- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- Iv-3097-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02251-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- UAB „Sapiegos namai“
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, susipažinusi su pareiškėjo UAB „Sapiegos namai“ skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2010-07-27 gautas UAB „Sapiegos namai“ skundas, kuriame prašoma pripažinti, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos vilkina jo kompetencijai pavestus veiksmus ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos, per dvi savaites nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos, su UAB “Sapiegos namai“ sudaryti 0.4825 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 punktą, skundą atsisakytina priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui.
Iš pateikto teismui UAB „Sapiegos namai“ skundo matyti, kad pareiškėja pateiktu skundu siekia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos sudarytų su UAB “Sapiegos namai“ 0.4825 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutartį.
Iš pateiktos teismui 2010-04-13 sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo 2 punkto 2 pastraipos matyti, kad Privatizavimo objektas, kurį sudaro ir 0.4825 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki šios sutarties sudarymo priklausė Lietuvos Respublikai (111105555), jį valdė, naudojo ir disponavo juo patikėjimo teise valstybės įmonė Valstybės turto fondas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-05 nutarimą Nr. 16. O šios sutarties 2 punkto 5 pastraipoje nustatyta, kad privatizavimo objektui priskirtas 0.4825 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. kv.m., kurį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Pirkėjas (UAB „Sapiegos namai“) įsipareigojo įsigyti nuosavybės pagal atskirtą pirkimo-pardavimo sutartį, o iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo – išsinuomoti pagal atskirą Žemės sklypo nuomos sutartį. Minėtos sutarties 11 punkte nustatyta, kad Pirkėjas įsipareigojo per 10 dienų nuo Privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.
Iš aukščiau cituotos 2010-04-13 pirkimo – pardavimo sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo nuostatų ir pareiškėjo teismui pateikto skundo argumentų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos (sutartyje nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas perėmė atsakovas) sietų nuomos teisiniai santykiai, jei būtų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.
LR žemės įstatymo (2010 m. sausio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XI-660) 2 str. 25 punkte nustatyta, kad žemės valdytojas - privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.
Šio įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise. Įstatymo 7 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucija, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti subjektai ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams ir Vyriausybės nutarimais - šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucija. Valstybės turto privatizavimo institucija yra valstybinės žemės, reikalingos įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai, patikėtinė.
Žemės įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, valstybinę žemę, reikalingą įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai, - ši institucija, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
Taigi, šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, sudarydama žemės sklypo nuomos sutartį, veiktų žemės savininkės – valstybės – interesais, o ne kaip viešojo administravimo institucija.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6 knygos XXVIII skyriuje reglamentuojami nuomos teisiniai santykiai. Remiantis CK 6.477 str. 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nagrinėju atveju pareiškėja siekia būtent su atsakovu sudaryti nuomos sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ginčas yra kilęs iš nuomos teisinių santykių, kurie laikytini civilinės teisės institutu. Kadangi šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos pagal jai suteiktus įgalinimus veiktų kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o ne kaip viešojo administravimo subjektas priimtų sprendimus viešojo administravimo srityje, todėl ginčai, susiję su įpareigojimu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį negali būti laikomi ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 10 d. nutartis byloje Nr. T-XX-23-10).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes pareiškėjos reikalavimas nepriskirtinas nagrinėti administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., 105-106 str. teisėja
n utarė:
atsisakyti priimti UAB „Sapiegos namai“ skundą.
Išaiškinti UAB „Sapiegos namai“, kad ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškinio pareiškimu dėl įpareigojimo su atsakove sudaryti 0.4825 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti UAB „Sapiegos namai“.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.