Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 16.11.3; 16.11.9.2; 21.1.8; 21.2.2; 21.11.10; 21.11.11

2024 m. rugpjūčio 30 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja I. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. S. už tai, kad jis 2023 m. kovo 2 d. 16.05 val. iki 2023 m. kovo 2 d. 16.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 8 m. į abi pusės“ su stovėjimo būdą nurodančiu kelio ženklu Nr. 833 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ nustatyto draudimo, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairavimo teisės, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę, šio ženklo galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta ir neturėjo tam leidimo stovėti šio ženklo galiojimo zonoje. Tokie J. S. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 8, 14 punktus ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.

2. 2023 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., priėmė nutarimą, kuriuo J. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį skyrė 50 Eur, o pagal 424 straipsnio 3 dalį – 300 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. S. skirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda.

3. 2024 m. birželio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundo ir policijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. 2024 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apygardos teismui apeliantas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nušalinti teisėją D. Jocį nuo šios bylos nagrinėjimo.

4.1. Teigia, jog teisėju D. Jociu visiškai nepasitiki, nes jis veikė prieš teisėtus jo interesus baudžiamajame procese. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja I. K., remdamasi suklastota pažyma, paskyrė jam (J. S.) kardomąją priemonę suėmimą, o jo skundą dėl tokio sprendimo nagrinėjo teisėjas D. Jocys, kuriam buvo pateikta oficiali pažyma, kuri paneigė suklastotą pažymą. Turi būti šalinamos visos bent menkiausios prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių.

4.2. Šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo, jog bylą išnagrinėjo jam (J. S.) dalyvaujant. Paaiškina, jog buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, tačiau sužinojęs, kad byla bus nagrinėjama be advokato, liudytojų, jam sutriko sveikata, jis paprašė teismo leidimo nedalyvauti teismo posėdyje ir tokį prašymą teismas tenkino. Administracinio nusižengimo protokolo negavo. Byloje atstovavo S. S., o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. S. S. yra nukentėjusi nuo korumpuotų Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijų, iš jos nusavintas didelės vertės turtas. Dėl to, jai sutriko sveikata ir ji dažnai naudojasi automobiliu, prašydama pažįstamų vairuotojų ją pavėžėti. S. S. turi vairuotojo pažymėjimą, o jis (J. S.) nėra jos vyras.

4.3. Teismas subjektyvia prielaida grindė išvadą, jog automobilį, neturėdamas teisės, vairavo jis (J. S.). Liudytojo M. S. pateiktos nuotraukos byloje nepatvirtina KET pažeidimo laiko ir yra prieštaringos, nes nurodo į dvi skirtingas pažeidimo vietas. Nuotraukoje užfiksuotas vairuotojas galimai yra jo (J. S.) brolis, kuris labai į jį panašus. Šis liudytojas posėdyje nedalyvavo, todėl apeliantas neturėjo galimybės atskleisti šios aplinkybės. Tyrėja, priėmusi nutarimą, buvo šališka, atvirai jam išsakė, jog advokato neskirs ir jis bus nubaustas. Tyrėjai, priešingai nei teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, jis pasakė, jog nuotraukoje užfiksuotas vairuotojas panašus į jį. Liudytojui M. S. negrasino, tik pasakė, kas už neteisėtą veiklą prieš jį sieks pastarojo atsakomybės.

4.4. Nežino, kodėl teismas nurodė, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. Iš policijos gavo atsakymą, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2025 m. sausio 2 d. Vairuotojo teisėmis disponuoja. Teigia, jog jam inkriminuotų KET pažeidimų nepadarė, byla išnagrinėta neteisingai, o dėl blogos sveikatos ir užimtumo neturi galimybių efektyviai gintis, gauti naujų įrodymų byloje.

5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar teismo šališkumas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

7. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato teisėjo nušalinimo pagrindus. Esant šiems įstatymo nurodytiems pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti nuo dalyvavimo procese, ši pareiga teisėjui tiesiogiai numatyta BPK 59 straipsnio 1 dalyje. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, t. y., atlikus ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, draudžiama nagrinėti bylą iš esmės teisiamajame posėdyje.

8. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodoma aplinkybė, t. y. tai, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. Jocys nagrinėjo jo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo skirtas suėmimas, savaime nereiškia, jog teisėjas yra šališkas apelianto atžvilgiu ar turi išankstinį nusistatymą prieš šį proceso dalyvį. Pažymėtina, kad nutarties, kuria J. S. skirta suėmimo prievartos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą teisėjas D. Jocys tikrino ne šiame, t. y. administracinio nusižengimo bylos procese, o kitame – baudžiamajame procese. Jokio ryšio tarp suėmimo ir J. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn nėra.

9. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teigia, jog nėra byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog tai jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairavimo teisės, sustojo ir paliko stovėti šią transporto priemonę, kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 8 m. į abi pusės“ galiojimo zonoje. Apygardos teismas šiuos bei anksčiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus – dėl apylinkės teismo, policijos tyrėjų šališkumo, liudytojo M. S. pateiktos nuotraukos patikimumo, apelianto teisės vairuoti transporto priemones (ne)turėjimo, vertina kaip išgalvotus, todėl atmeta kaip nepagrįstus.

