Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų O. G., Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. Z. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys R. V., K. P., O. Ž., V. P., L. P., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę V. Z. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti po buto/patalpos – kambario, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje ties minėta patalpa pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti virš minėtos patalpos įrengtus tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą bei sutvarkyti statybvietę; 2) jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 EUR baudą į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.Nurodė, kad atsakovė V. Z., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko statinio paprasto remonto darbus ties jai nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. iškirto dalį išorinės sienos, esančios po jai nuosavybės teise priklausančio kambario langu, įrengė duris, pastato išorėje pastatė tambūrą (prieangį), kurio išorės matmenys yra apie 3,10 m x 1,30 m ir aukštis apie 2,80 m, virš jai nuosavybės priklausančio kambario įrengė tūrinį stoglangį (apie 1,10 m aukščio) ir apie 2 m aukščio metalinį kaminą. Nurodė, jog šiems paprastojo remonto darbams atlikti atsakovė privalėjo turėti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui, tačiau atliekant vykdomų statybos darbų patikrinimą vietoje, statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateiktas teisės aktuose nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę atlikti paprastąjį remontą. Dėl nurodytų aplinkybių 2015 m. kovo 24 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150324-00030, o 2015 m. kovo 24 d. atsakovei buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150324-00033, kuriuo atsakovei nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti po buto Nr. 62 langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą. Gavus atsakovės prašymą, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 28 d. Inspekcijos 2016 m. kovo 21 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-160321-00034 nustatyta, kad aukščiau minėtas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, taip pat nepateiktas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Atsakovė V. Z. atsiliepime su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko.Nurodė, jog atsakovė neneigia to, kad atliko paprastojo remonto darbus, t. y. pasistatė nedidelį prieangį, pasikeitė kaminą (ventiliaciją), išsikėlė stoglangį, taip pat vietoje lango įsistatė duris. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, yra labai senas – 1940 m. statybos, o namo būklė yra labai bloga (sienų mūras įskilęs, bloga stogo būklė, surūdijusi lietaus nuvedimo sistema, labai ir durys susidėvėję ir pan.). Dėl prastos namo būklės atsakovės bute pradėjo kauptis drėgmė, atsirado sveikatai pavojingas pelėsis, pradėjo byrėti tinkas, o per langą, kurio vietoje atsakovė įrengė duris, bėgo vanduo (lietus), pūtė skersvėjis ir šaltis. Nurodė, jog siekdama spręsti dėl blogos namo būklės susidariusią situaciją, atsakovė 2015 m. liepos 2 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių, o 2015 m. spalio 2 d. buvo organizuotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimas. Pažymėjo, jog nesulaukusi kitų butų savininkų reakcijos ir problemos dėl bendro namo būklės sprendimo, atsakovė vietoje lango įstatė duris ir pasistatė nedidelį prieangį, kuris saugo atsakovės butą nuo šalčio, skersvėjų, taip pat nuo lietaus ir trumpo sujungimo saugo elektros skydelį. Siekiant išvengti kamino griūties ir gaisro, atsakovė pakeitė senąjį kaminą nauju. Pabrėžė, jog atsakovė šį paprastąjį remontą atliko vedina būtinybės ir prevenciniais tikslais, siekiant pašalinti iškilusią grėsmę atsakovės ir aplinkinių gyvybei, nuosavybei bei aplinkai. Atsakovės vertinimu, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedą, kompetentingų institucijų pritarimas paprastojo remonto projektui yra nereikalingas tais atvejais, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nurodė, jog atsakovės prašymu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 28 d., tačiau atsakovė nespėjo per šį terminą parengti paprastojo remonto projekto ir gauti rašytinių pritarimų šiam remontui. Atsakovės vertinimu, būtų nesąžininga ir neteisinga tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovės pastatytą prieangį ir kaminą išardyti, ir neleisti atsakovei įteisinti šios statybos. Nurodė, jog ji yra pradėjusi šių statinių įteisinimo procedūrą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė atsakovei V. Z. terminą iki 2017 m. sausio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, įteisinti savavališkai atliktą statinio paprastąjį remontą (iškirstą dalį išorinės sienos, esančios po buto, adresu (duomenys