Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-04 · Byla Nr. N-575-3372-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
N-575-3372-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3372/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 45.4.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant M. G. (M. G.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. gegužės 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje, 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. G. 2009 kovo 20 d., apie 23.00 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,81 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis), tai padarė pakartotinai per metus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko ir kaltu neprisipažino.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutine nuobauda už ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą M. G. paskyrė 25 parų administracinį areštą su automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu, administracinę teiseną, iškeltą pagal ATPK 129 straipsnį, M. G. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad M. G. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, įrodo liudytojų R. U. ir G. L. paaiškinimai teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismas įvertino, kad M. G. versija, jog jis buvo išgėręs, bet nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje, nepasitvirtino ir buvo nuneigta kitais įrodymais. Teismas nesirėmė O. V., M. Š. ir K. D. parodymais, kadangi šie liudytojai visų su įvykiu susijusių aplinkybių nematė ir nežinojo. Teismas nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, į tai, kad dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirto baudos nesumokėtos.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. M. G. pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, kadangi teismas nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, galėjusių trukdyti spręsti M. G. administracinės atsakomybės klausimą, be to, apie sprendimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nebuvo informuoti byloje dalyvaujantys asmenys, todėl nagrinėjamu atveju yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Taip pat pažymi, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo suteikta galimybė turėti atstovą, kokybiškai ir visapusiškai gintis, neužtikrintas vertėjo dalyvavimas. Be to, pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarime apelianto teiginiai, kad automobilį vairavo ne jis pats, o kitas asmuo, nebuvo paneigti nenuginčijamais ir teisėtais įrodymais. Nurodo, kad vertindamas liudytojų parodymus, teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo atsisakymo remtis O. V., M. Š. ir K. D. parodymais. M. G. be kita ko pažymi, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens jauną amžių, į tai, kad jis dirba, dėl paskirto administracinio arešto gali netekti darbo, taip pat neįvertino visų aplinkybių ATPK 30¹ straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybės taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu M. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <…>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007). Iš byloje esančių Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarčių, kuriomis buvo pratęstas administracinės nuobaudos M. G. skyrimo terminas vieneriems metams šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, matyti, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku.

Apeliantas neigia padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė įvykį mačiusius liudytojus R. U. ir G. L., kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, O. V., M. Š. ir K. D. parodymai taip pat pagrįstai buvo vertinami kritiškai, nes tarp apelianto ir minėtų asmenų yra susiklostę draugiški santykiai, todėl pastarieji gali būti suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi.

M. G. taip pat teigia, kad teismo posėdyje jam nebuvo suteikta galimybė turėti atstovą, kokybiškai ir visapusiškai gintis, neužtikrintas vertėjo dalyvavimas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų (b. l. 35-39, 45-47, 54-55, 57-58) matyti, kad teismo posėdžio dalyviams buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos, prašymų minėtais klausimais posėdžių metu apeliantas nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, sudarė galimybes M. G. pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, minėtas apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas M. G. kaltu pagal ATPK 130² straipsnį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

M. G. be kita ko teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. G. (M. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius