žinojo, kad K. M. yra pas ją namuose, nes ji pati jam paskambino ir pasakė. Policijos pareigūnai išsivedė K. M., po to sulaikė ir R. B. ir V. A.. Ji į policijos komisariatą atėjo pati, norėdama pakiausti, ar R. B. paleis, tačiau buvo sulaikyta, kaip įtariama padariusi šį nusikaltimą. Ji prisipažįsta, kad vertė K. M. tenkinti R. B. oraliniu būdu, tačiau tik paskutinį kartą, taip pat kelis kartus jai sudavė per galvą, grasino, kad muš, jei netenkins jo, tačiau visus kitus kartus K. M. su vyrais mylėjosi savo noru. Šiuo metu ji gyvena su sugyventiniu, yra registruota darbo biržoje, jai yra apribotos motinystės teisės į jos vaikus ir jie su ja negyvena. Motinystės teisės jai yra apribotos dėl nuolatinio girtavimo.
Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2012-08-29 II-oje klinikinėje ligoninėje ji susipažino su I. Š., nes jų vaikai gulėjo vienoje palatoje. Su I. Š. apsikeitė telefonų numeriais. 2012-08-31 I. Š. vėl atvažiavo į ligoninę, tačiau tą dieną jos vaiką iš ligoninės išrašė ir pervežė į vaikų globos namus. K. M. vaikai buvo gydomi iki rugsėjo 5 d. ir taip pat pervežti į vaikų globos namus „Pastogė
2012-08-31 būdama ligoninėje ji susipyko su mama, todėl neturėjo kur eiti. Ji paklausė I. Š., ar gali pas ją pernakvoti. Ši sutiko ir jos abi atvažiavo pas I. Š. į pastarosios namus (duomenys neskelbtini). Ten ji pernakvojo ir šeštadienį, t.y. rugsėjo 1 d. išvažiavo. Tą naktį nakvojo ne pas I. Š., o sekmadienį vėl pasiskambino I. Š. ir paprašė, ar ji negalėtų leisti jai pernakvoti dar vieną naktį. I. Š. sutiko. Kai ji atvažiavo pas I. Š. į namus, namuose buvo ji ir jos sugyventinis R. N., kitame kambaryje buvo R. N. tėvas. Vakare jie visi trys išgėrė alkoholio, vėliau atvažiavo ir R. N. pusbrolis. Begeriant I. Š. be jokios aiškios priežasties priėjo prie jos ir kumščiu smogė jai į veidą, į nosį du kartus, ir vieną kartą rankos delnu sudavė per galvą. Ji buvo visiškai girta, ir ant K. M. išliejo savo pyktį, jos manymu, dėl iš jos atimtų vaikų. Vėliau I. Š. jos atsiprašinėjo, aiškino, kad nežino, kas jai pasidarė, kodėl ji pradėjo ją mušti. K. M. neturėjo kur eiti, todėl liko nakvoti jos namuose. Ji miegojo viena lovoje, o I. Š.-su savo sugyventiniu kitoje lovoje. Prie K. M. buvo atėjęs ir atsigulęs R. N. pusbrolis, jis norėjo lytinių santykių, tačiau ji nesutiko ir šis toliau prie jos net nelindo.
2012-09-03 apie 9 val. atsikėlę jie išgėrė sidro. K. M. liko gulėti lovoje, vėliau ruošėsi iš I. Š. išvažiuoti. Apie 11-12 val. pas R. N. atvažiavo daug vaikinų, jie buvo R. N. tėvo kambaryje. Ką jie ten veikė, ji nežino, bet netrukus dalis vaikinų išvažiavo, liko tik I. Š., kaip suprato, R. N. pusbrolis Ričardas, jo draugas V. (kaip vėliau sužinojo-A.) ir dar vienas vaikinas (kaip vėliau sužinojo-R. B.). Iki šio įvykio pastarųjų ji visiškai nepažinojo. Tame pačiame kambaryje, kur ji gulėjo ant lovos, jie pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Ji gulėjo nusisukusi į sieną ir nenorėjo su jais gerti. Jie gėrė keturiese: I. Š., R. B., V. A. ir dar vienas vaikinas. Po kiek laiko nepažįstamas vaikinas atsigulė ant kitos lovos, o I. Š., R. B. ir V. A. liko sėdėti ir toliau gėrė. Jiems begeriant I. Š. vaikinams parodė į ją ir pasakė: „eikit ir su ja darykit ką norit“. Tuo metu pas I. Š. į namus atėjo K. M. draugas I. I., tačiau jo į namus neįleido. Tada šis iš savo telefono jai parašė SMS žinutę ,,lšeik“. Ji jam parašė: „manęs neišleidžia“, nes tuo metu V. B. jau rankomis grabinėjo jos kūną. I. I. parašė jai antrą žinutę: „ar tave prievartauja?“ Ji jam parašė: „taip, kviesk policiją“. Visa tai darė slapta, laikydama ranką po pagalve, po to telefoną išjungė. Pirmas prie jos pradėjo kabinėtis V. B. Ji lovoje gulėjo su rūbais, jis priėjo prie jos ir pasakė čiulpk". Ji gulėjo lovoje, jis nusismaukė kelnes ir ją apsižergė. Ji prašė: „būkit žmonės, paleiskit mane, leiskit man išeiti, nieko man nedarykit“, verkė. Kada V. ją apsižergė ir liepė jai „čiulpti“ jo lytinį organą, ji pasakė, kad to daryti nemoka. V. jai pasakė „išmoksi". Ji apsižiojo jo lytinį organą, pradėjo žiaugčioti, tada I. Š. priėjo prie jos ir paėmė ją už plaukų, ir sakydama „čiulpk kuo smarkiau, ką, tu nepatenkinsi mano brolio?“. I. Š. kiek palaikė ją už plaukų, po to paleido. K. M. visa drebėjo, nuolat kartojo ir maldavo, kad ją paleistų, tačiau ir I. Š., ir V., ir Ričardas sakė, kad ji niekur neis. Nepažįstamas vaikinas gulėjo ant lovos ir sakė, kad „užtenka, nelįskit prie jos“. Kada Vaido ji nepatenkino oraliniu būdu, jis pasakęs „čia ji man nepabaigs, nes pradėjo kandžiotis", nuo jos nulipo. Ji vėl pradėjo prašyti „paleiskit mane, užtenka". Kai ji Vaidą tenkino oraliniu būdu, būdama apsižiojusi jo lytinį organą, jis jai sudavė du kartus į galvą sakydamas „ką čia išsikalinėji“ ir patempė už plaukų. Kai V. nuo jos nulipo, I. Š. pasakė „Rička, dabar eik tu". Tuo metu ji dar buvo su rūbais. Ričardas atsigulė ant lovos šalia jos atsismaukęs kelnes iki kulnų. Jis pasakė „man nestovi, padaryk, kad atsistotų“. Vėl