- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- A-1878-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04338-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui A. D. (A. D.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. D. su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) ir Administracijos Saugaus eismo departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėją A. D. (toliau – ir VTS vedėjas) išmokėti pareiškėjui 400 Eur dydžio kalėdinę premiją už 2016 metus ir 560 Eur dydžio kalėdinę premiją už 2017 metus. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 79–82).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2017 m. gruodžio 19 d. sužinojo, kad visiems Administracijos valstybės tarnautojams, išskyrus pareiškėją, buvo išmokėtos 560 Eur kalėdinės premijos, 2016 m. gruodžio 28 d. taip pat visiems Administracijos valstybės tarnautojams, išskyrus pareiškėją, buvo išmokėtos 400 Eur kalėdinės premijos. Pareiškėjas raštu 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Administraciją, kad būtų paaiškintos priežastys, kodėl pareiškėjas negavo kalėdinės premijos, bet atsakymo negavo. VTS vedėjas galimai tyčia pareiškėjo neįtraukė į 2016 ir 2017 metais premijuojamų darbuotojų sąrašus, dėl to Administracija nepagrįstai nepervedė lėšų, t. y. premijų, pareiškėjui. Administracija, o ypač VTS vedėjas, diskriminuoja pareiškėją ir kerštauja dėl asmeninių priežasčių, per socialiai jautrius dalykus bando paveikti psichologiškai.
2.2. Pareiškėjas yra įvykdęs ypatingos svarbos užduočių, kurios gali būti pagrindu premijuoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka, apie jas informuotas VTS vedėjas, tačiau pareiškėjas negavo premijų nei gyvenimo ar darbo jubiliejinių sukakčių proga. Administracijos nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjui skirtų nuobaudų už tarnybinį nusižengimą panaikinimo teismine tvarka yra klaidingos. Pareiškėjo kolega, kuriam 2016 m. gruodžio 16 d. Administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, gavo priemoką prie pareiginės algos, o ši aplinkybė nesudarė kliūčių VTS vedėjui tarnybiniame rašte siūlyti šiam asmeniui skirti priemoką. Pareiškėjas Administracijoje dirba nuo 2011 metų, visada stengiasi laiku ir gerai atlikti pavestas užduotis, yra sulaukęs vilniečių padėkų už gerai atliktą darbą, tačiau pareiškėjo darbinė reputacija pastoviai tendencingai menkinama, teigiama informacija yra slepiama. Šiais veiksmais Administracija ir VTS vedėjas priedus ir priemokas skiria neskaidriai, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja pareiškėją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas yra Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus II-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintas Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato vienkartinių piniginių išmokų, nurodytų VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte, valstybės tarnautojams skatinti skyrimo tvarką. Aprašo 2 punkte išvardinti atvejai, kai valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą vienkartinė išmoka. Aprašo 6 punktas numato, kad sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, šiuo konkrečiu atveju – Administracijos direktorius.
3.2. Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 40-99 buvo patvirtintas Pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašas (toliau –ir 2016 m. Administracijos aprašas), kuriame, kaip ir Aprašo 6 punkte, buvo nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, kuriam per paskutinius 12 mėnesių paskirta (galioja) tarnybinė nuobauda, o darbuotojui – drausminė nuobauda (10 punktas). Administracijos direktorius 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 40-295 panaikino Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 40-99 „Dėl Pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir patvirtino Materialinių pašalpų, vienkartinių piniginių išmokų ir premijų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir 2017 m. Administracijos aprašas), kuriame nurodyti atvejai, kada valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, taip pat 7 punkte nurodyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui ar premija darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, neskiriama, jeigu per paskutinius 12 mėnesių paskirta (galioja) tarnybinė ar drausminė nuobauda. Paminėtuose teisės aktuose nėra tokios išmokos kaip „kalėdinė premija“, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į teismą.
