Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (nusikaltimas padarytas 2010 m. birželio 24 d.) laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį keturis mėnesius neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį keturis mėnesius neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (nusikaltimas padarytas 2011 m. gegužės 28 d.) 20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 5 d., bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį keturis mėnesius neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 28 d., apie 03.15 val., viešoje vietoje - bare „Ledkalnis“, esančiame adresu Adutiškio g. 28, Švenčionių mieste, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė delnu ir kojomis nukentėjusiajam P. M. septynis smūgius į įvairias kūno dalis, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtąją baudą ir iš nuosprendžio pašalinti viešųjų darbų bausmę.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. numato galimybę kaltinime nurodytos veikos aplinkybes teisme pakeisti tik prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymu. Tokio prašymo byloje nebuvo, tačiau teismas savo iniciatyva, priešingai nukentėjusiojo parodymams, tikslino kaltinimą, jį išplėtė ir tuo pačiu sudarė prielaidas skirti griežtesnę bausmę.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas. Aiškina, kad laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė nei viešųjų darbų bausmė, todėl laisvės apribojimo bausmė turėjo apimti viešųjų darbų bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, tačiau nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog paaiškėjus, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Nagrinėjamu atveju, nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos suformuluotų reikalavimų tokios kategorijos bylose. Prokuroras pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ar atskirai privalėjo nurodyti, kad G. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir prašyti sujungti bylas. Prokuroras nei pareiškime nei atskirai reikalaujamų nurodyti aplinkybių nenurodė, prašymo sujungti bylas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo pirmosios bylos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 295 str., neatnaujino įrodymų tyrimo, tuo pačiu netyrė bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų duomenų bei duomenų reikšmingų teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui, nesujungė bylų, o iš karto už padarytas veikas paskyrė bausmę. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nustatomoje jo dalyje nėra aprašyta nusikalstama veika, dėl kurios G. Č. ankstesniu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu.

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nuosprendis panaikinamas ir byla perduotina prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju, prokuroras į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurio turiniui keliami reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos BPK 427 str. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, prokuroro pareiškimas prilygintinas kaltinamajam aktui, t. y. aptarta teismų praktika taikytina ne tik kaltinamajam aktui, bet ir prokuroro pareiškimui. Tokiu būdu konstatuotina, jog prokuroro pareiškimas neatitinka įstatymo ir teismų praktikos keliamų reikalavimų, t. y. jame ar atskirame dokumente nėra nurodyta, jog G. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. (nurodyta tik tai, kad jis buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. taip akivaizdžiai suklaidinant pirmosios instancijos teismą), taip pat nesuformuluotas prašymas sujungti bylas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad bylos, kuriuose asmuo kaltinamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą nepraėjus metams nuo nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., turi būti nagrinėjamos bendra tvarka.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina prokurorui, kadangi buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 427 str. reikalavimų neatitinkantis pareiškimas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iškilo ir tikslių faktinių aplinkybių nustatymo klausimas. Prokurorė prašė padaryti byloje pertrauką tam, kad būtų galima patikslinti kaltinimą, tačiau toks prokurorės prašymas nebuvo tenkintas. Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už kaltinimo ribų ir dėl šių priežasčių paskyrė neteisingą bausmę. Taigi, šie klausimai taip pat galės būti išspręsti tinkamai surašius kaltinamąjį aktą bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nėra nagrinėjami, kadangi prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas galės išsakyti savo poziciją tiek dėl bausmės, tiek dėl nustatytinų faktų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.