- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- eI3-617-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00161-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- V. D., R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir R. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A51-125005/21(3.3.15.aE-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) A. K. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iš naujo nagrinėti jų prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) A. K. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto dėl žemės sklypo padalijimo rengimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso neužstatytas žemės sklypas, esantis A. K. g, Vilniuje ((duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – Gyvenamosios teritorijos) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas yra Pavilnių regioniniame parke. Pareiškėjai kreipėsi į Administraciją, prašė leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti šį sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Sprendimu Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.
Pareiškėjų manymu, Sprendimas yra nepagrįstas, Administracija nepagrįstai laiko, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas) nauja statyba Žemės sklype neleidžiama ir kad dėl to Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendiniai prieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo Reglamentų“ (toliau – Reglamentai) 28 punkte aiškiai nurodyta, kad GŪe zonoje gali būti vykdomos statybos, tik su apribojimais – radikaliai nepertvarkant aplinkos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su atsakovės Reglamentų 28 punkto aiškinimais, kad nauja statyba Žemės sklype negalima. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas neužstatytas.
Skunde akcentuoja, kad pačiame Tvarkymo plane nurodyta, kad plane nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos nekeičia sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jų naudojimo būdų ir pobūdžių. Pareiškėjų manymu, Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, nes Bendrasis planas parengtas, suderintas ir patikrintas pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Tvarkymo plano sprendinių neatitinkantis Bendrasis planas negalėjo būti patvirtintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pabrėžia, kad Administracija Sprendime nurodo, jog Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos. Tačiau tokiu atveju, kai saugomos teritorijos specialusis planas draudžia naują statybą, o savivaldybės bendrasis planas – leidžia, minėta išimtis turi būti taikoma. Pareiškėjų manymu, prieštaravimą tarp saugomos teritorijos specialiojo plano ir savivaldybės bendrojo plano, jei toks būtų, išsprendžia pats Saugomų teritorijų įstatymas, numatydamas, kad išimties taikymui pakanka, jog naujos statybos galimybė būtų numatyta savivaldybės bendrajame plane.
Pareiškėjai mano, Administracija neteisingai aiškina Bendrąjį planą, teigdama, kad jo sprendiniai, pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną, kurioje minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m, negalioja. Paaiškina, kad taip teigdama, Administracija nepagrįstai remiasi Bendrojo plano aiškinamojo rašto 96 punktu, kuriame nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, Bendrojo plano reglamentai galėtų būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Pareiškėjai teigia, kad Aiškinamasis raštas negali nustatyti, keisti ar paneigti bendrojo plano sprendinių. Atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju Administracija pripažįsta, kad pagal Bendrojo plano brėžiniuose nustatytus sprendinius Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną, kurioje minimalus sklypo dydis naujai statybai – 1 500 kv. m, tačiau tuo pačiu teigia, kad šie sprendiniai negalioja remiantis Bendrojo plano aiškinamuoju raštu. Pareiškėjų vertinimu, kadangi Bendrojo plano aiškinamasis raštas negali nustatyti, keisti ar panaikinti šio plano sprendinių, tik juos aprašyti ar paaiškinti, Administracija nepagrįstai teigia, kad Bendrojo plano sprendiniai, reglamentuojantys užstatymo zoną ir minimalų sklypo dydį naujai statybai, negalioja.
Pareiškėjai pateikė dokumentus, įrodančius, jog kilusį ginčą bandė užbaigti taikiai, pridėjo Taikos sutarties projektą, tačiau atsakovė su siūlymu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad įvertinus pareiškėjų pateiktų prašymų turinį ir nurodytą informaciją, padarė išvadą, kad iš esmės pareiškėjai pageidauja rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas − padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau sklypų.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reikalavimų reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Paaiškina, kad tai buvo nurodyta ir Sprendime.
Akcentuoja, jog remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu Bendrasis planas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kurio sprendiniai išreikšti tiek grafiškai, tiek ir raštu, ir kuriais privaloma vadovautis rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pažymi, kad Žemės sklypas A. K. gatvėje patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės pareiškėjai neginčija. Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Tvarkymo planą, Žemės sklypas patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe). Pažymi, kad Tvarkymo plano sprendiniuose nėra nustatytas ar sprendžiamas sklypų dalinimo reglamentas. Vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentu gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai miestų, miestelių ir kaimų užstatytos teritorijos. Jose siekiama išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį. Atsakovė, atsižvelgusi į Reglamentų 28 punkto, 28.1.1 ir 28.1.2 papunkčių nuostatas, padarė išvada, kad nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra Žemės sklypas, nenumatyta.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Bendrąjį planą, kuris 2021 m. birželio 8 d buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), registracijos Nr. T00086338, ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos. Pažymi, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas ir jo sprendiniai vertinti sistemiškai ir nuosekliai, suprantant, kad tiek tekstinė, tiek grafinė dalis sudaro bendrą ir vientisą dokumentą. Akcentuoja, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tikrindama Bendrojo plano sprendinius, nenustatė, jog Bendrojo plano sprendiniai neatitiktų įstatymų ar kitų teisės aktų, ir pateikė 2021 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą Nr. REG180192, kuriame buvo nurodyta teigiama išvada. Pažymi, jog Administracijos rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams .
