- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-695-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39563-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Muitinės paslaugų centras“
- Kategorijos
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi paskirtą 3 000 Eur baudą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“ dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys UAB „Via Domina“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, AB „Lesto“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė.
3. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjama civilinė byla yra iškelta 2013 m. gruodžio 2 d. Teismas sprendė, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo laiku apmokėta už byloje paskirtą ekspertizę. Ieškovas, reikšdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nenurodė, kad ekspertizei jis neturės lėšų. Todėl ieškovui sumokėjus už ekspertizę tik paskirto posėdžio dieną t.y. 2016 m. spalio 13 d., teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas nuo bylos pradžios yra atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokato padėjėjo ir/arba advokatės. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“ jau ne vieną kartą kėlė klausimą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą ir panaikinti jam paskirtą 3 000 Eur dydžio baudą, netenkinus šio reikalavimo – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir sumažinti ieškovui paskirtą baudą iki 200 Eur. Skundą grindžia šiais argumentais.
4.1. Teismas skundžiamą nutartį grindė tokiais pačiais motyvais, kaip ir 2016 m. spalio 17 d. nutartį, kuria paskyrė baudą, t.y. teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kodėl laiko pareiškime išdėstytus motyvus nepagrįstais, nepaaiškino, kas konkrečiai rodo ieškovo tyčinį veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kodėl laiko šį atvejį išskirtinį lyginant su teismų praktikos atvejais, kuomet už rimtus pažeidimus skirtos net mažesnės baudos, kodėl nesutinka su ieškovo prašymu bent jau sumažinti baudos dydį, kodėl neatsižvelgė į ieškovo sunkią finansinę padėtį ir kt.
4.2. Piktnaudžiavimas procesine teise gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais, nes ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, dėl kurio skiriama bauda. Šiuo atveju ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi pagal paskirtį ir pagal civilinio proceso tikslus bei nepadarė jokios esminės žalos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
4.3. Ieškovas, siekdamas teisingo jam reikšmingų klausimų išsprendimo, naudojosi teise apskųsti teismo nutartis, todėl įpareigojimas sumokėti už ekspertizę buvo įvykdytas vėliau, bet paaiškėjus, kad klausimai išspręsti teisingai, įpareigojimas nedelsiant buvo įvykdytas. Ieškovas atskiruosius skundus motyvavo, o ne pateikė tik formaliai, kas rodo jo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, o ne piktnaudžiavimą. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo galutinai išspręstas klausimas dėl atsisakymo sustabdyti bylą ir paskirto teismo eksperto teisėtumo bei pagrįstumo, ieškovui paaiškėjo, jog teismo paskirtą ekspertizę atliks teismo ekspertas D. K., o ekspertizė bus pradėta anksčiau nei bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3612-426/2016. Taigi, kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi konstatavo, kad atskirąjį skundą atsisakyta priimti pagrįstai, ieškovas suprato, jog nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo dėl administracinės bylos ir teismo eksperto skyrimo klausimas pakartotinai nebus svarstomas. Tuomet ieškovas pradėjo veiksmus tam, kad įvykdytų įpareigojimą sumokėti už teismo ekspertizę. Kadangi ieškovo finansinė padėtis 2016 m. buvo sunki, jis pasiskolino ir 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 500 Eur už teismo ekspertizę, kas patvirtina, kad ieškovas siekia realaus savo pažeistų teisių gynimo, nes už teismo ekspertizę, kuri turės įtakos bylos baigčiai, sumokėjo net esant blogai finansinei padėčiai. Pažymi, kad vėlesnį sumokėjimą lėmė pagrįsta abejonė, kad galbūt teismo ekspertizė bus pavesta atlikti kitam teismo ekspertui, kai apeliacine tvarka bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, jog ekspertizei jis neturės lėšų, kadangi ieškovas negalėjo nurodyti šios aplinkybės, nes jis, reikšdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo, žinojo, kad kokiu nors būdu galės sumokėti už ekspertizę. Nurodo, kad iš byloje pateikto ieškovo 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, jog ieškovas turėjo turto už 55 511 Eur, kurį esant būtinumui galėtų realizuoti.
