Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-135/2012

Teisėjas R. R. Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01280-2011-2

2012 m. vasario 9 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Nuosprendžiu tenkintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš V. P. priteista 275 Lt (du šimtai septyniasdešimt penki litai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2011-07-31 apie 17.16 val., pramogų ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kavos virimo aparatą „ (duomenys neskelbtini) 275 litų vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Teismas nenustatė jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Ir nors V. P. savo kaltę pripažino, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praeityje V. P. teistas 13 kartų, ir ne vieną kartą iš jų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas nėra išnykęs, turi šešias administracines nuobaudas už smulkias vagystes, jo prisipažinimą laikė formaliu, kadangi jis nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų, nuolat pažeidinėja įstatymus, ir nelaikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tokiu teismo sprendimu kolegija sutinka. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas nėra kritiškas savo ankstesniam neigiamam elgesiui, nelinkęs taisytis, gerbti, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, o, siekdamas pragyventi, linkęs nusikalsti, daro nusikaltimus nuosavybei, išvadų nedaro ir yra socialiai pavojingas, todėl jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs sankcijoje nurodytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, BK nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam teismas turėjo paskirti švelnesnę bausmę – trumpesnį areštą yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po 2011-07-04 jo atžvilgiu priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir neišnykus teistumui už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Be to, kaip jau minėta, V. P. praeityje teistas net 13 kartų, ne vieną kartą iš jų – už nusikalstamas veikas nuosavybei, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė V. P. paskirti arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra artima bausmės vidurkiui, todėl bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.