Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ ieškinį atsakovui R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsnio 1 dalimi šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Ieškovė su atsakovu nesudarė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rašytinės sutarties, tačiau atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) ir joms teikiamomis paslaugomis (naudojo arba turėjo galimybę naudoti geriamąjį vandenį, naudojosi nuotekų šalinimo sistema ir kitomis susijusiomis paslaugomis (jeigu tokios buvo)). Ši faktinė situacija atitinka atlygintinų paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnis) sutartinius santykius. Šiais veiksmais šalys sukūrė sau teises ir pareigas. Tai tolygu sandorio sudarymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Tokiam sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, todėl jis laikomas sudarytu, nes iš atsakovo elgesio (naudojo geriamąjį vandenį, naudojosi nuotekų šalinimo sistema ir kt.) matyti jo valia sudaryti sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnio 2 dalis). Atlygintinų paslaugų sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.159 straipsnis). Toks susitarimas (šalių valia) yra, todėl sutartis galioja ir turi būti vykdoma. Įstatymai nenumato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų sutarties formos. Sutartis tarp šalių taip pat laikoma sudaryta, nes byloje esančiais duomenimis yra tenkinamos Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 990 (toliau - Aprašas) 28 punkte numatytos sąlygos.

Ieškovės reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais: 2017-03-31 mokesčių apskaičiavimo pažyma, 2014-11-25 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais nustatomos šalto (geriamojo) vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, tinklų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir pardavimo kainos (tarifai), Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris patvirtina, kad atsakovas nuo 2016-04-12 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2015-01 jis buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojas.

Ieškovė reikalauja prievolės, atsiradusios iš sandorio, sąžiningo, tinkamo, nustatytais terminais vykdymo. Šiuos prievolių vykdymo principus įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalimi atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (neapmokėjo už paslaugas, kuriomis naudojosi). Ieškovė teisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad atsakovas įvykdytų prievolę, todėl skola priteistina iš atsakovo.

Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą sudaryti ieškovei sąlygas patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įvykdyti paslaugų nutraukimo darbus. Ieškovė tokį savo prašymą grindžia Apraše numatytomis sąlygomis, o būtent šio aprašo 31 punktu, numatančiu, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai užtikrina nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentams ir vartotojams, išskyrus atvejus, nustatytus Aprašo 32 punkte ir kituose geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Aprašo 32 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui ir vartotojui tam tikrais atvejais. Aprašo 32.2. punktas numato vieną iš atvejų, kai gali būti nutrauktas, sustabdytas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas abonentui ir vartotojui, o būtent tuo atveju, jeigu abonentas ir vartotojas neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 45 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atsiskaitymo termino paskutinės dienos, – ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymo raštu įspėję įsiskolinusį abonentą ir vartotoją.

Iš byloje esančios 2017-03-31 mokesčių apskaičiavimo pažymos (b. l. 5) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01 iki 2017-03 nėra apmokėjęs nė vienos sąskaitos, įskaitant paskutiniąją sąskaitą už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 45 kalendorines dienas, todėl yra visiškai tenkinama Apraše numatyta vandens tiekimo nutraukimo sąlyga. Ieškovė prieš 15 kalendorinių dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymo yra raštu įspėjusi įsiskolinusį abonentą (atsakovą) apie vandens tiekimo nutraukimą. Tai patvirtina 2017-02-15 ieškovės raštas atsakovui (b. l. 7).

