Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį dėl automobilio remonto ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį 390 EUR dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

4. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį 390 EUR dydžio žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad ieškiniu yra keliamas turtinis 18,26 EUR dydžio reikalavimas ir penki reikalavimai atlyginti žalą natūra nustatant atsakovui penkis įvairius įpareigojimus, todėl mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 390 EUR. Apeliantas su tokiais teismo argumentais nesutiko nurodydamas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra turtinis, kadangi apeliantas ieškiniu skundžia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą, prašydamas jį pakeisti. Ieškovo teigimu, žyminis mokestis už jo pateiktą teismui ieškinį turi būti paskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustatytas taisykles, t. y. kituose ginčuose yra mokamas vieno šimto eurų dydžio žyminis mokestis. Taigi ieškovas pateikęs ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis už ieškinį turi sumokėti 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais.

5. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

6. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

7. Pripažįstama, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas avansu, t. y. dar prieš atliekant procesinį veiksmą. Pareiga sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ieškovui atsiranda kreipimosi į teismą dieną, o kadangi žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas yra vienkartinis veiksmas, tai taikytinos jį atliekant arba atsirandant pareigai jį atlikti galiojusios teisės normos. Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už ieškinio nagrinėjimą, teismas turi teisingai kvalifikuoti pareikštų reikalavimų pobūdį. Turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų), kituose ginčuose – vieno šimto eurų, žyminis mokestis mažinamas 25 proc. procesinius dokumentuos pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p. ir 7 d.).

8. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Žibinto servisas“ 18,26 EUR išlaidų; atlyginti žalą natūra įpareigojant atsakovą: atstatyti sugadintą išmetimo taršos mažinimo sistemą, atstatyti sulaužytas bei pamestas detales, pakeisti generatoriaus diržą į rekomenduojamą automobilio gamintojo, pakeisti variklio alyvą į atitinkančią gamintojo nurodytą specifikaciją GM-LL-B-025, išplauti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto ieškinio, sugedus ieškovo automobilio varikliui, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto, ko pasekoje atsakovas įsipareigoja atlikti ieškovo automobilio remonto darbus, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už atliktas paslaugas, t. y. automobilio remontą. Taigi akivaizdu, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas tinkamai suteikė automobilio remonto paslaugas, t. y. ar sutartis įvykdyta tinkamai, ar dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas patyrė žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentai, jog apeliantas ieškiniu skundžia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą, prašydamas jį pakeisti, todėl žyminis mokestis už jo pateiktą teismui ieškinį turi būti paskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustatytas taisykles, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienu iš ieškiniu pareikštu reikalavimu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18,26 EUR transporto išlaidas, kurias jis patyrė automobilio remonto metu, t. y. ieškovas automobilio remonto metu nuomavosi kitą automobilį, bei naudojosi taksi paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas reikalavimas yra dėl priteisimo ir tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovas automobilio remonto metu patyrė transporto išlaidų (t. y. 18,26 EUR), ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, įvertinęs ieškinyje keliamo reikalavimo (dėl transporto išlaidų priteisimo) esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai nurodė sumokėti už šį reikalavimą žyminį mokestį, kuris apskaičiuojamas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtina, kad kituose ginčuose už ieškinį mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis. Remiantis į bylą pateiktu ieškovo ieškiniu matyti, kad be reikalavo priteisti iš atsakovo 18,26 EUR transporto išlaidas, ieškovas taip pat prašė atlyginti jo patirtą žalą natūra įpareigojant atsakovą - atstatyti sugadintą išmetimo taršos mažinimo sistemą, atstatyti sulaužytas bei pamestas detales, pakeisti generatoriaus diržą į rekomenduojamą automobilio gamintojo, pakeisti variklio alyvą į atitinkančią gamintojo nurodytą specifikaciją GM-LL-B-025, išplauti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pareiškė penkis neturtinio pobūdžio reikalavimus atlyginti žalą natūra nustatant atsakovui penkis įvairaus pobūdžio įpareigojimus, todėl už kiekvieną pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. už kiekvieną skirtingą neturtinio pobūdžio reikalavimą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina po 75 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymą ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

12. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto skunde dėstomus argumentus, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys yra turtinis, kadangi apeliantas ieškiniu skundžia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą, prašydamas jį pakeisti, todėl žyminis mokestis už jo pateiktą teismui ieškinį yra 75 EUR. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo mokėtiną 390 EUR dydžio žyminį mokestį (20+(5*100))*0,75) už ieškiniu pareikštą vieną turtinį reikalavimą ir penkis neturtinio pobūdžio reikalavimus, nurodydamas, kad už kiekvieną skirtingą neturtinio pobūdžio reikalavimą, pareikštą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina po 75 EUR (100 EUR x 75 proc.) žyminio mokesčio, o už 18,36 EUR dydžio turtinį reikalavimą, pareikštą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 15 EUR (20 EUR x 75 proc.), kurio naikinti ar keisti ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškinio priėmimo institutus reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti ar keisti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

14. Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, joje nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas (t. y. iki 2018 m. balandžio 10 d.) jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto pateikto ieškinio trūkumus, nustato naują terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti (t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus) (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui D. Ž. nustatyti naują terminą iki 2019 m. gegužės 20 d. (įskaitytinai) pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 390,00 EUR žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti ieškovui, kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.