prašė, kad prie jos nelįstų, buvo įsikibusi viena ranka į radiatorių. Ričardas ją sugriebė už kairės rankos ir smarkiai traukė, kad ji į jį atsisuktų. Bijodama, kad jos dar labiau nemuštų, atsisuko. Ji pradėjo čiulpti Ričardo lytinį organą, kol jis sukietėjo ir pasistojo. Tada I. Š. nuo jos nutraukė viršutines jos kelnes, ir apatines kelnaites. Po to V. pasakė, „reikia viską nufilmuoti“. Ji buvo taip išsigandusi, kad nematė, kas vyksta aplinkui. Ji pradėjo šaukti, tačiau I. Š. pasakė, „nebandai rėkti, nes tave ne tik sumušim, bet ir užmušim". Ji nematė, ar V. filmavo, tačiau tuo metu, kai ji čiulpė Ričardo lytinį organą, jai Ričardas sudavė du kartus į galvą, o I. Š. ją nuolat be perstojo daužė per galvą. Kadangi Ričardas nepasitenkino ir jam sperma neišsiliejo, jis užsigulė ant jos. Tuo metu ji buvo pasisukusi šonu, ir laikėsi įsikibusi į radiatorių. Ričardas gulėdamas taip pat šonu, savo lytinį organą įkišo jai į makštį, kelis kartus kišo jį pirmyn atgal. Ji muistėsi ir spyriojosi, todėl Ričardui pabaigti lytinio akto nepavyko. V. su I. Š. pradėjo iš jo tyčiotis, kad jis turbūt niekada neturėjęs moters. Tada I. Š. pasakė, „palauk, mes tau ją išrengsime" ir priėjusi prie jos nutraukė nuo jos megztinį, traukdama jos maikutę I. Š. ją suplėšė ir tada nuėmė liemenėlę, ji liko visiškai nuoga. Ją už kojų laikė I. Š.. Ričardas vėl prisitraukė ją šonu ir vėl jai gulinčiai ant šono į makštį įkišo savo lytinį organą, tačiau lytinio akto vėl nebaigė. Tada namo grįžo R. N. su penkiais ar šešiais jai nepažįstamais vaikinais. Ji nežino, kiek jis matė šį įvykį, tačiau jis pasakė, „kas čia vyksta". Ir tada pasakė, „Rička su moterimi". Netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Visi pradėjo sakyti, kad čia nieko nevyksta, tačiau policininkai pamatė, kad ji visa drebėdama rengiasi, ją pradėjo mėtyti į šonus. Laiptinėje ji pareigūnams papasakojo, kad ją ką tik išprievartavo. Tuo metu iš buto po vieną pradėjo išeidinėti vaikinai, ji pareigūnams parodė Vaidą ir Ričardą ir pasakė, kad jie ją prievartavo ir išžagino. I. Š. buvo sulaikyta vėliau. V. V. jai sudavė du kartus ranka per galvą ir vieną kartą tempė už plaukų, Ričardas sudavė jai du kartus į galvą, bei tempė ją už rankos nuo radiatoriaus. Vyrai ją mušė, kai buvo verčiama per jėgą juos tenkinti oraliniu būdu. I. Š. jai yra sudavusi 2012-09-02 vakare du kartus į nosį ir vieną kartą delnu į galvą, o 2012-09-03 I. Š. ją mušė dažnai, ji jai sudavė ne mažiau aštuonis smūgius į galvą rankomis, bei tiek pat kartų tampė už plaukų. Ji nuolat prašė paleisti ją, neprievartauti, verkė, tačiau nei vienas į jos prašymus neragavo. I. Š. visą laiką atsakydavo, kad jei netenkins Vaido ir Ričardo, jie ją dar labiau sumuš. Dėl padarytų sužalojimų kreipėsi pas medikus.
Liudytoja S. D. parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja. Nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio ji kaip socialinė darbuotoja dirbo su K. M. dėl to, kad ji neprižiūri trijų savo mažamečių vaikų. K. M. anksčiau yra turėjusi sugyventinį I. I., kuris norėjo, kad jis būtų pripažintas jauniausiojo K. M. sūnaus D. M. tėvu. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyko šeimos atvejo peržiūra, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl K. M. vaikų Agnės ir Dariaus laikinosios globos skyrimo. Buvo nuspręsta, kad I.lcikevičius pripažins D. M. tėvystę ir tada Darių galės paimti I. I., Agnę paims giminės, vyriausioji mergaitė Aušrinė buvo palikta K. M. motinos priežiūrai. Kol bus išspręsti šie klausimai, du jaunesnieji vaikai buvo laikomi II-oje klinikinėje ligoninėje. 2012 m. rugpjūčio 31 d. ji pati matė K. M., ji tikrai nebuvo sumušta. 2012 m. rugsėjo mėn. 3 d. ryte jai paskambino I. I. ir pasakė, kad niekaip negali surasti K. M.. Jis jai ir pasakė, kad ligoninėje būdama pas vaikus K. M. susipažino su I. Š.. Jis pasakė, kad po peržiūros, 2012 m. rugpjūčio 31 d. K. M. pas vaikus taip ir nebuvo, I. I. galvojo, kad ji yra su I. Š.. Ji pasakė, kad su K. M. reikalais nebedirba, nes dirbo tik pavaduodama kolegę D. M., ir toliau tegu reikalus sprendžia su ja. Po pietų jai vėl paskambino I. I. ir pasakė, kad K. M. jam telefonu neatsiliepia, nes ji per prievartą yra laikoma, ir yra mušama, bet kur, jis negalėjo pasakyti. Jis galvojo, kad ne I. Š. bute, o galimai kur kitur. Ji labai abejojo jo pasakojimu, todėl I. I. per savo telefoną jai davė pasiklausyti įrašytą pokalbį su K. M., kur girdėjosi, triukšmas, bei kad K. M. rėkia ir šaukiasi pagalbos. Ji pasakė I. I., kad jis pats kviestų pagalbą, bet jis pasakė, kad pagalbą kviestų ji kaip socialinė darbuotoja. Ji taip ir padarė, paskambinusi policijai pasakė, kad K. M. galimai prieš jos valią yra laikoma bute, bei mušama. Kaip galimą jos buvimo vietą nurodė I. Š. adresą, (duomenys neskelbtini), nors tiksliai, kur K. M. laikoma, nežinojo. Po šio įvykio ji pati su ja nesikalbėjo. Kas vyko bute, ji nežino ir apie tai paaiškinti nieko negali, nes po įvykio ji bendravo su kita socialine darbuotoja, D. M..
Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos socialine darbuotoja. Jų tarnyba dirba su socialinės rizikos šeimomis. Nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio, ji kaip socialinė darbuotoja dirbo su K. M. dėl to, kad ji neprižiūri trijų savo mažamečių vaikų. K. M. anksčiau yra turėjusi sugyventinį I. I., kuris norėjo, kad jis būtų pripažintas jauniausiojo K. M. sūnaus D. M. tėvu. Vaikas yra registruotas motinos mergautine pavarde, ir tėvas I. I. norėjo būti pripažintas vaiko tėvu. Tai buvo jo vienkartinė iniciatyva, nes jis tik vieną kartą išreiškė tokį norą, su vaiku visiškai nebendrauja, ir dėl tolimesnių reikalų visiškai su socialine darbuotoja nebendrauja. K. M. nėra apribotos motinystės teisės, tačiau vyriausioji mergaitė Aušrinė gyvena kartu su K. M. motina (nors tame pačiame bute gyvena ir K. M.), du jaunesnieji valkai Agnė ir Darius, šiuo metu gyvena Kauno savivaldybės apskrities vaikų globos namuose. Iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio ji nustatė socialinių paslaugų poreikį, teikti šiai šeimai socialinės priežiūros paslaugas (tai yra intensyviai bendrauti su šeima). Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki rugsėjo 2 d. ji atostogavo ir su K. M. dirbo kita socialinė darbuotoja S. D.. 2012 m. rugsėjo 4 d. jai kolegė S. D. pasakė, kad jai skambino I. I. ir prašė, kad ši iškviestų policiją, dėl to, kad K. M. yra mušama ir neišleidžiama iš Kauno miesto centre esančio buto. S. D. iškvietė policiją, o tą pačią dieną, 2012 m. rugsėjo 4 d. ji bandė telefonu susisiekti su K. M., ji jai pasakė, kad atvykti negali, nes vyks apklausai į policiją, į teismo medicinos ekspertizę, kūno sužalojimui nustatyti. 2012 m. rugsėjo 5 d. ji atvyko pas ją į tarnybą, adresu Partizanų g. 5, Kaune. Akivaizdžiai matėsi, kad K. M. yra sumušta, ji buvo su akiniais nuo saulės, ir kai juos nusiėmė, prie abiejų akių buvo didžiulės mėlynės ir buvo parišta ranka (tačiau kuri, tikrai nepamena). Ji papasakojo, kad II-oje ligoninėje susipažino su I. Š.. Kadangi K. M. nuolat konfliktuoja su savo mama, ir nenorėjo grįžti namo, kelias dienas gyveno pas I. Š. bute. K. M. pripažino, kad būdama tame bute girtavo, tačiau po to, kai ji norėjo išeiti iš buto, jos I. Š. neišleido, mušė. Tada ji dar pasakojo, kad bute buvę du nepažįstami vaikinai ją taip pat mušė ir prievartavo. K. M. akcentavo, kad daugiausia ją mušė I. Š.. I. Š. ji žinojo todėl, kad jų tarnyboje ji lankė tėvystės įgūdžių grupę. Jai tai sukėlė nuostabą, nes I. Š. grupėje nesudarė agresyvaus žmogaus įspūdžio, nors ji slėpė tikrąjį jos vaikų skaičių. Kiek yra mačiusi K. M., ji niekada nebuvo sumušta. Paskutinį kartą ją matė prieš savo atostogas 2012 m. rugpjūčio mėnesį, ji tikrai nebuvo sumušta. Dabar ją mato dažniau, ji prižada, kad lankysis pas psichologus, dalyvaus tėvystės įgūdžių grupėje, lankys vaikus. Ji nuolat aiškina, kad serga, iš paskirtų socialinio pobūdžio priemonių laikosi tik vieno - lanko vaikus. Kol kas nėra sprendžiamas klausimas dėl motinystės teisių apribojimo K. M.. Ji pati apie K. M. atžvilgiu padarytą nusikaltimą nieko paaiškinti negali, nes apie j į žino tik iš jos pačios pasakojimo.
Liudytojas A. V. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių, rinktinės 1-ojo būrio patruliu. 2012 m. rugsėjo 3 d. jis dirbo kartu su kolega A. P., kai 16.09 val. iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad Kęstučio 59-68, Kaune, bute per prievartą yra laikoma mergina, kuri yra mušama ir prievartaujama. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į butą, juos pasitiko girta buto šeimininkė (kaip ji prisistatė), vėliau sužinojo, kad tai I. Š.. Ji jų paklausė, ko reikia, nes jie policijos nekvietė. Tuomet viename iš kambarių kolega A. P. išgirdo tylų merginos šauksmą. Į kambarį įėjo pirmas A. P., jis jam iš paskos. Jis buvo A. P. už nugaros. Kas vyko kambaryje, jis nematė, nes vaizdą jam užstojo A. P.. Kambaryje buvo daug žmonių. Vėliau jam A. P. pasakė, kad mergina, gulėjusi lovoje, buvo nuoga ir prašė rūbų apsirengti. Apsirengusi ji išėjo pas juos į bendro naudojimo koridorių. Šalia jų tuo metu buvo ir I. Š., kuri puolė merginą koliodama (kokiais žodžiais, neprisimena), ir norėdama kai suduoti ir ją pastumti, tačiau jis I. Š. atitraukė ir užstojo jai kelią. Mergina pasakė, kad ligoninėje ji susipažino su I. Š., po to ji atėjo pas I. Š. į svečius, kur ją prieš jos valia laikė ir išprievartavo. Tiksliai aplinkybių jis jau nežino, tačiau mergina pasakė, kad galvoja, ar rašyti pareiškimą dėl išžaginimo, tačiau kai ji apsisprendė, kad vis tik pareiškimą policijai ji rašys, jie su ja stovėjo laiptinėje ant laiptų, kai iš minėto buto pradėjo išeidinėti vaikinai. Kiek buvo vaikinų, tiksliai jis neprisimena, tačiau iš buto išėjus pirmiems vaikinams, mergina nurodė pirmąjį vaikiną, kuris ją išprievartavo, jį sulaikė A. P. ir nusivedė jį į tarnybinį automobilį. Po to iš buto išėjo dar keli vaikinai ir mergina nurodė antrąjį vaikiną, kuris ją taip pat prievartavo. Kada jis antrąjį vaikiną atsivedė prie automobilio, jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, kurį norėjo perduoti vienam iš savo draugų, bet neperdavė. Vaikinams buvo uždėti antrankiai ir rankos surakintos už nugaros. Vežamas į policijos komisariatą, vaikinas dar laikė rankoje savo telefoną ir pradėjo muistytis, pagalvojęs, kad jis nori kažkam rašyti pranešimą, telefoną iš jo paėmė, vėliau sužinojo, kad minėtame telefone yra nufilmuotas nusikaltimo faktas. Nukentėjusiąją merginą taip pat vežė į policiją. Kai policijos komisariate jiems pasakė, kad reikia į policiją pristatyti ir buto šeimininkę, jie nuvyko atvežti jos, bet nerado, grįžę atgal į komisariatą, pamatė ateinančią I. Š. ir ją sulaikė. Visų nusikaltimo aplinkybių jis paaiškinti negali, nes nematė. Toliau sulaikytus asmenis, kurie pasivadino R. B., I. Š., ir V. A., perdavė Centro policijos komisariato pareigūnams, o iš nukentėjusios merginos buvo priimtas pareiškimas apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą. Telefoną turėjo jo sulaikomas V. A..