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad išnagrinėjus Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį nustatyta, kad pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4). Nurodo, jog šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m.
Atkreipia dėmesį, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto (toliau – Aiškinamasis raštas) 95 punkte numatoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Aiškinamojo rašto 96 punkte nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, Bendrojo plano reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Paaiškina, kad tai iš esmės reiškia, jog Bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pagal Tvarkymo planą Žemės sklypas patenka į gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe). Atkreipia dėmesį, kad Reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Reglamentų 28 punkte nurodyta, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Todėl Administracija padarė išvada, kad nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta.
Papildomai pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punktu įtvirtintas draudimas valstybiniuose parkuose statyti statinius, išskyrus, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Paaiškina, jog Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos. Nurodo, kad visa ši informacija buvo detaliai pateikta Sprendime.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Žemės sklypui taip pat yra aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. D1-341 „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Šio Įsakymo 4 punkte įtvirtinta, kad pagrindinės Pavilnių regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus ir objektus bei užtikrinti regioninio parko ekosistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę. Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Regioniniai parkai steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Žemės sklypas patenka į bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribas, pažymėtas parko tvarkymo plane – GŪe. Pagal Reglamentų 28 punkto nuostatas, ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, todėl, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Vadinasi, yra galimi nežymūs, neintensyvūs kiekybiniai pokyčiai. Įsakymo 19 punkte įtvirtinta, kad Pavilnių regioniniame parke, įvertinus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio rekreacinį potencialą, jo specifinius ypatumus ir dabartinio panaudojimo mastus, Vilniaus gyventojų ir svečių poreikius, orientuojamasi į aktyvaus ir ramaus trumpalaikio poilsio formų organizavimą bei su jomis susijusios aplinkos tvarkymą, išlaikant vyraujantį gamtinį kraštovaizdžio pobūdį. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, todėl užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Konstitucinės vertybės negali būti paneigiamos privatiems interesams įgyvendinti. Papildomai pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu, Administracija yra įpareigota savo veikloje vadovautis minėtame straipsnyje nurodytais principais, pavyzdžiui, atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo.
Administracijos nuomone, Bendrasis planas ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai neprieštarauja vienas kitam – abu dokumentai sklypą numato kaip gyvenamąją teritoriją. Visgi pabrėžia, kad būtent žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, todėl mano, kad visi Žemės sklypui galiojantys teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai turi būti taikomi kompleksiškai.
Šalies argumentai
Administracija, atsižvelgdama į Sprendime pateiktas teisės aktų nuostatas ir reikalavimus, ypač į Reglamentų 28 punktą, į esamą faktinę situaciją bei į tai, kad pareiškėjai prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą nurodė, kad projekto tikslas – naujų statybos sklypų formavimas, padarė išvada, jog kadangi Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, jokios išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog „atsakovė Rašte be jokio pagrindo teigia apie Bendrojo plano sprendinių neatitikimą Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. <...> atsakovė neteisingai aiškina Bendrąjį planą, teigdama, kad Bendrojo plano sprendiniai, pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną, kurioje minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1500 kv. m, negalioja.“ – visiškai nepagrįsti.
Atsakovei nesuprantama, kodėl pareiškėjai, susipažinę su Sprendimu, padarė tokias išvadas dėl Sprendime išdėstytos pozicijos, nes iš Sprendimo turinio matyti, jog Administracija neteigė apie Bendrojo plano sprendinių neatitikimą Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams; taip pat nieko nepasisako ir apie tai, kad Bendrojo plano sprendiniai netaikomi. Mano, kad pareiškėjų teiginiai turi būti vertinami kaip deklaratyvūs.
Atsiliepimas
Atsakovė, mano, kad Sprendime tinkamai išdėstytos ginčo santykiui taikytinos teisės aktų nuostatos, įvertintos aktualios faktinės aplinkybės. Vertina, kad Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, todėl neturėtų būti panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (toliau – ir Direkcija) nesutinka su pareiškėjų skundu.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Direkcija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei priiminėti sprendimų dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nurodoma: „Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams“.
Paaiškina, jog formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus jiems nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui galioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnis, kurio 2 dalies 16 punkte nurodoma, kad draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai statomi sodybos statiniai ir inžineriniai tinklai sodybose, arba siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.
Atsiliepimas
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butu gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Akcentuoja, kad šiuo metu Žemės sklypo teritorijoje nėra nei vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.
