Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2080-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
1-2080-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25289-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2080-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25289-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „S.“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdamas UAB „K.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), darbuotojas ir įgaliotas atstovas, asmeniui, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, organizavus tikro dokumento suklastojimą bei jo panaudojimą, kad būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie vilkiko „Renault Magnum (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimą, žinodamas, kad jo, R. B., atstovaujama bendrovė UAB „K.“ nesiruošia pirkti bei neperka minėto automobilio su puspriekabe ir kad už juos nėra ir nebus atsiskaitoma piniginėmis lėšomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-08-26, laikinam naudojimui perleido asmeniui, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, UAB „K.“ antspaudą, žinodamas, kad jis bus panaudotas fiktyviai sutarčiai patvirtinti, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vėlgi žinodamas, kad vilkikas „Renault Magnum (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „S.“ bendrovės UAB „K.“ nėra ir nebus parduoti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-11-03, asmens, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, prašymu paruošė, surašė, atspausdino ir pastarajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė UAB „K.“ direktoriaus R. T. vardu sudarytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią apie fiktyvų vilkiko Renault Magnum (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį bendrovei „S.“ iš bendrovės UAB „K.“, kurią, vėlgi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2014-11-03, asmuo, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, jam grąžino jau patvirtintą nenustatytų asmenų parašais ir bendrovės „S.“ antspaudu, po ko 2014-11-03 šis dokumentas buvo pateiktas valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filiale, adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, siekiant įregistruoti naują turto savininką, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vėlgi žinodamas, kad vilkikas „Renault Magnum (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „S.“ bendrovės UAB „K.“ nėra ir nebus perduoti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, asmens, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15 prašymu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2014-10-30 paruošė savo, kaip UAB „K.“ įgalioto atstovo vardu, pasirašė savo parašu ir bendrovės UAB „K.“ antspaudu patvirtino 2014-10-30 „Ilgalaikio materialinio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2“, patvirtinantį apie fiktyvų materialinių vertybių judėjimą iš vienos bendrovės į kitą, kuriuo iš UAB „K.“ direktoriaus I. Z. „S.“ atstovas I. J. neva priėmė materialines vertybes, t. y. vilkiką Renault Magnum (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai toks perdavimas - priėmimas nevyko.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ajame skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25289-18 pagal BK 300 str. 1 d., dėl dokumentų suklastojimo.

Šis tyrimas 2018-05-29 atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15, atliekamo pagal 2015-01-19 gautą UAB DK PZU Lietuva generalinio direktoriaus pavaduotojo V. P. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad į draudimo bendrovę melagingai kreiptasi dėl 2014-12-05 Ispanijoje pagrobto vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „I.“, drausto nuo vagystės UAB DK PZU Lietuva, kurio vertė 43890 eurų, siekiant gauti draudimo išmoką (T. 1, b. l. 1-2).

Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05122-15 papildomai buvo nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., t. y. kad buvo suklastoti žinomai tikri dokumentai, susiję su vilkiko „Renault Magnum (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Schmitz SCS (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimu - pardavimu ir perdavimu, žinant, kad šis turtas realiai nebus parduodamas, perkamas ir perduodamas naujam savininkui bei kad už tai nebus atsiskaitoma piniginėmis lėšomis.

Tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, psichikos sutrikimų, priklausomybių neturi, kad išsamius parodymus duos pasitaręs su savo advokatu. Vėliau parodė, kad nuo maždaug 2014 m. liepos mėnesio jis dirbo vadybininku UAB „K.“. Tiksliai dabar pasakyti negali, tačiau gali būti, kad nuo 2014-07-29 įmonės direktorius buvo R. T., kuris turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jis yra Moldovos pilietis, kur jis šiuo metu yra nežino. Tiksliai pasakyti jau negali, tačiau nuo maždaug 2014-10-24 UAB „K.“ buvo parduota ir jos direktorius buvo l. Z., jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kur jis šiuo metu yra nežino, kontaktų neturi. Pažymi, kad abu minėti direktoriai buvo jam išrašę įgaliojimą atlikti visus susijusius veiksmus su įmone, pirkimus- pardavimus bankuose, Regitroje ir pan., todėl visus įmonės reikalus tvarkė jis. Kur yra įgaliojimai, jis nežino, turėjo būti tarp įmonės dokumentų, ar tose įstaigose, kurioms jis, R. B., juos pateikdavo, kai buvo iškilęs būtinumas. Kokioms būtent įstaigoms galėjo pateikti minėtus įgaliojimus, jis jau neatsimena. Nori parodyti, kad maždaug nuo 2015 metų su A. Š. jokių ryšių nepalaiko, prieš tai buvo susipažinę per R. V.. Pastarąjį pažįsta per tolimųjų reisų važinėjimus, jis pats vairuoja krovininius automobilius. 2014 metais, vasarą, tikslios datos pasakyti negali, kadangi neatsimena, į jį kreipėsi A. Š., kuris pasiūlė užregistruoti vilkiką su priekaba ant UAB „K.“. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo Renault Magnum su priekaba Schmitz. A. siūlė vilkiką registruoti būtent UAB „K.“ vardu, kadangi įmonės veikla yra krovinių pervežimas, todėl siūlė išimti licenciją ir dirbti minėtu automobiliu. Įmonei nauda būtų tokia, kad nuo krovinių pervežimų A. Š. žadėjo UAB „K.“ procentą. Jis, R. B., sutiko. Apie minėtą A. Š. pasiūlymą jis informavo tuometinį bendrovės direktorių R. T., jam pasiūlymas tiko. Kiek žino, A. vilkiką pirko pats iš „B.“, Olandijoje. Į Lietuvą vilkiką su puspriekabe turėjo atvaryti R. V., kadangi jis turėjo su vilkiku dirbti, vežti krovinius į užsienį. Kadangi vilkikas buvo perkamas UAB „K.” vardu ir pirkimo-pardavimo dokumentai turėjo būti pasirašyti Olandijoje, o jis pats ten nevažiavo, jis, pasitikėdamas A. Š. davė šiam UAB „K.“ antspaudą reikalingiems dokumentams tvirtinti. Kadangi iš UAB „K.“ banko sąskaitos nebuvo daromas pinigų pavedimas įmonei „B.“ už vilkiką ir puspriekabę, jis, R. B., mano, kad A. Š. ar R. V. minėtai įmonei sumokėjo grynais. Mano, kadangi prieš vilkiko pirkimą, neatsimena kas tiksliai, pasirašant kasos pajamų orderį, pervedė UAB „K.“ apie 33000 eurų, vilkiko pirkimui, būtent šiuos pinigus ir sumokėjo galimai A. Š. olandams. Kas tiksliai važiavo į Olandiją, jis nežino. Asmens vardu A. A. jis nepažįsta. Pinigus už vilkiką ir priekabą turėjo sumokėti A., UAB „K.“ turėjo tik sutvarkyti licenciją dėl krovinių vežimo. UAB „M.“ ir asmuo vardu J. G. jam nėra žinomi. Kurioje vietoje ir kuriuo laiku jis perdavė A. Š. UAB „K.“ antspaudą, neatsimena, pamena, tik kad tai įvyko Vilniuje. A. Š. dar paminėjo, kad antspaudas reikalingas tam, kad nupirkus transporto priemonę, ją reikės užregistruoti VĮ „Regitra“, praeiti techninę apžiūrą, reikėjo mokėti kelių mokestį ir pan. Sakė, kad transporto priemonės registracija vyks Šiauliuose, kadangi jis pats yra iš Šiaulių ir taip būtų patogiausia. Kadangi A. Š. tuo metu neturėjo kategorijos vairuoti tokio tipo transporto priemonę, registravo ir ėjo techninę apžiūrą R. V.. Vėliau visus dokumentus, susijusius su transporto priemone, jam, R. B., pateikė ar A. Š., ar R. V., tiksliai nepamena, juos pridėjo prie buhalterinių dokumentų. Jis pats realiai vilkiko Renault Magnum ir puspriekabės Shmitz nematė, jokių dokumentų su jų registraciją netvarkė, draudimų nepirko, techninės apžiūros nepraeidinėjo. Kiek tuo metu UAB „K.