4.4. Asmuo neturi būti baudžiamas už teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, nes asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai bei vykdomas teisingumas neturi būti formalus ir skubotas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas suteikė ieškovui teisę apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį visa apimtimi, todėl ieškovui pasinaudojus tokia teise, jis neturėtų būti baudžiamas. Asmeniui turi būti suteikta galimybė naudotis visomis įstatymo ir teismo suteikiamomis teisėmis, t. y. teise prašyti skirti ekspertizę, pateikti skundus dėl tam tikrų procesinių sprendimų, jeigu suteikta tokia teisė, ir pan. Būtent tai reiškia realų ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, teisės į teisminę gynybą realizaciją ir realaus teisingumo vykdymą, todėl šiuo atveju piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nebuvo.
4.5. Ieškovas tiek objektyviai, tiek subjektyviai buvo sąžiningas, tyčia (sąmoningai) nepiktnaudžiavo jam suteikta procesine teise, o siekė efektyvaus savo teisių ir interesų gynimo, jai reikšmingų klausimų teisingo išsprendimo, o ne kenkimo procesui ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Šiuo atveju ieškovas suteiktomis teisėmis nepiktnaudžiavo, siekė apginti savo interesus, o ne vilkinti bylą ar trukdyti jos nagrinėjimui, t. y. ieškovas pats yra suinteresuotas, kad jo reikalavimai būtų išnagrinėti greitai, todėl yra pagrindas panaikinti jam paskirtą baudą.
4.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas ne vieną kartą kėlė prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau šis teiginys visiškai nepagrįstas, nes nenurodyta konkrečiai, kokie prašymai teikti ir kokius pažeidimus ieškovas neva atliko. Kadangi atsakovo prašymai net nebuvo tenkinti, tai akivaizdu, jog jie nebuvo pagrįsti.
4.7. Teismui nusprendus nenaikinti paskirtos baudos, ji turėtų būti bent jau sumažinta iki 200 Eur, nes šiuo metu paskirtos baudos dydis (t. y. 3 000 Eur) prieštarauja teismų praktikai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi ieškovas nepadarė jokio procesinio pažeidimo, kuris sukeltų esminę žalą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau jam paskirta daugiau nei pusė įstatyme nustatytos maksimalios baudos, be to, ieškovo turtinė padėtis nėra gera ir tai gali lemti net įmonės bankrotą. Ieškovas pateikė teismų praktikos pavyzdžių, nurodydamas konkrečių ir žymiai mažesnių paskirtų baudų dydžiais už įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus.
5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašyme dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą nurodė, kad atsiliepimo neteiks ir prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
Šalies argumentai
6.1. Ieškovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad nutartis, o ne jos dalis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, pateikė atskirąjį skundą dėl eksperto kandidatūros ir dėl sprendimo netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo, o Vilniaus miesto apylinkės teismui nutartimi atsisakius priimti atskirąjį skundą, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo ir pirmojo atskirojo skundo priėmimo. Nors ieškovas nurodytus veiksmus vertina ne kaip piktnaudžiavimo savo teisėmis ir sąmoningą civilinio proceso vilkinimą, o kaip tinkamą savo turimų procesinių teisių įgyvendinimą, tačiau atsakovas pažymi, kad ieškovo atskirasis skundas išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1843-262/2016 buvo atmestas, ieškovas užstatą už ekspertizės atlikimą sumokėjo ne per 3 d. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, o tik 2016 m. spalio 13 d., t.y. teismo posėdžio dieną. Todėl akivaizdu, kad jeigu ieškovas siektų operatyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo, butų atlikęs mokėjimą už ekspertizę nedelsdamas po Vilniaus apygardos teismo nutarties gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nurodytus konkrečius ieškovo veiksmus, atsižvelgdamas į ieškovo elgesį viso proceso metu. Pažymi, kad ši byla iškelta dar 2013 m., ieškovas kelis kartus tikslino ieškinį, praleisdavo teismo nustatytus terminus procesiniams veiksmams atlikti, nepagrįstai reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, o prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo nagrinėjamoje byloje pateiktas ne pirmą kartą. Be to, ieškovas ne kartą siekė atidėti teismo sprendimo priėmimą šioje civilinėje byloje. Taigi, ieškovo veiksmai leidžia padaryti išvadą, kad jis nesinaudojo sąžiningai jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi paskirtą 3 000 Eur baudą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“ dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys UAB „Via Domina“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, AB „Lesto“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl paskirtos 3 000 Eur baudos panaikinimo atmetė.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
11. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 str. 2 d., dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki dvidešimties tūkstančių litų baudą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.
12. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013). Kita vertus, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai jis objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“ prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Muitinės paslaugų centras“ paskyrė 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į aplinkybes, kad civilinė byla yra iškelta 2013 m. gruodžio 2 d., kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, tačiau dėl ieškovo kaltės nebuvo apmokėta laiku už byloje paskirtą ekspertizę, t.y. ieškovas už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirtą ekspertizę sumokėjo tik 2016 m. spalio 13 d. Todėl teismas tiek 2016 m. spalio 17 d. nutartyje, kuria paskyrė ieškovui 3 000 Eur baudą, tiek skundžiamoje nutartyje, konstatavo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi pirmosios instancijos teismas, ieškovui įgyvendinant savo procesines teises, įpareigojo jį per 3 dienas nuo teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties įsiteisėjimo sumokėti užstatą už paskirtą ekspertizę, tačiau ieškovas šio teismo įpareigojimo nepagrįstai nevykdė. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-151-868/2016 paskyrė ekspertizę dėl kelio servituto nustatymo, patvirtino eksperto kandidatūrą ir ekspertui suformuluotus klausimus, nustatė ieškovui 3 d. terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Eur užstatą už paskirtos ekspertizės atlikimą, ir netenkino ieškovo prašymo sustabdyti bylą iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-36I2-426/2016 įsiteisėjimo (a.s. II t., b.l. 236-239). Pažymėtina, kad ieškovas pateikė atskirąjį skundą tik dėl nurodytos nutarties dalies, kuria teismas paskyrė ekspertą D. K. ir netenkino ieškovo prašymo sustabdyti bylą, t.y. ieškovas neskundė nutarties dalies, kuria teismas paskyrė ekspertizę ir įpareigojo ieškovą įmokėti 1 500 Eur užstatą už ekspertizę (a.s. II t., b.l. 240-244). Todėl darytina išvada, kad ieškovas privalėjo per 3 d. nuo teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta ekspertizė ir nurodyta sumokėti užstatą, įsiteisėjimo sumokėti 1 500 Eur užstatą už paskirtą ekspertizę, tačiau šio įpareigojimo nevykdė 6 mėn. Pažymėtina, kad ieškovo nesutikimas su paskirtu ekspertu, taip pat su pirmosios instancijos teismo nutartimi nestabdyti bylos, nėra susijęs su teismo nutartimi paskirti ekspertizę ir įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, t.y. nepriklausomai nuo to, koks ekspertas atliktų ekspertizę ir ar byla, prieš atliekant ekspertizę būtų sustabdyta, ekspertizė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutarties pagrindu turėtų būti atliekama ir išlaidos eksperto darbui apmokėti turėtų būti patiriamos. Taigi ieškovo nurodytos vėlavimo apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas priežastys (t.y. teismų procesinių sprendimų apskundimas, taip pat bloga finansinė padėtis) nelaikytinos svarbiomis, kad galima būtų panaikinti baudą, nes, kaip minėta, ieškovo veiksmuose nustatytini piktnaudžiavimo procesu požymiai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo atveju buvo teisinis pagrindas ieškovo atžvilgiu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas (CPK 95 str.).
15. Atsižvelgdamas į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), taip pat į CPK 107 str., reglamentuojantį baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu, t. y. 3 000 Eur, ir daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dydį mažinti iki 200 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas vis dėlto sumokėjo nurodytą įmoką už teismo ekspertizę, taigi, teismo vertinimu, 200 Eur bauda savo dydžiu pasieks tikslą – užtikrins greitą sankcijos už ieškovo delsimą sumokėti už ekspertizę įgyvendinimą ir realų atgrasymą nuo kitų teismo įpareigojimų nevykdymo, o didesnio dydžio bauda, tikėtina, šio tikslo nepasiektų, nes būtų neproporcingai per didelė finansinė našta ieškovui, turinčiam ir kitų išlaidų teisminiame procese. Be to, Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas neįsiteisėjusiu 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetės, taigi teismo ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi teismas byloje, buvo parengtas ir bylos nagrinėjimas daugiau dėl ieškovo kaltės neužtruko.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė baudos skyrimą reglamentuojančias normas, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina, ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkinant iš dalies ir paskiriant ieškovui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bei nustatant, kad 50 proc. šios baudos (100 Eur) ieškovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ privalo sumokėti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“, t.y. po 50 Eur, ir 50 proc. šios baudos (100 Eur) – į valstybės biudžetą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkinti iš dalies paskiriant ieškovui 200 Eur baudą ir nustatant, kad 50 proc. šios baudos (100 Eur) ieškovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ privalo sumokėti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras“, t.y. po 50 Eur, ir 50 proc. šios baudos (100 Eur) – į valstybės biudžetą.