3.3. Atsižvelgęs į VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2016 m. ir 2017 m. Administracijos aprašų nuostatas, Administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 41-791 (toliau – ir 2016 m. Įsakymas) ir 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 41-748 (toliau – 2017 m. Įsakymas) Administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, nurodytiems šiuose įsakymuose, paskyrė nurodytas vienkartinės piniginės išmokas. Vienkartinės piniginės išmokos buvo skirtos ne visiems Administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams. VTĮ valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui suteikia galimybę, bet ne pareigą skatinti darbuotoją. Be to, kaip numatyta VTĮ ir Aprašo nuostatose, skatinamas gali būti nepriekaištingai tarnybines pareigas atliekantis valstybės tarnautojas. Administracijos direktorius turi subjektinę teisę spręsti, kurie pavaldūs valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienu iš VTĮ nurodytų būdų. Šis įstatymas nenumato, kad paskatinus vieną tarnautoją, ar dalį tarnautojų, privalo būti skatinami visi likusieji valstybės tarnautojai, šiuo konkrečiu atveju vienkartinės išmokos, kaip paskatinimo skyrimas taip pat nėra susijęs su valstybės tarnautojo šeimynine padėtimi ar aplinkybėmis kaip neįgalių tėvų slaugymas.
3.4. Apraše ir 2016 m. bei 2017 m. Administracijos aprašuose yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui, nepriekaištingai atliekančiam tarnybines pareigas. Pareiškėjo 2016 metų tarnybinė veikla pareiškėjo tiesioginio vadovo bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos buvo įvertinta patenkinamai, pareiškėjui Administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 41-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau ją Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino, nes nebuvo gautas Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) sutikimas. Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Administracija apskundė apeliacine tvarka. Pareiškėjo atžvilgiu pagal Administracijos direktorės įpareigojimą 2017 metais buvo atliekami trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, tarnybinio nusižengimo išvadose buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybines nuobaudas – papeikimą ar griežtą papeikimą. Visais atvejais Profesinė sąjungą, kurios valdybos nariu yra ir pareiškėjas, atsisakė duoti sutikimą dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo, dėl ko Administracija dėl visų trijų atvejų yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėtos profsąjungos atsisakymo duoti sutikimą, panaikinimo. Atsakovo Administracijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjas 2016 m. ir 2017 m. Įsakymais nebuvo skatinamas pagrįstai.
3.5. Pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, teisminės gynybos teise, tendencingai teikdamas nepagrįstus skundus Administracijai, kuriais siekiama ne sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise. Be to, pareiškėjas piktnaudžiauja savo, kaip profesinės sąjungos valdybos nario, statusu, kas iš esmės lemia tai, kad Administracijai užkertamas kelias pareiškėjui skirti nuobaudas per VTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą. Administracija prašė teismo skirti baudą ir pareikalauti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už skundą šioje byloje.
4. Atsakovas VTS vedėjas atsiliepime (b. l. 75–76) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad nei 2016 metais, nei 2017 metais, eidamas VTS vedėjo pareigas, nesudarinėjo jokių sąrašų, į kuriuos būtų įtraukti premijuojami VTS darbuotojai, taip pat neteikė jokių pasiūlymų dėl kalėdinių premijų mokėjimo atskiriems VTS tarnautojams ar jų grupėms. Pagal VTĮ 27 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautoją už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą skatina jį į pareigas priėmęs asmuo, šiuo atveju – Administracijos direktorius. Nei VTĮ, nei atsakovo A. D., kaip VTS vedėjo, pareigybės aprašymas nenumato galimybės jam priimti sprendimų dėl vienkartinių išmokų skyrimo valstybės tarnautojams. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas jam kerštauja ir diskriminuoja, nepagrįsti jokiais faktais, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Administracijos ir VTS vedėjo veiksmų, neskiriant pareiškėjui, kuris yra valstybės tarnautojas, vienkartinių piniginių išmokų už 2016 ir 2017 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovus skirti jam vienkartinę piniginę išmoką teisinio reguliavimo (VTĮ, Aprašo, 2016 m. ir 2017 m. Administracijos aprašų) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos kontekste, padarė išvadą, kad dėl VTĮ ir Apraše įtvirtintos Administracijos direktoriaus (pareiškėją į pareigas priėmusio asmens) diskrecijos spręsti dėl pareiškėjo skatinimo, įpareigoti atsakovus skirti pareiškėjui vienkartines pinigines išmokas už 2016 ir 2017 metus nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentus, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir jo tarnybinė reputacija laikytina nepriekaištinga, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus.
9. Papildomai teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su pareiškėjo ir jo tarnybinės veiklos charakteristika, atsakovo VTS vedėjo veiksmais, tačiau, teismas vertino, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.
III.
