- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-594-354-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Nuspręsta aštuonis segtuvus su dokumentais, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. J. išteisintas dėl to, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 4 d., 19 str. 1 ir 2 d., 21 str. 1 ir 2 d., 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2010-12-31 nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, neišsaugojo ir nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių registrų už 2010 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendį dėl A. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti A. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir paskirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą; pritaikyti BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. ir paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiškai sudedant, prie griežtesnės bausmės visiškai pridėti švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą; pritaikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir bausmės vykdymą laisvės atėmimui atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Skunde prokuroras teigia, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, t. y. A. J. iškeltą versiją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dingusių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2010 metus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2010-10-04 iki 2010-12-31 lėmė bendrovės direktoriaus A. J. nusikalstamas nerūpestingumas, o būtent:
1) nuo 2010-10-04 pradėjęs eiti bendrovės direktoriaus pareigas su buvusia jos direktore A. N. nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo akto, todėl nuo 2010-10-04 A. J. nebuvo žinoma, ką jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai yra ir kokių trūksta, o tai atėmė A. J. galimybę reikšti pretenzijas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, neišsaugojo ir nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių registrų už 2010 metus, kas aiškiai išdėstyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimuose; po 2011-01-19 bendrovės iškeldinimo, kurio metu, vėlgi, nebuvo surašytas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kas dar labiau apribojo A. J. galimybes bet kam reikšti pretenzijas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo, ką patvirtina A. J. daugkartiniai kreipimaisi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo, kuriuose nebuvo nurodyta, kokius konkrečius buhalterinės apskaitos dokumentus prašoma grąžinti, ir to A. J. negalėjo nurodyti, nes jis realiai nežino, kokių buhalterinės apskaitos dokumentų trūksta;
2) A. J. nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų R. Č., kuri parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere ir nuo 2009 m. pagal sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą dažniausiai penktadieniais ir šeštadieniais, apdorodavo jai paliktus vykdomos prekybos ir gautus iš valstybinių institucijų dokumentus, visas reikiamas ataskaitas už 2010 metus pateikė pagal jos turimą informaciją negavus 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos buhalterinių dokumentų, ataskaitos gali būti netikslios, mano, kad bendrovės turtą galima nustatyti pagal duomenis kompiuterinėje programoje, visi 2010 m. bendrovės veiklos suvestiniai registrai buvo padaryti pagal duomenis kompiuterinėje programoje, tačiau vadovas A. J. jų nebuvo pasirašęs, o kasos aparatas buvo sujungtas su kompiuterine programa, todėl mušant čekį operacija automatiškai buvo įtraukiama į kompiuterinę programą, suvedant duomenis pagal sąskaitas-faktūras buvo įvedami duomenys apie pardavėją, data, operacijos numeris ir suma, o visi pirkėjai fiziniai asmenys įrašomi bendru vardu „gyventojai“, todėl nesant pirminių dokumentų negalima nustatyti, kokiam konkrečiam asmeniui buvo parduodamos prekės, ką patvirtino ir specialistė S. Ž. parodydama, jog pinigai už parduodamas prekes gali būti gaunami pagal sąskaitas-faktūras, jei pirkėjas yra įmonė arba fizinis asmuo, kuris to pageidauja, arba pagal kasos čekį, jei pirkėjas nepageidauja sąskaitos-faktūros. Jai pateiktoje kompaktinėje plokštelėje buvo nurodyta, kad pirkėjai, įvardinti „gyventojais“, prekes pirko pagal sąskaitas-faktūras, todėl ji pateikė išvadą, kad šie dokumentai neišsaugoti. Tačiau bet kuriuo atveju nebuvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie turi būti pildomi pagal norminiuose aktuose nustatytą tvarką. Įrašai suvestiniuose registruose daromi pagal šiuos pirminius dokumentus, įtraukiant tą informaciją, kurią bendrovės vadovybė laiko reikalinga. Nesant pirminių apskaitos dokumentų, nėra galimybės patikrinti, ar duomenys suvestiniuose registruose yra teisingi. Pagal kompiuterinės programos duomenis galima nustatyti, kiek ir kokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo, nes prekes įgijo iš kitų bendrovių. Kiek ir už kokią sumą prekių buvo parduota, galima nustatyti tik dalinai, nes nesant pirminių dokumentų pagal įrašą „gyventojas“ neįmanoma nustatyti pirkėjo, o tuo pačiu patikrinti įvykusios operacijos, tai yra, ar kompiuterinėje programoje įtraukti duomenys apie pirkimo-pardavimo operaciją yra teisingi. Suvestiniai registrai privalo būti atspausdinti, pasirašyti bendrovės vadovo ir susegti saugojimui. Tokie registrai jai nebuvo pateikti, o tik kompiuterinis variantas, todėl ji davė išvadą kad suvestiniai registrai nepateikti. Net jei šie registrai būtų atspausdinti ir pasirašyti, nesant pirminių dokumentų nėra galimybės patikrinti jų duomenų teisingumo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nei suvestinių registrų ir tuo nevykdė išvardytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 4 d., 19 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.