Direkcija paaiškina, jog Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms bei galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Tekstiniame reglamente nurodoma, jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendinių, tokie sprendiniai nėra taikomi.
Nurodo, kad vadovaujantis Pavilnių regioninio parko specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais nagrinėjamas žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.
Reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, Reglamentų 28 dalyje nurodyta, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio zonoje (GŪe) palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis, t y. nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta, o statybos darbai galimi tik esamose sodybose.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodo, kad esamo Žemės sklypo padalinimas parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą šiam sklypui, numatant juo esamo žemės sklypo padalinimą, derinančios institucijos negalėtų pritarti tokio projekto sprendiniams, kadangi jie prieštarautų Žemės ūkio ir aplinkos ministrų patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių pagrindinėms nuostatoms.
Direkcija mano, kad Administracija priėmė teisingą Sprendimą, pagrįstai atsisakė organizuoti Žemės sklypo padalijimo projekto rengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. A51-125005/21(3.3.15.aE-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) A. K. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1,1476 ha ploto žemės sklypas, esantis A. K. g., Vilniuje. Sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Gyvenamosios teritorijos.
Nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją prašydami leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Prašyme nurodė, kad projekto tikslas – „Naujoms statyboms sklypų formavimas“.
Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikslino ir papildė ankstesnį 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymą nurodydami, jog projekto tikslas – leisti įrengti formavimo ir pertvarkymo projektą – tikslu padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) A. K. gatvėje patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Neginčijama ir tai, kad aptariamam sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Bendrąjį planą, kuris 2021 m. birželio 8 d buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), registracijos Nr. T00086338, ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos.
2021 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas ir pareiškėjams įteiktas skundžiamas Sprendimas.
Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamu Sprendimu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, sy skundu kreipėsi į teismą.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reikalavimų reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
Taisyklių 2 punkte yra išvardyti atvejai, kada gali būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y.: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (2.1 papunktis); kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (2.2 papunktis); kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms (2.3 papunktis); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 papunktis); kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka) (2.5 papunktis); kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (2.6 papunktis); kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr.34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616; 2013, Nr. 76-3828) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (2.7 papunktis).
Teisėjų kolegija pritaria atsakovės išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra Taisyklių 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokio teisinio pagrindo nenurodo ir pareiškėjai, tik subjektyviai interpretuoja jiems palankias aplinkybes ir ignoruoja kitas, reikšmingas šioje byloje.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai, o šio straipsnio 28 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas. Bendrasis planas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kurio sprendiniai išreikšti tiek grafiškai, tiek ir raštu, ir kuriais privaloma vadovautis rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą.
Nustatyta, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, Žemės sklypas patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe).
Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Reglamentų 28 punkte nurodyta, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis (28.1.1 ir 28.1.2 papunkčiai). Todėl teismas, vadovaudamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra ir aptariamas Žemės sklypas, nenumatyta.
Nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas), patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo, ir jo sprendinius, Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4). Šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai – 1 500 kv. m.
Vadovaujantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto (toliau – Aiškinamasis raštas) 95–96 punktais, šio plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. lnkD1-341 „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 4 punkte įtvirtinta, kad pagrindinės Pavilnių regioninio parko gamtos apsaugos kryptys – išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus ir objektus bei užtikrinti regioninio parko ekosistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę. Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Regioniniai parkai steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pavilnių regioniniame parke (Tvarkymo schemoje) Žemės sklypas patenka į bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribas, pažymėtas parko tvarkymo plane – GŪe. Pagal Reglamentų 28 punkto nuostatas, ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, todėl, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Iš to darytina išvada, kad galimi nežymūs, neintensyvūs kiekybiniai pokyčiai. Įsakymo 19 punkte įtvirtinta, jog Pavilnių regioniniame parke, įvertinus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio rekreacinį potencialą, jo specifinius ypatumus ir dabartinio panaudojimo mastus, Vilniaus gyventojų ir svečių poreikius, orientuojamasi į aktyvaus ir ramaus trumpalaikio poilsio formų organizavimą bei su jomis susijusios aplinkos tvarkymą, išlaikant vyraujantį gamtinį kraštovaizdžio pobūdį.
Remiantis turimais duomenimis, darytina išvada kad Bendrasis planas ir Pavilnių regioninis parko tvarkymo plano sprendiniai neprieštarauja vienas kitam – abu dokumentai sklypą numato kaip gyvenamąją teritoriją, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, todėl, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nuomone ir išvadomis, kad visi Žemės sklypui galiojantys teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai turi būti taikomi kompleksiškai.
Pareiškėjai aiškiai suformulavo projekto tikslą, prašyme nurodydami, jog pageidauja formuoti sklypus naujoms statyboms, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamas atsakovės Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas iš naujo nagrinėti jų prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) A. K. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto dėl žemės sklypo padalijimo rengimą.
Atmetus pareiškėjų skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. D. ir R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.