10. J. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes apylinkės teismas nustatė, ištyrė ir įvertino objektyviai, nešališkai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, laikydamasis tokių bylų proceso vedimo tvarkos. Beje, administracinio nusižengimo protokolą, priešingai nei teigia apeliantas, jam tyrėja įteikė tinkamai, pasirašytinai šio protokolo surašymo dieną – 2023 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 31).

11. Susipažinęs su bylos medžiaga, dar kartą peržiūrėjęs nuotraukas (b. l. 46, 47), kurias pateikė M. S., t. y. asmuo, kuris būtent 2023 m. kovo 2 d. pranešė policijai apie jo pastebėtą ir užfiksuotą aktualų KET pažeidimą, nurodydamas, jog 2023 m. kovo 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuotojas, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovi nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 8 m. į abi pusės“ reikalavimų (b. l. 44–45), taip pat, įvertinęs apylinkės teismo posėdyje apklausto liudytoju M. S. parodymų ir jo paaiškinimų policijai turinį (be kita ko, parodė, jog pamatė, kad įvažiavo J. S. automobiliu į kiemą, prisiparkavo priekiu; vairuotojas ne iš karto išlipo iš automobilio; nuotraukoje yra užfiksuotas asmuo ir J. S. yra tas pats asmuo) ir kartu įvertinęs kitų byloje surinktų ir apylinkės teismo posėdyje ištirtų rašytinių duomenų visumą, apygardos teismas įsitikino, kad policija surinko pakankamai J. S. kaltės įrodymų dėl pastarojo padarytų administracinių nusižengimų.

12. Kvestionuodamas liudytojo M. S. pateiktos jo (J. S. automobilyje) nuotraukos patikimumą, apeliantas nutyli, jog joje aiškiai matyti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja būtent jis (J. S.), stovi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 8 m. į abi pusės“ reikalavimų – ši transporto priemonė nepaženklinta ir neturi leidimo stovėti šio ženklo galiojimo zonoje. Apelianto pateikta versija, jog nuotraukoje gali būti jo brolis, kuris į jį panašus, nepagrįsta jokiais duomenimis ir vertinama kaip išgalvota, siekiant suklaidinti teismą, vilkinti teismo procesą. Pažymėtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjo (liudytojo M. S.) užfiksuotas ne vienoje nuotraukoje, t. y. tik iš priekio, bet ir iš galo, todėl gerai matyti, kad automobilis stovi kelio ženklo Nr. 531 galiojimo ribose (b. l. 46, 47). Be to, pats M. S. ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 43). Todėl apelianto teiginiai dėl netinkamai byloje nustatyto aktualaus pažeidimo padarymo laiko, vietos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

13. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog 2024 m. vasario 5 d. VĮ „Regitra“ raštas patvirtina, jog J. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, nes administracinių nusižengimų registro duomenimis asmeniui atimta teisė vairuoti nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. Kelių transporto priemonių vairuotojų registre duomenų apie pabaigtus papildomus mokymus ir pateiktus prašymus grąžinti teisę vairuoti nėra (b. l. 81). Todėl J. S. pagrįstai pripažintas pažeidęs KET 14 punkto nuostatas (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės) ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti).

14. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visete išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, gailimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (jo atstovas), gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisingą teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padarytos išvados yra pagrįstos, logiškos, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Apelianto teiginiai dėl galimo teismo, policijos tyrėjų šališkumo ar išankstinio subjektyvaus nusistatymo vertinant įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti, išgalvoti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

15. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį prašymą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą apylinkės teismui neteikė. Taigi, apelianto teiginys, jog jis paprašė teismo leidimo nedalyvauti teismo posėdyje ir tokį prašymą teismas tenkino, yra faktiškai nepagrįstas. Nusprendęs nedalyvauti teismo posėdyje apylinkės teisme, apeliantas pats sąmoningai apribojo savo teisę į gynybą, tačiau tai skundžiamos nutarties ar proceso teisme teisėtumui jokios reikšmės neturėjo ir neturi.

16. Kiti apelianto teiginiai, jog jis dėl sveikatos būklės, užimtumo negali, negalėjo gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nutyli aplinkybę, jog 2024 m. kovo 18 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I2-5078-609/2024, pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2023 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-N-2023-00197, kuriuo J. S. antrinę teisinę pagalbą šioje administracinio nusižengimo byloje atsisakyta teikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, konstatavus, jog jis nėra apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1569-502/2024 atmetė pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl minėto Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimo panaikinimo (b. l. 98–101, LITEKO). Šis teismas, be kita ko, motyvavo, jog: VMI pateiktais duomenimis, pareiškėjas padengė tik dalį skolos VGTPT, nesumokėtas likutis sudaro 1 121,09 Eur, o vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo; VGTPT nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties; VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalies nuostatos reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

17. Galiausiai tai, kad minėtą automobilį, kaip teigia apeliantas, valdo S. S., savaime nešalina jo kaltės padarius aktualius KET pažeidimus ir nepaneigia aptartų leistinų, informatyvių faktinių duomenų, kurių visumos pakanka jo kaltei pagrįsti. J. S. policijos nutarimu skirta administracinė nuobauda (bauda) individualizuota tinkamai, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Beje, jam skirtos galutinės baudos dydis už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje), siekia tik sankcijoje numatytą tokios nuobaudos minimumą.

18. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinio argumentai, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.