Nepaisant to, kad Aprašas numato sąlygas, kuriomis gali būti nutrauktas vandens tiekimas, o šias sąlygas, byloje esančiais duomenimis, ieškovė yra įvykdžiusi, tačiau Aprašas nenumato kaip turi būti įvykdytas vandens tiekimo nutraukimas. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas į butą ieškovės darbuotojų neįsileido. Byloje esančiais duomenimis vandens tiekimo nutraukimas yra galimas tik patekus į patalpas, kurioms yra tiekiamas vanduo. Šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas ar atsakovas privalo sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas (ar atsakovas privalo ieškovės darbuotojus įsileisti į butą). Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama tik teismo sprendimu (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis numato, kad neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias patalpas yra privataus gyvenimo pažeidimas. Sistemiškai analizuojant teisinį reguliavimą, teismo sprendimas šiame kontekste suprantamas plačiąja prasme, t. y., kad į asmens privatų būstą negali būti patenkama kitaip kaip tik teismui leidus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Siekiant apriboti nuosavybės teisę būtina konstatuoti, jog apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Taip pat konstatuotina, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo įpareigojimas sudaryti ieškovei sąlygas patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įvykdyti paslaugų nutraukimo darbus nepažeis proporcingumo principo, t. y. ieškovės darbuotojų patekimas į atsakovo butą (nenaudojant jėgos), ieškovei siekiant įgyvendinti jos teisėtus interesus atitinkančius veiksmus (atlikti geriamojo vandens tiekimo nutraukimo darbus), yra proporcingas ieškovės teisėtų interesų gynimo būdas ir tai be reikalo ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo teisės į privatų būstą.

Ieškovės prašymas leisti sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti skubiai nėra pagrįstas aplinkybėmis, kad vykdant sprendimą įprastine tvarka ieškovei atsiras didelė turtinė žala, teismas savo iniciatyva nenustatė jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl šis ieškovės prašymas atmetamas.

Konstatuotina, kad teismo nurodytus veiksmus įsileisti ieškovės darbuotojus į savo butą gali atlikti tik atsakovas, todėl teismas šiuo atveju nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui gali būti skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovui nustatytinas terminas sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas iš karto (pirmąją dieną) po šio sprendimo už akių įsiteisėjimo. Toks terminas nustatomas atsižvelgiant į aplinkybę, kad įsileidimo į butą veiksmas nereikauja išankstinio pasiruošimo ar didelių pastangų. Jeigu atsakovas neįvykdys sprendimo sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, jam skirtina 2 eurų bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną. Tokio dydžio bauda skiriama vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į ieškovės teikiamų paslaugų kainą (per mėnesį už paslaugas susidaro apie 19 eurų suma), taip pat sprendžiant, kad tokio dydžio bauda atliks pakankamą skatinamąją funkciją, tačiau tuo pačiu, atsižvelgiant į tikėtiną aplinkybę, kad atsakovas gali ilgą laiką neįsileisti ieškovės darbuotojų ar neapmokėti sąskaitų, laikytina, kad tai nebus kaip neproporcinga sankcija, kaip viena iš baudos funkcijų.

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (20 Eur sumokėto žyminio mokesčio) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalimi, 1.138 straipsnio 4 punktu, 6.716 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 262 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“, juridinio asmens kodas 184626819, es. Varėna, Žalioji g. 26, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai 517,58 Eur skolos ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti atsakovui R. K. terminą nuo 2017-06-08, t. y. nuo pirmosios dienos po šio sprendimo už akių įsiteisėjimo, sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas (nutraukti geriamojo vandens tiekimą), t. y. įpareigoti atsakovą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ darbuotojus įsileisti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur būtų nutrauktas geriamojo vandens tiekimas.

Jeigu atsakovas tyčia nevykdys sprendimo sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, jam skirtina 2 eurų bauda ieškovės naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną. Klausimas dėl šio sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti valstybės saugomų interesų apsaugą ir įrodymų pakankamumą, o ieškovei vėliau siekiant prisiteisti šiame sprendime nustatytą baudą, ieškovei siūloma surinkti ir teismui pateikti vaizdinę medžiagą, t. y. nufilmuoti (ne)patekimą į atsakovės būstą ir geriamojo vandens tiekimo nutraukimo procesą.

Nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė neturi teisės pati atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), t. y. neleidžiamas priverstinis sprendimo vykdymas jėga pašalinant kliūtis (duris, asmenis, trukdančius praeiti) ar kitais panašiais būdais.

Atsakovas R. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.