Apibendrindamas savo argumentus prokuroras skunde deklaruoja manymą, kad A. J., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2010-10-04 iki 2010-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 4 d., 19 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 1 d. ir 2 d., 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. J. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad A. J. nepadarė veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs prokuroras, prašydamas A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 223 str. 1 d. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms išvadoms dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d., sudėties požymių A. J. veikoje.
Pirmiausia pažymėtina, kad BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, jog nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų kaltinamojo, liudytojų, specialistų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, visete su kitais įrodymais detaliai atskleidė ir išanalizavo atliktų specialistų tyrimų išvadas ir priėmė atitinkamą sprendimą. Kaltinimą palaikęs ir apeliacinį skundą pateikęs prokuroras jokių pastabų dėl įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje nepareiškė (6 t., 258–259 b. l.), apeliaciniu skundu ištirti kažką papildomai neprašė. Apibendrinant pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, laikyti ar ne byloje esančius duomenis įrodymais ir tik teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus (BPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė tuos įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė prokuroro netenkinantį sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.
Apeliaciniame skunde prokuroras deklaruoja savitą įrodymų vertinimą, grindžiamą ne tik bylos duomenimis, bet ir paties subjektyviais išmąstymais.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos ir A. J. suformuluoto kaltinimo (5 t., 65 b. l.), atkartoto apeliaciniame skunde, turinio matyti, jog A. J. pareikštame kaltinime nebuvo tiksliai įvardyti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių neišsaugojimu ir nepateikimu jis buvo kaltinamas. A. J. buvo kaltinamas kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)” direktorius laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2010-12-31 nenustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, neišsaugojęs ir nepateikęs visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių registrų už 2010 metus. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Šiuo atveju kyla logiškas klausimas, kokius konkrečiai buhalterinės apskaitos dokumentus A. J. privalėjo išsaugoti, tačiau neišsaugojo, ir kam, kada jų nepateikė. Toks nekonkretus kaltinimas, kolegijos nuomone, yra ydingas BPK 119 str. požiūriu, prieštaraujantis BK 223 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties loginei konstrukcijai ir gali trukdyti kaltinamajam gintis. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto tyrimą (2 t., 134–141 b. l.), kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūrą (3 t., 92–93 b. l.), specialistė S. Ž. konkrečiai įvardijo, kokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros bei suvestinių registrai, išrašomi PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalai, detalizuoti pirkėjų suvestinės registrai ar kiti suvestinių registrai, nebuvo išsaugoti ir pateikti, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Kaip tik tai, kaip reikalauja BK 223 str. 1 d. dispozicijos požymiai, privalėjo būti detaliai nustatinėjama ikiteisminio tyrimo metu ir nustačius įvardyta kaltinime, t. y. inkriminuojamas toks aplaidus apskaitos tvarkymas, kuris yra konkrečiai susijęs su apskaitos defektais, sukeliančiais tam tikrą neaiškumą, t. y. negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės realios veiklos ir kt. Šių nuostatų aiškiai nebuvo paisoma ir net apeliaciniame skunde akcentuojama, jog A. J. nuo 2010-10-04 pradėjęs eiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo akto su buvusia jos direktore A. N., todėl A. J. net nežinojo, kokie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra ir kokių trūksta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo procese nebuvo nustatyta, kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, suvestinių registrai už 2010 metus, perdavė ar ne tuos dokumentus A. J. ankstesnė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė A. N.. Nekeldamas jokios versijos šiuo klausimu savo skunde prokuroras tiesiog preziumuoja būtent A. J. kaltę dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo. Iš byloje surinktų įrodymų ir suformuluoto kaltinimo aišku, kad A. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris kaip ūkio subjekto vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. (tiek pagal veikos padarymo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją) atsako už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, tapo tik 2010 m. spalio 4 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo A. N., tačiau pastarosios atsakomybės (veikimas/neveikimas) klausimas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų už 2010 metus išsaugojimo/neišsaugojimo šioje byloje nebuvo keliamas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, ar A. J. tapus bendrovės direktoriumi nuo 2010 m. spalio 4 d. buvo perduoti visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai už 2010 metus – kokius dokumentus buvusi direktorė A. N. perdavė, kokių neperdavė ir kokių dokumentų A. J. neišsaugojo. Atsakomybė A. J., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui, dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo atsirastų tik tuomet, jei būtų neabejotinai nustatyta, kad tuos dokumentus jis gavo ir dėl savo nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo jų neišsaugojo (BK 16 str. 2 d., 3 d.). Byloje surinkti įrodymai nepaneigia A. J. teisiamajame posėdyje iškeltų versijų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai galėjo dingti, kai jam neteisėtai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, ribojančios galimybę patekti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas, kuriose buvo laikomi bendrovės apskaitos dokumentai, ir atitinkamai užtikrinti apskaitos dokumentų saugumą, ar 2011 m. sausio 19 d. iškraustant bendrovę iš patalpų, kai tuo metu A. J. dėl patirtų sužalojimų negalėjo tinkamai užtikrinti apskaitos dokumentų saugumo, ir deklaruojamo įtarimo, kad po bendrovės iškraustymo patalpose likę kai kurie dokumentai galėjo būti prarasti ar sunaikinti dėl tyčinės kitų asmenų veiklos. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė byloje surinktus įrodymus ir tai nurodė skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys apeliantui žinomas, todėl dar sykį tai atkartoti šioje nutartyje nėra prasmės.
BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jau minėta, kad A. J. buvo kaltinamas atitinkamą laikotarpį nenustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų bei neišsaugojęs ir nepateikęs visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių registrų už 2010 metus. Iš specialisto išvados Nr. 5-4/2 (2 t., 134–141 b. l.), specialistės S. Ž. parodymų teisiamajame posėdyje yra aišku, kad BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai buvo konstatuoti ne dėl to, kad A. J., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, o dėl to, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė visiškai jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nei suvestinių registrų ir tuo nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 ir 3 d., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d., 16 str. 3 d. ir 4 d. bei 19 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nustatymas/nenustatymas, ar apeliaciniame skunde itin akcentuojamas apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktų surašymas/nesurašymas savaime nelemia BK 223 str. 1 d. nustatytų padarinių atsiradimo ir kartu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kai nustatomi buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimai, nesukeliantys BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių, gali būti keliamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 173¹ str. klausimas, kuomet pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto, jokių padarinių nereikalaujama.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Paprastai už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.
Šioje byloje apylinkės teismas nuosprendžiu nustatė, kad nebuvo išsaugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 metus ir dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Tačiau byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir šioje nutartyje aptarti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai atsirado dėl A. J. veikimo ar neveikimo – konstatuoti, kad jis galėjo ir turėjo numatyti tokius padarinius. Vien dėl to, kad A. J. nuo 2010-10-04 buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir, kaip numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatos, buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesant nustatytų kitų objektyvių A. J. kaltę pagrindžiančių aplinkybių, savaime nėra pagrindas pripažinti jį kaltu pagal BK 223 str. 1 d. Nenustačius priežastinio ryšio tarp A. J. veikos ir kilusių padarinių, naikinti skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.