Liudytojas I. I. parodė, kad iki 2010 metų jis gyveno kartu su K. M., Baltijos gatvėje, Kaune pas K. M. mamą. Jiems gyvenant kartu, K. M. pagimdė sūnų Darių, tačiau ji jam davė savo mergautinę pavardę. Jis nėra tikras, kad šis sūnus yra jo. Su K. M. išsiskyrė dėl to, kad K. M. nuolat girtavo ir lankėsi landynėse. Ne kartą ją yra radęs landynėse, neblaivių asmenų draugijoje, vaikų ji neprisižiūrėjo. Iki 2012 metų K. M. jis nematė, bendravo su ja tik telefonu, kai jis paskambindavo paklausti kaip gyvena vaikai. 2012 m. vasaros pabaigoje jį susirado vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir jam pasakė, kad iš K. M. laikinai yra paimti vaikai, ir jo klausė, ar jis pripažins D. M. tėvystę ir pasiims jį auginti pats. K. M. atsisakė duoti Dariui jo pavardę, o jis pats dėl šio reikalo į teismą nesikreips. 2012 m. rugsėjo 3 d. K. M. jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. 860016482 (kurį šiuo metu yra pametęs) iš savo telefono Nr. 860257432 parašė SMS pranešimą „Gelbėk, paskambink socialinei darbuotojai". Kur yra K. M., jis nežinojo, jis jai paskambino ir K. M. pakėlė ragelį, o jis išgirdo triukšmą ir K. M. šauksmus „nelysk" bei vyro balsą, bet ką kalbėjo vyriškis, jis nesuprato. Šį skambutį jis įrašė į savo telefoną, tačiau labai gaila, bet telefoną pametė ir dabar nebeturi nei to telefono aparato, nei to telefono numerio. Jis paskambino socialinei darbuotojai ir paprašė jos pagalbos, jai pasakė, kad mano, kad K. M. yra pas draugę I. Š. bute, Kauno centre ir davė paklausyti įrašytą įrašą. Pats policijos nekvietė, nes nebuvo tikras, ar K. M. tikrai prievartaujama. Kad K. M. yra pažįstama su I. Š., jis žinojo, žinojo ir kur I. Š. gyvena - Kęstučio gatvėje, Kaune. Tame bute yra buvęs vieną kartą, tik prisimena, prieš įvykį ar po jo ieškojo K. M., tačiau jam duris atidarė pagyvenęs vyriškis pasakė, kad K. M. bute nėra. Po įvykio iš pačios K. M. sužinojo, kad ji buvo mušta ir išžaginta. Apie šio įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes nieko pats nematė ir nieko nežino, tik apie galimą K. M. atžvilgiu daromą nusikaltimą jis pranešė socialinei darbuotojai.
Liudytojas A. N. parodė, kad jis gyvena adresu Kęstučio g. 68, Kaune. Butas yra dviejų kambarių, viename gyvena jis, kitame kambaryje nuo 2011 metų gruodžio mėnesio gyvena jo sūnus R. N. su savo sugyventine I. Š.. 2012 m. balandžio mėnesį jiems gimė duktė. Indrė su Robertu nuolat girtaudavo, Robertas kiek mažiau, o Indrė gėrė nuolat, todėl jai buvo apribotos motinystės teisės. Indrė viso turi šešis vaikus ir visi yra iš jos atimti. Robertas dirbdavo neoficialiai, Indrė gaudavo kažkokias pašalpas, iš to jie ir gyveno. Butas yra oficialiai padalintas, vienas kambarys priklauso jam, kitas buvusiai žmonai, tačiau jos kambaryje ir gyveno Robertas su Indre. Kadangi Indrė nuolat girtauja, jis neprisimena tiksliai datos, kada jai skambino kažkokia mergina ir pasiprašė leisti pas juos namuose permiegoti. Tai galėjo būti apie rugsėjo 1 ar 2 dienomis. Kelias dienas mergina, kartu su Indre ir jos draugais girtavo, jis su jais kartu nebuvo, visą laiką buvo savo kambaryje, kurio durys buvo uždarytos. Indrė anksčiau yra gyvenusi Kazlų Rūdoje ir iš ten prisikvietė pažįstamų, kurie kartu ir girtavo jų bute. Iš ten buvusių asmenų jis pažįsta tik R. B., kuris yra jo buvusios žmonos sesers sūnus (jo sūnaus Roberto pusbrolis iš motinos pusės). Jis pas juos atvyko gerokai anksčiau prieš įvykį (tris keturias dienas prieš įvykį). Kai minėta mergina atėjo į jų butą, jis atkreipė dėmesį, kad ji buvo su mėlyne po akimi, tačiau po kuria, neprisimena. Apie tai, kad jų bute minėta mergina buvo seksualiai prievartaujama ir išžaginta, jis sužinojo tik tada, kai į butą atvyko policijos pareigūnai. Apie vykdomą nusikaltimą jis nieko nežinojo, nieko negirdėjo ir nieko nematė. Visą laiką buvo savo kambaryje, tačiau iš sūnaus kambario nuolat skinda triukšmas, nes jie nuolat girtauja, todėl jis nekreipė dėmesio. Ar buvo koks nors triukšmas 2012 m. rugsėjo 3 d., neprisimena, tačiau niekada neina į sūnaus kambarį ir niekada, niekur nesikiša. Pas Indrę nuolat lankosi pašaliniai asmenys, todėl jis jau nustojo kreipti dėmesį. Indrė nuolat įsivelia į visokias intrigas, jai nuolat kas nors dingsta, jai visi žmonės yra blogi, ji visus kaltina nebūtais dalykais. Ne kartą sūnui Robertui sakė, kad Indrė yra labai blogas žmogus, manipuliuojantis kitais, tačiau Robertas nekreipė dėmesio į perspėjimus. Jis mano, kad Indrė ir suorganizavo šį nusikaltimą, nes ji prisikvietė draugus iš Kazlų Rūdos, tuo metu Roberto net nebuvo namuose, ji gėrė su jais viena.
