Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 10N-83181498-17 skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 124¹ straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda 57 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. G. skundas, kuriuo jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad Nutarimas skirti nuobaudą iš esmės buvo grindžiamas tik 2016 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo, tariamas pažeidimas net nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše. Visuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš pradžių jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, o neprivažiavęs policijos pareigūnų 50 metrų neva ėmė rikiuotis į antrą eismo juostą. Tariamo pažeidimo padarymo dieną saulė turėjo tekėti 8.49 val., todėl tariamo pažeidimo metu dar buvo tamsu, matomumas prastas. Net ir pačiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad sustabdymo metu važiavau antra eismo juosta. Dėl šios priežasties abejotina, kad policijos pareigūnai apskritai matė, kad jis neva važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, o greičiausiai supainiojo automobilį su kitu. Skundžiamą Nutarimą priėmęs Vilniaus AVPK neišnagrinėjo nusižengimo bylos visapusiškai ir objektyviai, nebuvo aktyvus nagrinėjant bylą, rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neapklausė pareigūnų, kartu važiavusios jo žmonos, dėl ko skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

G. G. skundas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui G. G. pritaikyta atsakomybė pagal nurodytą pažeidimą nepatenka į veikų sąrašą, kurią dėl švelnesnės administracinės atsakomybės būtina perkvalifikuoti pagal naujas teisės normas. Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi būti vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2017 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymo, kuriame numatyta atsakomybė už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. G. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 21 d. apie 8.20 val. Vilniuje, Ukmergės g. 140, vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui.

G. G. teisme prašė bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir nurodė, kad 2016 metų gruodžio 21 dieną, maždaug 8 val. 15 min. buvo sustabdytas, o dar po 40 minučių nubaustas policijos pareigūnų už tai, kad esą važiavo A juosta. Jis gyvena Perkūnkiemyje, kasdien į darbą važiuoja tuo pačiu keliu – Ukmergės gatve. Gruodžio 21 dieną, kuomet buvo sustabdytas, tiek ties „Senukais“, tiek už Šeškinės poliklinikos jis matė policijos pareigūnus, todėl žinojo, kad vyksta reidas. Tariamo pažeidimo padarymo dieną saulė turėjo tekėti 8.49 val., todėl tariamo pažeidimo metu dar buvo tamsu, matomumas prastas. Dėl šios priežasties abejotina, kad policijos pareigūnai apskritai matė, kad neva jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Pareigūnai greičiausiai supainiojo jo automobilį su kitu. Reidas nebuvo fiksuojamas jokiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis. Tai, kad esą jis važiavo A juosta, grindžiama trijų pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie buvo surašyti atmestinai, greičiausiai naudojantis iš anksto parengtais šablonais, įrašant tik faktinius duomenis. Jį sustabdžius prie automobilio priėjęs pareigūnas J. C. pripažino, jog paties pažeidimo nematė ir pakvietė savo kolegą. Skundžiamą nutarimą priėmęs Vilniaus apskries VPK neišnagrinėjo nusižengimo bylos visapusiškai ir objektyviai, nebuvo aktyvus nagrinėjant bylą, rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neapklausė minėtų pareigūnų, dėl ko skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis galėjo susimokėti vos 14 eurų dydžio baudą pagal administracinį nurodymą ir tuo užbaigti ginčą, tačiau jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Visą kelią Ukmergės gatve jis važiavo antra juosta. Pareigūnas išėjo ant kelio ir nurodė, kur važiuoti. Jis sustabdytas buvo antroje juostoje. Jis pasakė pareigūnams, kad toje atkarpoje ta juosta nevažiavo. Kitoje atkarpoje jis važiavo A juosta, kad nusuktų į dešinę. Jis nusuko į dešinę, ten yra lygiagreti gatvė, kurią pravažiavo, tada grįžo į Ukmergės g. Nuo Šeškinės kalno jis nusileido antra juosta.