neskelbtini), langu, įrengtas duris, pastato išorėje pastatytą tambūrą (prieangį), virš buto įrengtą tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą). Per nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos, įpareigojo atsakovę V. Z. iki 2017 m. balandžio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti po buto, esančio (duomenys neskelbtini), langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje ties minėta patalpa pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti virš minėtos patalpos įrengtus tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei V. Z. per teismo nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos ir iki 2017 m. balandžio 30 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skyrė jai po 15 EUR baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos, sumokant paskirtą baudą į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.Teismas nurodė, kad atsakovės atliktus darbus – iškertant dalį išorinės sienos, esančios po kambario langu, ir įrengiant duris, pastato išorėje pastatant tambūrą (prieangį), virš kambario įrengiant tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą – laiko statinio paprastuoju remontu. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl paprastojo remonto darbams atlikti yra būtina parengti statinio paprastojo remonto aprašą bei gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio paprastojo remonto aprašui. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo remontas buvo atliktas avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti ir padarė išvadą, jog atsakovės atliktam paprastajam remontui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui. Įvertinęs tai, kad atsakovė statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento, atsakovės atliktą statinio paprastąjį remontą pripažino savavališka statyba. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad 2015 m. kovo 24 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismo tvarka būtų apskųstas ar panaikintas, todėl jį laikė galiojančiu ir privalomu vykdymui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovės padaryti pažeidimai negalėtų būti pašalinti, be to atsakovė jau ėmėsi veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą, todėl teismo vertinimu yra pagrindas nustatyti atsakovei terminą įteisinti savavališkai atliktą statinio paprastąjį remontą. Tačiau, to nepadarius per teismo nurodytą terminą, bus taikomi griežčiausia savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini), nedirba bei kitų pajamų negauna, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais padarė išvadą, kad prašoma 30 EUR bauda už kiekvieną dieną laikytina nepagrįstai didele, todėl ją sumažino iki 15 EUR dydžio už kiekvieną uždelstą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo dieną, kas yra adekvatu bei proporcinga padarytam pažeidimui bei bus pakankama skirtinos baudos tikslams pasiekti.

Atsakovė V. Z. apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovės lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti po buto, esančio (duomenys neskelbtini), langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje ties minėta patalpa pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti virš minėtos patalpos įrengtą metalinį kaminą bei sutvarkyti statybvietę, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė buvo priversta, saugant savo butą, atlikti tam tikrus statybos darbus, tam, kad išvengti dar didesnės žalos savo nuosavybei. Namo būklė yra labai bloga ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.Atsakovė neatliko kamino naujos statybos, o tik pakeitė senąjį kaminą nauju, todėl naujų statybos darbų neatliko ir tokie jos atlikti darbai negali būti traktuojami kaip savavališka statyba. Atsakovė atliko tik tuos darbus, kurie buvo būtini avarijai išvengti.Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede numatyta, kad kompetentingų institucijų pritarimas paprastojo remonto projektui yra nereikalingas tais atvejais, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Atsakovė darbus atliko dėl jų būtinybės ir prevenciniais tikslais, siekiant pašalinti iškilusią grėsmę atsakovės ir aplinkinių gyvybei, nuosavybei bei aplinkai.Dalį teismo įpareigojimų atsakovė įvykdė, t.y. išardė virš savo patalpos įrengtą tūrinį stoglangį.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Visas apeliantės nurodomas aplinkybes dėl atliktų statybos darbų dėl jų būtinybės ir prevenciniais tikslais pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir konstatavo, kad atsakovė nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų apie avarijos ar stichinės nelaimės grėsmę ginčo objekte.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.10.01.2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ 13, 22, 26 punktų reikalavimų įgyvendinimą.Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad kaminas yra buvęs daugiau nei prieš 10 metų, o atsakovė pakeitė tik senąjį kaminą nauju. Byloje esančiose nuotraukose amatyti, kad iki remonto jokio kamino nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atliktus statybos darbus pripažino savavališka statyba ir įpareigojo juos įteisinti arba pašalinti.Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su teismo atsisakymu pripažinti, jog remonto darbai (dalies sienos iškirtimas ir durų įsirengimas, tambūrino pastatymas, tūrinio stoglangio ir kamino įrengimas) buvo atlikti dėl būtinybės išvengti avarijos, todėl jokių rašytinių pritarimų remonto darbams nereikėjo.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai ieškinyje, o atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti atitinkamas aplinkybes, bei tokius įrodymus pateikti teismui. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė savo paaiškinimus dėl būtinybės išvengti avarijos grindė UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014-11-20 gyvenamojo namo apžiūros aktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus 2015-08-14 raštu dėl (duomenys neskelbtini) namo priežiūros, pranešimais kaimynams ir institucijoms apie būtinus remonto darbus ir savo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo remontas buvo atliktas avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo remontas buvo atliktas avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad duris įstatė į vietą, kur anksčiau buvo įėjimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuotos atsakovei priklausančios patalpos iki ginčo remonto, matyti, kad buvo įrengtas tik langas, o kitų įrodymų, leidžiančių šią aplinkybę vertinti kitaip, byloje nėra. Apeliantė taip pat nepateikia ir jokių įrodymų, kad dėl besikaupiančios drėgmės, pelėsio ar tinko byrėjimo bute jis tapo avarinės būklės. Teisėjų kolegija sutinka, kad namas yra senas ir jam reikalingas remontas, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina pastato avarinės situacijos ar jos grėsmės. Nors apeliantė nurodo, kad nestatė naujo kamino, o tik pakeitė buvusį seną kaminą, tačiau jokių atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti apie grėsmę atsakovės ir aplinkinių gyvybei dėl kurios reikėjo atlikti ginčijamus remonto darbus be rašytinio pritarimo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi tai, kad skundžiame sprendime atsakovei nustatyti terminai jau yra pasibaigę, vertina, kad tikslinga atsakovei nustatyti naujus terminus savavališkos statybos padarinių įteisinimui ar jų pašalinimui, todėl tikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustato atsakovei V. Z. terminą iki 2017 m. rugsėjo 5 d. teisės aktų nustatyta tvarka, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, įteisinti savavališkai atliktą statinio paprastąjį remontą (iškirstą dalį išorinės sienos, esančios po buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), langu, įrengtas duris, pastato išorėje pastatytą tambūrą (prieangį), virš buto įrengtą tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą). Per nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos, atsakovė V. Z. įpareigojama iki 2017 m. gruodžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti po buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje ties minėta patalpa pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti virš minėtos patalpos įrengtus tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą bei sutvarkyti statybvietę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant atsakovės įpareigojimų atlikimo terminus:

Nustatyti atsakovei V. Z., į.k. (duomenys neskelbtini) terminą iki 2017 m. rugsėjo 5 d. teisės aktų nustatyta tvarka, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, įteisinti savavališkai atliktą statinio paprastąjį remontą (iškirstą dalį išorinės sienos, esančios po buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), langu, įrengtas duris, pastato išorėje pastatytą tambūrą (prieangį), virš buto įrengtą tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą).

Per nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos, įpareigoti atsakovę V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti po buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), langu iškirstą dalį išorinės sienos, išardyti pastato išorėje ties minėta patalpa pastatytą tambūrą (prieangį), išardyti virš minėtos patalpos įrengtus tūrinį stoglangį ir metalinį kaminą bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei V. Z., į.k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos ir iki 2017 m. gruodžio 5 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skirti jai po 15 EUR (penkiolika eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos, sumokant paskirtą baudą į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5445.