Liudytojas D. A. parodė, kad R. N. yra jo pusbrolis, jis gyvena Kaune, tačiau tikslaus adreso jis nežino. 2012 m. rugsėjo 12 d. jis buvo pas pusbrolį namuose, nes buvo Kaune, nespėjo į traukinį ir nuėjo pas jį pernakvoti. Būnant ten, namuose buvo ir pusbrolio sugyventinė I. Š.. Jie visi kartu išgėrė, po to vakare, po 21 val. jis su I. Š. ėjo į parduotuvę, ar Robertas ėjo su jais kartu, neprisimena. Pakeliui sutiko I. Š. draugę K., su kuria ji pasikalbėjo ir pasikvietė į svečius. Jie į pusbrolio namus grįžo jau kartu su K.. Kai jis pamatė K., ji buvo su mėlyne paakyje, bet kurioje pusėje, neprisimena. Tada jie visi keturi išgėrė ir nuėjo miegoti. Jis miegojo vienoje lovoje su K., bet su ja jokių lytinių santykių neturėjo. Miegojo vienoje lovoje tik todėl, kad daugiau nebuvo kur miegoti. Ryte atsikėlę vėl išgėrė, žiūrėjo filmus. Po pietų pas R. atvažiavo jo draugai R. B., V. A., D., M. J., pavardžių nežino ir Sauka, kurio vardo nežino, jį visi vadina Sauka. Kurį laiką pabuvę bute jie išvažiavo ir bute liko tik Ričardas, V., D.. D. miegojo, ką veikė kiti, neprisimena. Išėjus draugams, iš buto išėjo ir jis pats, važiavo susitikti su draugu Nerijumi, pavardės nežino, prie prekybos centro „Molas". Kai grįžo vėl, pas pusbrolį bute jau buvo policijos pareigūnai, kurie jau buvo sulaikę R. B., V. A. ir I. Š.. Kas įvyko bute, jis nesuprato, tik matė, kad R. B. bute buvo iki pusės nuogas ir prie pareigūnų apsirengė rūbus. K. buvo rami, nei apsiverkusi, nei susinervinusi, jam nepasirodė, kad ji būtų nuskriausta.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliu. 2012 m. rugsėjo 3 d. jis dirbo kartu su kolega A. V., kai 16 val. 9 min. iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), per prievartą yra laikoma mergina, kuri yra mušama ir prievartaujama. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į butą, juos pasitiko girta buto šeimininkė (kaip ji jiems prisistatė), vėliau sužinojo, kad tai I. Š.. Ji paklausė, ko jiems reikia, nes jie policijos nekvietė. Tada kambaryje jis išgirdo merginos cypimą. Nors buto šeimininkė I. Š. jų į butą neįleido, jis ją nustūmė nuo praėjimo ir įėjo į kambarį. Mergina gulėjo lovoje, šalia jos gulėjo vaikinas (kaip vėliau po sulaikymo sužinojo, R. B., jis vilkėjo oranžiniu bliuzonu). Mergina su vaikinu gulėjo lovoje, užsikloję antklode. Kai mergina atsisėdo lovoje, jis pamatė, kad jos veide yra mėlynė ir ji visiškai nuoga. Merginos rūbai buvo išmėtyti po visą kambarį. Be šios merginos, R. B. ir I. Š. kambaryje buvo dar keli vaikinai, bet kiek tiksliai jų buvo, jis nebeprisimena. Merginai vaikinai padavė viršutinius rūbus apsirengti, vienas padavė bliuzoną, kitas kelnes, bet kuris vaikinas ką padavė, neprisimena. Kai mergina apsirengė, jis jos dar kambaryje paklausė, ar ji turi kam nors pretenzijų. Būdama kambaryje ji nieko nesakė, tylėjo, matėsi, kad mergina labai išsigandusi, todėl jis kartu su ja išėjo iš kambario į koridorių. Koridoriuje mergina pasakė, kad bute ją sumušė buto šeimininkė I. Š., bei R. B. su dar vienu vaikinu (kaip vėliau sužinojo, V. A.) ją išprievartavo. Mergina sakė rašysianti pareiškimą dėl išžaginimo. Iš pradžių I. Š. dėl sumušimo ji pretenzijų neturėjo. Jiems stovint koridoriuje, iš buto pradėjo išeidinėti vaikinai, po vieną, po du. Mergina, stovėdama prie jo, nurodė į išeinantį R. B. ir pasakė, kad jis ją prievartavo, po to nurodė į išeinantį V. A. ir jį nurodė, kaip taip pat ją prievartavusį asmenį. Šie du vaikinai jo ir kolegos A. V. buvo sulaikyti. Nukentėjusi mergina pasakė, kad ligoninėje ji susipažino su I. Š., po to ji atėjo pas I. Š. į svečius, kur ją prieš jos valią laikė ir išprievartavo. Kiek buvo vaikinų, tiksliai jis neprisimena, tačiau iš buto išėjus pirmiems vaikinams, mergina nurodė pirmąjį vaikiną, kuris ją išprievartavo. Jį sulaikė jis, tai buvo R. B.. Jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Po to A. V. atsivedė ir antrąjį vaikiną -V. A.. Tarnybinį automobilį vairavo jis, todėl kas vyko tarp A. V. ir V. A., dėl V. A. turėto telefono, nematė. Nukentėjusiąją merginą taip pat vežė į policiją. Kai policijos komisariate jie pamatė V. A. telefone esantį įrašą, kuriame akivaizdžiai matėsi, kad mergina buvo prievartaujama, o I. Š. ją mušė ir vertė santykiauti su vienu iš vaikinų, jie važiavo sulaikyti ir I. Š., tačiau bute jos nerado. Grįžę į komisariatą, pamatė, kad I. Š. atėjo į policijos komisariatą gelbėti savo draugų, tada ją ir sulaikė. Visų nusikaltimo aplinkybių jis paaiškinti negali, nes nematė. Toliau sulaikytus asmenis, kurie pasivadino R. B., I. Š. ir V. A., perdavė Centro policijos komisariato pareigūnams, o iš nukentėjusios merginos buvo priimamas pareiškimas apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą. Telefoną turėjo sulaikytasis V. A..
