- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-168-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. vasario 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Broniui Šiaudiniui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsituokusio, teisto 5 kartus, teistumas neišnykęs,
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi Ž. S. buvo paskirtas suėmimas 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes mano, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Jis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas), dėsto suėmimo taikymo praktiką ir nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo sugyventine ir augina dvynukes dukras. Sugyventinė dirba, tačiau jos darbingumas tik 35 procentai. Jis pats dirba šaltkalviu ir turi pastovias pajamas. Jie su sugyventine kartu gyvena daugiau nei 3 metus ir juos sieja tvirtas ryšys. Iš viso jis turi 5 vaikus. 2 sūnūs, kuriems dabar 10 ir 8 metai, gyvena atskirai nuo jų mamos, pas močiutę, todėl jiems reikalinga ir jo priežiūra. Ilgas jo nebuvimas šeimoje dėl suėmimo apsunkins sugyventinės ir jo išlaikytinių materialinę padėtį. Taip pat jis turi sveikatos problemų, šiuo metu jis yra nedarbingas, turėjo gydytis ir lankytis pas gydytojus, tačiau dėl suėmimo to daryti negali. Suimtasis pateikia jo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų kopijas. Be to, suimtasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, teigia, kad bendradarbiauja su tyrėjais ir tyrimui netrukdo. Jo parodymai jau yra užfiksuoti ir nieko įtakoti jis nebegali, todėl mano, kad netrukdomą jo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime teisme būtų galima užtikrinti jam būnant laisvėje.
Teismo posėdyje gynėja prašo suimtojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ž. S. įtariamas padaręs keturis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. sausio 19 d. 11.30 val., įsibrovė į 4 garažus, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė įvairaus svetimo turto už 4050 litų.
Įtariamasis iš dalies prisipažįsta padaręs šiuos jam inkriminuojamus nusikaltimus. Be to, byloje yra ir kiti duomenys, leidžiantys teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą Ž. S. – tai kito įtariamojo ir nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietų apžiūrų, daiktų apžiūrų, kratų, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti byloje esantys duomenys.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitus duomenis.
Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine ir augina vaikus, yra pakankamai svarbios sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad Ž. S. šioje byloje įtariamas padaręs 4 apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnes, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir kurios numatytos BPK 122 str. 4 d. Suimtasis praeityje teistas už tokias pat nusikalstamas veikas nuosavybei. Šiuo metu jam inkriminuojami savanaudiški nusikaltimai, nes jie nukreipti į turto gavimą nusikalstamu būdu. Pasak paties Ž. S., jis oficialiai niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna ne tik, jo teigimu, dirbdamas nelegaliai, bet ir iš savo nusikalstamos veiklos, o norėdamas pragyventi ir gauti tam lėšų, būdamas laisvėje toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Įtariama, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme Ž. S. dalyvavo tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, priešingai, nei teigiama skunde, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog Ž. S. dalyvautų procese, netrukdytų ikiteisminiam tyrimui ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Kaip ir pagrįstai nurodyta įtariamojo skunde, Senato nutarimo 1 p. įpareigoja teismus tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. reikalavimus, užtikrinti, kad niekam nebūtų atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde Ž. S. nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. Suimtasis pagrįstai šiuo metu įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Įvertinęs bylos aplinkybes ir Ž. S. asmenybę, apylinkės teismas aiškiai ir suprantamai išdėstė kardomosios priemonės termino taikymo pagrindą ir motyvus bei konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima. Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad taikant įtariamajam suėmimą, Konvencijos 5 str., Konstitucijos 20 str. ir kitų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Įtariamasis taip pat ginčija apylinkės teismo nutartį užsimindamas apie savo sveikatos būklę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų būti suimtu. Tokios ligos Ž. S. savo skunde taip pat nenurodė. Be to, suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose, todėl šiuo metu teigti, kad Ž. S. negali būti suimtu dėl sveikatos būklės, pagrindo nėra.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo reikalavimai nepažeisti, šį kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo Ž. S. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.