Liudytojas J. C. teisme parodė, kad mėnesį vykdė darbą. Buvo labai daug automobilių, ryte labai daug pažeidėjų. „Škoda“ automobilį stabdė kiti pareigūnai, o jis aikštelėje prieidavo prie kiekvieno pažeidėjo. Bendravimas vyko kelias minutes. Tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis stovėjo ties įvažiavimu, viršuje stovėjo J. U. ir V. Š.. Jei tarnybiniame rašė, kad matė automobilį A juostoje, reiškia, kad jis tai matė.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad tą dieną vykdė priemones ir stabdė vairuotojus, kurie važiavo A juosta. Jis stovėjo Šeškinės kalno viduryje, tiksliau prie buvusio serviso. Kai stabdė G. G., tai stovėjo prie gatvės, aukščiau nei įvažiavimas į aikštelę. Žemiau stovėjo J. C., aukščiau stovėjo J. U.. G. G. važiavo A juostą, juos pamatęs pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Tai buvo gal 100-150 metrų atstumu nuo jų. Automobilį sustabdė J. U. išeidamas į važiuojamąją dalį. Ten kelio ruožas apšviestas, todėl nemano, kad galėtų supainioti automobilius.

Liudytojas J. U. teisme parodė, kad buvo vykdomos priemonės Ukmergės g. dėl transporto priemonių, važiuojančių A juosta. Jis pastebėjo „Škoda“ automobilį, kuris važiavo A juosta. Automobilis maždaug 50 metrų iki jo bandė persirikiuoti į antrą juostą. Jis sustabdė automobilį, nurodė sustojimo vietą aikštelėje. Vairuotojas sustojo. Vairuotojas važiavo su keleive. Po to priėjo kitas pareigūnas, kuris ir formino įvykį. Visi pareigūnai mato tą patį pažeidimą. Jis mano, kad kiti pareigūnai matė šį pažeidimą. Jis bendravo su kitais pareigūnais. Jis nebuvo priėjęs prie vairuotojo. Tuo metu buvo brėkštantis rytas, tamsa netrukdė matyti. Jis pastebėjo ir sustabdė konkretų vairuotoją.

Kelių eismo taisyklių 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelių eismo taisyklių 181 punktas nustato, kad Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama (išskyrus dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu).

G. G. neigė važiavęs „A“ juosta nurodytoje vietoje ir teigė tai daręs, kitoje vietoje tam, kad galėtų pasukti į dešinę. Tokius pareiškėjo parodymus paneigė teisme apklausti liudytojai. Liudytojai J. U. ir V. Š. teisme parodė, kad matė G. G. vairuojamą automobilį „Škoda“, kuris važiavo A juostą, o pamatęs policijos pareigūnus persirikiavo į antrą eismo juostą. Liudytojas J. C. teisme tiesiogiai nenurodė, kad matė A juostoje važiuojantį „Škoda“ automobilį, tačiau teigė tvirtinantis savo tarnybinį pranešimą, kuriame ši aplinkybė nurodyta kaip faktas. Tuo tarpu liudytojų J. U. ir V. Š. teisme duoti parodymai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kuriomis netikėti nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu teismas įvertinęs minėtus tarpusavyje iš esmės atitinkančius duomenis nustatė, kad G. G. 2016 m. gruodžio 21 d. apie 8.20 val. Vilniuje, ties Ukmergės g. 140 pastatu vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Dėl tokio elgesio ir pagrįstai nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų G. G. pritaikyta teisinga atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 124¹ straipsnio 2 dalį. Nenustačius pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių G. G. pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkančio dydžio piniginę bauda, tokiu būdu tinkamai taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatas. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytos pavojingos veikos pobūdį ir turinį, teisingai įvertinus ir pažeidėjo asmenybę. Remiantis tuo, teismas pripažįsta, kad nagrinėjant bylą buvo tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybės, dėl ko priimtas pagrįstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. sausio 18 d. nutarimas, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

G. G. skundo netenkinti, 2017 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.