Liudytojas R. N. parodė, kad maždaug metai laiko jis yra pažįstamas su I. Š., ir tiek pat laiko su ja kartu gyvena jo namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu tame pačiame bute, tačiau kitame kambaryje gyvena ir jo tėvas A. N.. 2012 m. balandžio 15 d. neišnešiota (5 mėn.) jiems gimė dukra Deimantė. Kadangi dukra gydoma ligoninėje, ten I. Š. susipažino su K. M., kurios vaikai taip pat buvo gydomi toje pačioje ligoninėje. 2012 m. rugpjūčio 31 d. I. Š. jo paklausė, ar gali K. M. pernakvoti pas juos namuose, nes ji susipyko su mama ir neturi kur miegoti. Jis sutiko. Iš ligoninės I. Š. grįžo kartu su K. M.. Tą vakarą jie visi trys gėrė alkoholinius gėrimus, ir K. M. liko nakvoti jų namuose. Kitą dieną, t.y. rugsėjo 1 d., K. M. pas juos nenakvojo, o vėl atėjo rugsėjo 2 d. ir vėl pasiprašė leisti jai pernakvoti. Jis sutiko. Ar ji buvo sumušta, jis neatkreipė dėmesio. Tą vakarą jie vėl gėrė alkoholinius gėrimus, kad I. Š. būtų mušusi K. M. jis nematė. Tada pas jį į svečius atvažiavęs ir pusbrolis D. A.. Jis su jais taip pat šiek tiek gėrė, bet nedaug. K. M. likus nakvoti, ji miegojo vienoje lovoje, o jis su Indre tame pačiame kambaryje kitoje lovoje. D. A. prigulė prie K. M., tačiau tarp jų jokių lytinių santykių nebuvo, nes jie miegojo viename kambaryje ir jis tikrai nieko negirdėjo. 2012 m. rugsėjo 3 d. jie visi atsikėlė, išgėrė sidro, parūkė. Netrukus atvažiavo jo pusbrolis R. B. ir jo draugas, kaip vėliau sužinojo, V., jo jokių duomenų nežino. Tuo metu jis su D. A. išeidinėjo iš namų. Jie išvažiavo ir namo grįžo po pietų. Jam įėjus į namus, pamatė, kad vienoje lovoje gulėjo K. M. su R. B.. Ar jis ką nors jiems sakė, nepamena. Ar K. M. buvo apsiverkusi, jis nematė, neprisimena, ar ji ką nors sakė. Ar jie gulėjo nuogi, neatkreipė dėmesio, tačiau netrukus atvažiavo policija ir pamatė, kad K. M. lovoje gulėjo visiškai nuoga, o dėl R. B. neprisimena. Kada policija sulaikė R. B., Vaidą ir I. Š., tada ir sužinojo, kad jie sulaikyti įtariant seksualiniu prievartavimu ir išžaginimu. Jis pats nusikaltimo fakto nematė ir apie nieko paaiškinti negali.
Liudytoja V. J. parodė, kad gyvena kaimynystėje, t.y. Kęstučio g. 59-69, pažįsta kaltinamąją I. Š.. Nurodė, kad pas A. N. bute nuolat vyksta išgertuvės. Matė nukentėjusiąją su mėlyne paakyje. 3 paros iki šio įvykio vyko išgertuvės pas A. N. bute.
Liudytojas P. G. parodė, kad gyvena Kęstučio g. 59-42. Nuo mažens augo šiame name, todėl gerai pažįsta tiek A. N., tiek R. N.. Be to, pažįsta ir nukentėjusiąją K., kaltinamuosius Indrę ir Ričardą. Nurodė, kad K. su Indre buvo atėjusios pas jį prieš tą įvykį, pabuvo 4-5 valandas ir išėjo. Jie gėrė alkoholį. Matė, kad nukentėjusioji buvo su mėlyne paaky. Paaiškino, kad po vieną merginos nebuvo pas jį atėjusios.
Iš 2012-09-03 apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje paimti nukentėjusiosios M. kelnaitės, ir liemenėlė (1 t., b.l. 4-12).
Iš 2012-09-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji pateikė savo apatinius marškinėlius, kurie yra suplėšyti ir juodos spalvos marškinėlius (1 t., b. l. 45), 2012-12-06 šie daiktai apžiūrėti ir aprašyti (1 t., b. l. 46).
Iš 2012-09-03 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia" (1 t., b.l. 96).
Iš 2012-12-06 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefone esantis įrašas (l t., b. l. 97).