10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 142–144), kuriame prašo: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti; 2) įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją grąžinti (sumokėti) nepagrįstai 2016 ir 2017 metais apeliantui neišmokėtų 960 eurų kalėdinių premijų; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) išreikalauti iš atsakovo VTS vedėjo tarnybinius raštus, taip pat išreikalauti informacijos dėl Viešosios tvarkos skyriaus priedais skatintų darbuotojų sąrašo ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei jos Finansų departamento.
11. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas į pareigas priėmusio asmens diskrecijos teisę suabsoliutino. Sutinka, kad Administracijos direktorius turi diskrecijos teisę, vadovaujantis VTĮ 27 straipsniu spręsti skatinti ar neskatinti darbuotojus. Byloje nėra ginčo, kad administracijos direktorius, pasinaudodamas diskrecijos teise, 2016 m. ir 2017 m. priėmė sprendimą Administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams išmokėti pareiginės algos dydžio vienkartines pinigines (kalėdinio laikotarpio (kalėdines)) išmokas.
12. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymo taikymas nėra vien tik formalus ir sausas veiksmas. Asmuo, ypatingai valstybės tarnautojas, kuriam suteikti valdžios įgaliojimai taikyti teisę, ją privalo taikyti ne vien tik formaliai, lingvistiškai ar dar kitaip, bet ir atsižvelgiant į visuotinai pripažintus etikos, moralės bei teisės principus. Pasinaudodamas diskrecijos teise, vadovaujantis VTĮ 27 straipsniu ir lydimaisiais teisės aktais skirti darbuotojams išmokas, Administracijos direktorius kartu įgijo ir pareigą tai daryti teisingai, protingai bei sąžiningai, atsiriboti nuo bet kokių asmeniškumų, nediskriminuoti darbuotojų. Draudžiama piktnaudžiauti diskrecijos teise. Nurodo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos teisinius santykius, valstybės tarnautoją į pareigas priimantiems asmenims taip pat suteikė ir plačią diskreciją. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskreciją nėra absoliuti: tai darydamas, jis turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) normų ir principų, inter alia (liet. be kita ko) konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
13. Remiasi Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir nurodo, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu matyti, kad Administracija VTĮ 27 straipsnio normą ir šios normos pagrindu sudarytų Administracijos aprašų nuostatas vienodose situacijose esantiems asmenims taiko skirtingai, o skirtingose situacijose esantiems asmenims taiko vienodai, bei neskaidriai ir nesąžiningai. Pakartoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė, į pareigas priėmusio asmens diskrecijos teisę nepagrįstai suabsoliutino.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 149–152) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
15. Akcentuoja, kad pareiškėjo teiginiai, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neįvertino visų byloje esančių reikšmingų įrodymų bei jų pagrindu egzistuojančios teismų praktikos, yra visiškai nepagrįsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neįvertino visų byloje esančių reikšmingų įrodymų bei jų pagrindu egzistuojančios teismų praktikos, tačiau pareiškėjas nenurodė kokias konkrečiai materialinės ir procesinės teisės normas teismas neva aiškino ir taikė netinkamai, nenurodė jokios teismų praktikos, kuri būtų priešinga tai, kuria rėmėsi teismas skundžiamame sprendime, taip pat pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ar teisės aktų nuostatų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo teiginius.
Atsiliepimas
16. Pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis.
17. Akcentuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde prašomi išreikalauti Skyriaus tarnybiniai raštai nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku, be to, pareiškėjas neprašė šių dokumentų pateikti pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
18. Atsakovas VTS vedėjas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 153–154) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
19. Informuoja, kad pareiškėjo prašomi tarnybiniai raštai yra jo, kaip VTS vedėjo prašymai Administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui, vadovaujantis Aprašu, inicijuoti priemokų prie pareiginių algų skyrimą už ataskaitinį laikotarpį (praėjusį kalendorinį darbo mėnesį) tarnybiniuose raštuose nurodytiems Skyriaus valstybės tarnautojams. Tokie tarnybiniai pranešimai su prašymais inicijuoti priemokų prie pareiginių algų skyrimą už ataskaitinį laikotarpį tarnybiniuose raštuose nurodytiems Skyriaus valstybės tarnautojams, nurodant kuriam valstybės tarnautojui už kokius konkrečius atliktus darbus prašoma inicijuoti priemokų prie pareiginių algų skyrimą, nėra susiję su pareiškėjo prašymu įpareigoti Administraciją grąžinti 2016 ir 2017 metais pareiškėjui neišmokėtų 960 Eur kalėdinių premijų ir nėra nagrinėjamo skundo dalykas.
20. Nurodo, kad VTS vedėjo pareigas, nesudarinėjo jokių sąrašų, į kuriuos būtų traukiami „kalėdinėm“ premijom premijuojami Skyriaus darbuotojai, taip pat neteikė jokių pasiūlymų dėl „kalėdinių“ premijų mokėjimo ar nemokėjimo atskiriems Skyriaus valstybės tarnautojams ar jų grupėms. Pažymi, kad nei VTĮ, nei VTS vedėjo pareigybės aprašymas nenumato galimybės priimti sprendimus dėl vienkartinių išmokų skyrimo Skyriaus valstybės tarnautojams.
21. Pažymi, kad nei 2016 metais, nei 2017 metais, eidamas VTS vedėjo pareigas, nesudarinėjo jokių sąrašų, į kuriuos būtų įtraukti premijuojami VTS darbuotojai, taip pat neteikė jokių pasiūlymų dėl kalėdinių premijų mokėjimo atskiriems VTS tarnautojams ar jų grupėms. Pagal VTĮ 27 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautoją už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą skatina jį į pareigas priėmęs asmuo, šiuo atveju – Administracijos direktorius. Nei VTĮ, nei atsakovo A. D., kaip VTS vedėjo, pareigybės aprašymas nenumato galimybės jam priimti sprendimų dėl vienkartinių išmokų skyrimo valstybės tarnautojams. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas jam kerštauja ir diskriminuoja, nepagrįsti jokiais faktais, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.
23. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Administracija VTĮ 27 straipsnio normą ir šios normos pagrindu sudarytų Administracijos aprašų nuostatas vienodose situacijose esantiems asmenims taiko skirtingai. Pareiškėjas nurodo atvejus, kai valstybės tarnautojas, kuriam kaip ir pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, skirta ir „kalėdinė“ premija, o pareiškėjui neskirta, nepaisant to, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda, teisme buvo panaikinta. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Aprašų, reglamentuojančio valstybės tarnautojų skatinimą vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, nuostatos vienodose situacijose esantiems asmenims taikomos neskaidriai ir nesąžiningai. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė.
Dėl skatinimo už 2016 metus
24. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš LITEKO sistemos duomenų, pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacine tvarka nėra baigta, todėl negalima sutikti su pareiškėju, kad tarnybinės nuobaudos jis neturėjo tuo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl piniginės išmokos skyrimo kitiems savivaldybės tarnautojams. . Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta atsakovo 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 41-765 (b. l .27). Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 40-99 patvirtinto Aprašo 10 punkte yra nustatytas absoliutus draudimas skirti asmeniui piniginę išmoką, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirta (galioja) tarnybinė nuobauda, jau vien dėl to atsakovas negalėjo skatinti pareiškėjo pinigine išmoka už 2016 metus. Kartu nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo teiginys, kad jis buvo vienodoje padėtyje su kitais valstybės tarnautojais, tačiau traktuojamas skirtingai. Pareiškėjas nebuvo vienodoje padėtyje su kitais valstybės tarnautojais, kurie tarnybinės nuobaudos neturėjo. Pareiškėjo teiginys, kad kitas valstybės tarnautojas, kuriam buvo paskirta tarnybinė nuobauda buvo paskatintas pinigine išmoka, jei taip ir buvo, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Reikšminga aplinkybė, kaip matyti iš bylos yra ir tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 metus pagrįstai buvo įvertinta patenkinamai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas šį įvertinimą (atsakovo priimtą 2017 m. kovo 1 d. įsakymą Nr.41-123) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris savo 2017 m. rugpjūčio 30 d sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 m. pagal nustatytus vertinimo kriterijus pagrįstai buvo įvertinta patenkinamai ir pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai skundžiamu įsakymu buvo pateiktas siūlymas tobulinti kvalifikaciją bei atsakovo Personalo departamentas įpareigotas sudaryti pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo planą (b. l. 18-41). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos vertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos įtakos piniginės išmokos paskyrimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atmetamas pareiškėjo argumentas, kad jam už 2016 metus nepagrįstai buvo neskirta piniginė išmoka.
