Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-322-397/2012

2012 m. gegužės 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistosios gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., nuteista už tai, kad įvykdė vagystę, t. y., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2011m. liepos 27 d. apie 20³⁰ val., su nukentėjusiojo S. A. žinia, būdama pastarojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Alytuje, iš kambaryje ant stalo buvusios piniginės, pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausančius 2800 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais ir pirmosios instancijos nuosprendyje aptartais įrodymai neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji D. N. ir nukentėjusiojo pavogė kaltinime įvardytą pinigų sumą , t.y. 2800 litų.

Kaltinamosios D. N. parodymai dėl pagrobtos sumos kito - ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pavogė 2800, o tesime tvirtino pavogusi tik 2000, o ne 2800 Lt, teismo posėdžio metu nuteistoji negalėjo nurodyti tikslios pavogtos pinigų sumos, o parodymų pakeitimą dėl pavogtos sumos sumažinimo ji argumentavo tik tuo, kad mananti pavogusi 2000 litų, nes 2800 litų per tris dienas negalėjo išleisti. Toks niekuo nepagrįstas paaiškinimas teismo teisingai buvo vertinamas kritiškai ir remtasi jos ikiteisminio tyrimo duotais parodymais.

Nukentėjusysis pradžioje taip pat nurėdo kitą – didesnę iš jo pagrobtų pinigų sumą, tačiau vėliau ją patikslino, nurodęs, jog pavogta buvo 2800 litų, argumentavo, kodėl atsimena, kiek pinigų turėjo tą dieną. Netikėti jo parodymais teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, tuo labiau, kad jis patikslino pavogtų pinigų sumą ją sumažindamas, todėl teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir vadovavosi jo parodymais kaip teisingais.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo D. N. skiriamos bausmės rūšį bei dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paskirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, laikėsi ir nenukrypo nuo jau įtvirtintos ir galiojančios teismų praktikos. Kokių nors naujų argumentų, kas leistų apeliacinės instancijos teismui suabejoti paskirtos bausmės nuteistajai pagrįstumu ir teisingumu, apeliaciniame skunde nepateikta, todėl nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai skyręs atitinkamą bausmės rūšį ar jos dydį, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą.

Teismas visiškai pagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimo ir nuoširdaus galėjimosi, nes ji, pripažindama savo kaltę tik iš dalies, nurodydama mažesnę pagrobtų pinigų sumą, kai jos kaltė dėl 2800 litų vagystės įrodyta byloje surinktais duomenimis, buvo nenuoširdi, tokiu būdu siekė palengvinti sau atsakomybę ir sumažinti priteistinos sumos dydį. Teismas įvertino tai, kad D. N. teisiama jau šeštą kartą, nusikalto turėdama neišnykusį teistumą, niekur nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, iš ankstesnių teistumų ir realios bausmės atlikimo jokių išvadų nedaro, pagrįstai konstatavo, kad ji linkusi į nusikaltimus asmenybė ir todėl skyrė jai realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl tokio dydžio bausmė, įvertinus visas aukščiau paminėtas nusikalstų veikų aplinkybes, nuteistosios asmenybę, negali būti pripažinta per daug griežta.

Pasitvirtinus kaltinimui dėl 2800 litų pagrobimo, pagrįstas yra ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys 2750 litų sumai (kaltinamajam sumažinus ieškinį 50 litų sumoje).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei nenustačius teisinio pagrindo nuteistajai taikyti švelnesnę bausmę, kolegijos nuomone, tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, bausmė paskirta teisingai, todėl nuosprendis paliekamas galioti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios D. N. apeliacinį skundą atmesti.