Iš 2012-11-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. M. padaryti daugybiniai minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, nugaroje, kairio žastikaulio galvutės lūžis. Konstatuoti sužalojimai galvoje -kaktoje, akių vokuose padaryti kietu buku daiktu ne mažiau kaip trimis smūgiais apie 2-3 paros iki nukentėjusios apžiūros, tai yra anksčiau nei užduotyje nurodyta. Daugybinės poodinės kraujosruvos rankose, nugaroje, kojose padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir dauguma iš jų, ypač rankose, nugaroje ir kojose galėjo būti padarytos spaudžiant šias kūno sritis pirštais ar žnaibant. Poodinės kraujosruvos kūne padarytos ne mažiau trisdešimt keturiais poveikiais (kairėje rankoje dešimt poveikių, dešinėje rankoje keturiais, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje dešimt poveikių, kojose dešimčia poveikių). Odos nubrozdinimai dešinio peties nugariniame paviršiuje ir kryžmens srityje išsivystė nuo kontakto su kietu plokščiu paviršiumi, ir galbūt galėjo išsivystyti vienu metu, tai yra mažiausiai nuo vieno poveikio. Tai patvirtina jų lokalizacija. Visi kiti išvardinti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų, tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną atskirai. Kairio žastikaulio galvos lūžis išsivystė nuo netiesioginio jėgos poveikio ir paprastai išsivysto žmogui griūnant ant alkūnės. Kadangi šiame lūžio mechanizme dalyvauja lenkimo jėgos, neatmetama galimybė, jos taip žastikaulis galėjo būti sužalotas staigiai pasukus ranką. Žastikaulio lūžis, vertinant atskirai, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi minėti sužalojimai (išskyrus sužalojimus galvoje) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Šiuo atveju nepakanka duomenų vertinti apie galimai buvusį protezuotų dantų pažeidimą, bet negalima spręsti apie pakitimus ausų lezgeliuose konstatuoti uždegiminiai juose pakitimai yra kelių parų senumo. Apžiūros metu sužalojimų ar kitų pakitimų tiriamosios lytiniuose organuose nebuvo. Moteris praeityje ne kartą gimdžiusi ir mergystės plėvės šiuo atveju lieka tik pėdsakai. Tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu spermijų nerasta, tampone su makšties turiniu rastas sperminis skystis. Tepinėlyje ir tampone su burnos turiniu spermijų nerasta. Tampone paimtame iš K. M. makšties rastas sperminis skystis, o tai leidžia teigti, kad tiriamoji kelių parų bėgyje iki apžiūros turėjo lytinių santykių į makštį. Spermos neradimas tepinėliuose ir tamponuose, paimtuose iš burnos, nepaneigia lytinių santykių į burną, galimybes (1 t., b.l. 23-25).
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis aistros tenkinimas LR BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta LR BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai LR BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų V. A., R. B. ir I. Š. nusikalstamos veikos, t.y. V. A. ir I. Š. nusikalstamos veikos pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos pagal LR BK 149 str. 2 d., 138 str. 1 d., 150 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.
Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas (kaltininkai) turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusioji K. M. nurodė, kad ji muistėsi, prašė baigti kaltinamųjų savo veiksmus. Tokie nukentėjusiosios veiksmai aiškiai parodo, kad kaltinamieji suvokė, jog nukentėjusioji nesutinka lytiškai santykiauti. Pažymėtina, kad išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios.
Nukentėjusioji K. M. parodė, kad nusikalstamų veikų iniciatorė buvo I. Š., kad ji leido V. A. ir R. B. ja pasinaudoti, sakydama: „darykit ką norit“, kad dar nusikalstamos veikos išvakarėse, būdama girta, I. Š. ją mušė per veidą ir galvą, o kai kaltinamieji ją prievartavo ir žagino, I. Š. ją tąsė už plaukų, liepė oraliniu būdu tenkinti abu kaltinamuosius, mušė per veidą, laikė už kojų. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykių eigą, jos atžvilgius atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, jos parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo Tai, kad kaltinamoji I. Š. buvo nusikalstamos veikos organizatorė, patvirtino ir kiti kaltinamieji. Be to, tai, kad kaltinamieji nukentėjusiąja prievartavo ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią ir pasipriešinimui palaužti panaudojo fizinį smurtą, be pačios nukentėjusiosios parodymų, apie jai padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, patvirtina specialisto išvada. Tai paneigia kaltinamųjų V. A. ir R. B. parodymus, kad jie nenaudojo fizinio smurto, t.y. nesudavė nukentėjusiajai smūgių. Be to, iš karto po įvykio nukentėjusioji atpažino kaltinamuosius, kaip asmenis, kurie 2012-09-03 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė, prievartavo ir vertė lytiškai santykiauti prieš jos valią.
Teismas kritiškai vertina kaltinamosios I. Š. parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltinamoji I. Š. nurodydavo klaidingas aplinkybes, jos parodymai dažnai nesutampa su kitų kaltinamųjų ar liudytojų parodymais. Kaltinamoji I. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusioji abipusiu sutikimu mylėjosi su D. A., tačiau pastarasis tai paneigė. Be to, kaltinamoji I. Š. nurodė, kad prieš įvykį nukentėjusioji buvo pas kaimyną Paulių, tačiau apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas P. G. paneigė kaltinamosios parodymus, nurodydamas, kad jos kaimynė I. Š. buvo atėjusi į jo butą kartu su nukentėjusiąja, jie pasėdėjo kelias valandas, išgėrė ir jos išėjo. Pas P. G. K. M. daugiau nebuvo, pas jį bute nenakvojo.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M., suduodami rankomis jai per galvą, V. A. ir I. Š. laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas R. B. jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. 2 d. arba LR BK 150 str. 2 d. kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi nustačius kelių asmenų bendros tyčios išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų buvimą, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo. Esant bendrai tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, besąlygiškas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji sudarė sąlygas R. B. išžaginti nukentėjusiąją K. M. bei R. B. ir V. A. seksualiai prievartauti ją, todėl V. A., R. B. ir I. Š. laikytini nusikalstamos veikos bendrininkais. Remiantis jau minėtais įrodymais buvo nustatyta, kad lytinis santykiavimas vyko prieš nukentėjusiosios valią (ji išsakė žodžiais savo nesutikimą, bandė atstumti kaltinamuosius, prašė paleisti). Kaltinamieji panaudodami fizinį smurtą ir grasindami jį panaudoti pasinaudojo nukentėjusiosios palaužta valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai ją prievartaudami, o vėliau vienas iš kaltinamųjų ją ir išžagino. Teismas laiko, kad kaltinamųjų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškė jų konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamųjų kryptingi ir suderinti veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jie suvokė, kad nukentėjusiąja prievartauja prieš jos valią, ir norėjo taip veikti. Nukentėjusiosios nesutikimas atlikti lytinius ir seksualinius santykius buvo aiškus, tiek žodžiu, tiek savo veiksmais pagal tuometines turėtas fizines galimybes priešintis, todėl ištirtų faktinių duomenų visetas įgalina pagrįstai teigti, kad kaltinamieji su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo ir seksualiai ją prievartavo prieš jos valią, atimdami galimybę pastarajai priešintis, padarydami specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus.
Pažymėtina, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta bendromis pastangomis, aktyviais veiksmais, nukreiptais į prievartinių lytinių santykių atlikimą su nukentėjusiąja, ir kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikalstamas veikas Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamieji įvykdė sunkius, BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas laikomi sunkiausiais pasikėsinimais į moters lytinę laisvę.