Dėl skatinimo už 2017 metus
25. Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 40-99 patvirtintas aprašas panaikintas 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 40-295, kuriuo buvo patvirtintas naujas Aprašas. Šio Aprašo, patvirtinto įsakymu Nr. 40-295, 12 punkte yra nustatyti pagrindai, kada gali būti skatinami valstybės tarnautojai vienkartinėmis piniginėmis išmokomis. Visi atvejai yra susiję su tam tikromis išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip antai, atlikus vienkartinės ypatingos svarbos užduotis, gyvenimo ir darbo savivaldybėje jubiliejinių sukakčių proga, įstatymo nustatytų švenčių dienomis, labai gerai ar gerai įvertinus tarnybinę veiklą kalendoriniais metais arba už labai gerą darbuotojo darbą per kalendorinius metus (b. l. 24-26). Iš šio Aprašo nuostatų aiškiai matyti, kad Administracija gali skatinti už darbo rezultatus tik tokį valstybės tarnautoją, kai jo veikla kalendoriniais metais įvertinta labai gerai ar gerai arba už vienkartinės ypatingos svarbos užduotis, kartu nepažeidžiant Aprašo 8 punkto, pagal kurį vienkartinės piniginės išmokos skiriamos neviršijant darbo užmokesčiui lėšų, skirtų savivaldybės administracijai.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu 2017 metais buvo atliekami trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, tarnybinio nusižengimo išvadose buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybines nuobaudas – papeikimą ar griežtą papeikimą: 2017 m. birželio 1 d. Tyrimo dėl V. D. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-63/17(3.4.53-PD3) buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą papeikimą, 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimo dėl V. D. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-101/17(3.4.53-PD3) buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą papeikimą. 2017 m. lapkričio 17 d. Tyrimo dėl V. D. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-129/17(3.4.53-PD3) buvo siūloma pareiškėjui skirti nuobaudą – griežtą papeikimą. Profesinei sąjungai, kurios valdybos nariu yra pareiškėjas, atsisakius duoti sutikimą dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo, Administracija dėl visų trijų atvejų yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėtos profsąjungos atsisakymo duoti sutikimą, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo pagal tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-129/17(3.4.53-PD3) ir konstatavo, kad profsąjunga nedavė šio sutikimo nepagrįstai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4196-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat išnagrinėjo ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo pagal tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-101/17(3.4.53-PD3) ir konstatavo, kad profsąjunga nepagrįstai nedavė sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą –papeikimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3497-415/2018). Ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą pagal tarnybinio tyrimo išvadą Nr. A164-63/17(3.4.53-PD3) buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris pripažino, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę, nuobaudą buvo nepagrįstas, šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
27. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad pareiškėjas yra vienodoje padėtyje su kitais valstybės tarnautojais, kurių atžvilgiu nebuvo priimti sprendimai dėl siūlymo skirti tarnybines nuobaudas už įtariamus tarnybinius nusižengimus 2017 metais arba kurių atžvilgiu Personalo departamentas 2017 m. nebuvo įpareigotas sudaryti, kaip pareiškėjui, kvalifikacijos tobulinimo planą.
28. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad valstybės tarnautojų skatinimą reglamentuoja (redakcija galiojusi nuo 2016 m sausio 1 d.) Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnis :už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios normos reguliuojamų santykių esminiai elementai yra:1). vadovo diskrecija (gali skatinti), ši diskrecija sietina, be kita ko, su valstybės (įstaigos) finansiniais resursais, 2). nepriekaištingu tarnybinių pareigų atlikimu.
29. Atsižvelgiant į šios Nutarties 25–26 punktuose išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę neskirti piniginės išmokos pareiškėjui už 2017 metus.
30. Atmetamas, kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad savivaldybės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios vienkartinių piniginių išmokų skyrimą, buvo taikytos neskaidriai ir nesąžiningai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės aktai yra registruoti, viešai skelbiami, jie yra aiškūs, nekelia abejonių dėl atitikties Valstybės tarnybos įstatymui.
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas gavo visą jam būtiną informaciją, kuri reikalinga ginti savo teises teisme, todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti iš atsakovo VTS vedėjo tarnybinius raštus, taip pat priedais skatintų darbuotojų sąrašą, pareiškėjui nepagrindus, kaip šie duomenys yra susiję su vienkartinės piniginės išmokos neskyrimu pareiškėjui, netenkinamas.
32. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.