Be to, iš specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. įvykių pasėkoje nukentėjusiajai lūžo kairio žastikaulio galva. Nukentėjusioji K. M. nurodė, kad tuo momentu, kai kaltinamasis R. B. ją žagino, o I. Š. laikė jos kojas, ji buvo nusukusi galvą į radiatorių. Antrą kartą R. B. žaginant ji jau buvo ant šono, jis ją prisitraukė už rankos prie savęs. Viso šio proceso metu nukentėjusioji buvo nuolat tampoma. Remiantis bylos duomenimis (kaltinamųjų, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada ir kt. duomenimis) teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. B., tąsydamas nukentėjusiąją už rankos galėjo numatyti galimybę atsirasti pavojingos veikos padariniams, tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. Šiuo atveju laikytina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. M. sveikatą.
Iš kaltinamajam V. A. pateikto kaltinimo pagal LR BK 149 str. 2 d. šalintina aplinkybė, kad kitam kaltinamajam-R. B. atliekant su nukentėjujsiąja K. M. prievartinį lytinį aktą, V. A. kartu su kita kaltinamąją-I. Š. laikė nukentėjusiąją už kokų. Pats kaltinamasis V. A. neigia laikęs nukentėjusiosios kojas, pati nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ją tuo metu už kojų laikė kaltinamoji I. Š..
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamieji V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d ir 138 str. 1 d., I. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.
Kaltinamieji V. A., R. B.,. I. Š. kalti ir baustini.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybes sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamieji suvokė, kad jie lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudoję savo jėgą. Dėl fizinės prievartos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad išžaginimas, seksualinis prievartavimas priskiriami prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savanoriškai duodamas parodymus ir paaiškindamas įvykio aplinkybes, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui visiškai išaiškinti bylos aplinkybes, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis R. B. nors ir atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai K. M., tačiau tai padarė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, verčiamas surinktų byloje įrodymų, kaltu prisipažino tik iš dalies, nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiosios K. M. sužalojimo, todėl, teismo nuomone jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamosios I. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kaltinamasis V. A. padarė sunkius nusikaltimus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų centro kabineto įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 136), kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, nukentėjusioji K. M. jam pretenzijų neturi, todėl V. A. skirtinos bausmės-laisvės atėmimas LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. numatytų sankcijų ribose, skiriant bausmę, artimą minimaliai.
Kaltinamasis R. B. padarė sunkius ir apysunkį nusikaltimus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų centro kabineto įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 182), žalą atlygino, tačiau kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl jam skirtinos bausmės-laisvės atėmimas LR BK 149 str. 2 d., 138 str. 1 d., 150 str. 2 d. numatytų sankcijų ribose.
Kaltinamoji I. Š. padarė sunkius nusikaltimus, anksčiau teista už tyčinį smurtinį nusikaltimą, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, teistumui neišnykus, administracine tvarka nebausta, psichiatro ir priklausomybės ligų centro kabineto įskaitose neįrašyta (2 t., b.l. 36, 38), , todėl jai skirtinos bausmės-laisvės atėmimas LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. numatytų sankcijų ribose.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Nukentėjusysis T. B. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (1 t., b.l. 158-166) dėl 1031,06 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1675,63 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 42). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. atlygino nukentėjusiajam T. B. 32000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Atlyginus žalą, nukentėjusysis T. B. dėl patirtos žalos daugiau pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės (2 t., b.l. 55). Be to, kaltinamasis sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 12 mėn. nuo 2013-06-28 (2 t., b.l. 54).
Nukentėjusioji K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Lt neturtinės ir 110 Lt turtinės žalos atlyginimo, t.y. nukentėjusioji prašė pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų V. A. neturtinės žalos atlyginimą (10000 Lt), R. B. neturtinės žalos atlyginimą (15000 Lt) ir I. Š. turtinės žalos atlyginimą – 110 Lt ir neturtinės žalos atlyginimą 15000 Lt (3 t. b.l. 39-40). Padarytą neturtinę žalą sudaro nusikaltimo metu patirtas fizinis skausmas, sunkūs dvasiniai išgyvenimai.
Kaltinamieji R. B. ir V. A. atlygino nukentėjusiajai K. M. po 10000 Lt neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, kad su minėtais kaltinamaisiais susitaikė ir jiems pretenzijų nereiškia.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad spręsdami klausimą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio, teismai turi vadovautis BPK 109 str. nuostata, kad nukentėjusysis dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamųjų V. A., R. B. ir I. Š. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiškiniai – sunkūs dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pablogėjusi reputacija. Nukentėjusioji K. M. pasitikėjo savo drauge I. Š., o pastaroji leido ją niekinti dviems vyrams, I. Š. pagalba nukentėjusioji buvo išžaginta, prievartaujama, mušama, įžeidinėjama bei jai buvo grasinama. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl prieš ją panaudotos prievartos patyrė fizinį skausmą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Teismas sprendžia, kad neginčijamai nustatyta, jog kaltinamųjų V. A., R. B. ir I. Š. padarytais nusikaltimais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.
Kadangi kaltinamieji V. A. ir R. B. atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą ir ji jiems pretenzijų nereiškia, teismas sprendžia klausimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios I. Š.. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios I. Š. turtinę padėtį ir jos ateities galimybes (yra jauna, sveika, darbinga), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad civilinis ieškinys yra tenkintinas. Iš I. Š. nukentėjusiosios naudai priteistina 15 000 Lt neturtinė žala ir 110 Lt turtinė žala nukentėjusiosios naudai.
Iš kaltinamųjų V. A., R. B., I. Š. solidariai priteistina 200 (dviejų šimtų) Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu valstybės naudai (3 t., b.l. 126).
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-apatinės kelnaitės, liemenėlė, dveji marškinėliai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD diskas su įrašu iš mobilaus ryšio telefono, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą V. A. sulaikius ir suėmimus nuo 2012-09-03 iki 2013-06-27 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti jį:
pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą R. B. sulaikius ir suėmimus nuo 2012-09-03 iki 2013-06-27 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.
I. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. ir nuteisti ją:
pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) 2 (dviems) mėnesiams;
pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą I. Š. sulaikius ir suėmimus nuo 2012-09-03 iki 2013-06-27 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajai I. Š. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. Š. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 110 (vieną šimtą dešimt) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. M. naudai.
Priteisti solidariai iš V. A., R. B. ir I. Š. 200 (du šimtus) Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu valstybės naudai (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinė teisinę pagalbą).
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-apatines kelnaites, liemenėlę, dvejus marškinėlius, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD diską su įrašu iš mobilaus ryšio telefono, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems nuteistiesiems-nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.