“ turėjo antspaudų jis jau neatsimena. A. antspaudą jam, R. B., po poros savaičių grąžino, kurioje tiksliai vietoje ir kuriuo laiku, jis jau nepamena, pamena tik kad Vilniuje. UAB „K.“ turėjo licenciją verstis krovinių pervežimu, tačiau vien tokios licencijos neužtenka, turi būti papildoma licencija konkrečiam automobiliui. Tačiau paskaičiavus įmonės balansą, pritrūko pinigų jai gauti. Tada A. Š. nurodė, kad reikia parengti sąskaitą faktūrą Latvijos įmonei „S.“, kad UAB „K.“ parduoda minėtą vilkiką ir puspriekabę jai. Davė visus „S.“ rekvizitus, kadangi jis davė visus minėtos įmonės rekvizitus, jis, R. B., suprato, kad įmonė „S.“ yra jo, be to ir Š.Vilniuje, tikslios vietos ir datos neatsimena, ir kurią jau abiejų pusių pasirašytą jis jam grąžino po poros dienų. Kas pasirašė už R. T., nežino. Į parašus nekreipė dėmesio, kadangi faktūra buvo užpajamuota, dėl šios faktūros problemų buhalterijoje kilę nebuvo, be to, prieš tai jis, R. B., tikrino „S.” ir matė, kad ši įmonė yra PVM mokėtoja (tai patikrino VMI internetiniame puslapyje). Kodėl minėtoje sąskaitoje faktūroje nepasirašė pats R. T., jis nežino, gal buvo tuo metu išvykęs. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu jis jau savo vardu paruošė ilgalaikio materialinio turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo perdavė vilkiką ir puspriekabę „S.” įgaliotam atstovui. Paruošęs ir pasirašęs minėtą dokumentą jis jį atidavė A. Š., kuris vėliau jam jį atvežė pasirašytą. Vėlgi, tikslios datos ir perdavimo vietos jis, R. B., neatsimena. Niekada nėra matęs įmonės „S.” darbuotojo I. J.. Minėtas vilkikas su priekaba buvo parduoti su mokėjimo atidėjimu, t. y. „S.” turėjo sumokėti už vilkiką visą sumą, gali būti apie 33000 eurų UAB „K.“, kas ir buvo padaryta pasirašant kasos pajamų orderį. Ir tai turi atsispindėti įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Visi minėti pinigai buvo grąžinti A. Š.. Kas vėliau vyko su vilkiku, kai jis buvo parduotas Latvijos įmonei, jis nežino. Nori parodyti, kad jis seniai pažįsta M. J., netoli gyvena Trakų Vokėje. Kiek žino, būtent jo turimai įmonei po „S.” buvo parduotas minėtas vilkikas su puspriekabe. M. J. UAB „K.“ vardu jokių įgaliojimų jis išrašęs nebuvo. M. F. nepažįsta, daugiau nieko parodyti neturi. Kaltę pripažįsta, dėl padaryto gailisi (t .1, b. 1. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15 metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, važinėja po Europą. 2014 metais ieškojo darbo. 2014 m. rudenį, tiksliai laiko neprisimena, jam paskambino pažįstamas A. Š. ((duomenys neskelbtini)) ir pasiūlė dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Sakė, kad žada pirkti vilkiką, kurį liudytojas turės vairuoti ir vežioti krovinius po Europą. R. V. sutiko. 2014 m. rugsėjo mėn. kartu su A. jis važiavo pasiimti vilkiko. Iš kur tiksliai paėmė vilkiką atsakyti negali, kiek prisimena, vilkikas stovėjo pardavimų aikštelėje. Vilkikas buvo Renault Magnum su priekaba, rodos, buvo atvarytas iš Olandijos, bet Lietuvoje neregistruotas. Vilkiką parvarė į Šiaulius. Kaip suprato, vilkikas priklausė A. ar jo firmai. Pastarasis R. V. nieko neaiškino, anas nieko apie tai neklausė. A. jam pažadėjo sumokėti už tai, kad vilkiką parvarys į Šiaulius ir jį užregistruos Šiauliuose. Liudytojui A. davė įgaliojimą nuo UAB „K.“, kur nurodyta, kad R. V. įgalioja įregistruoti vilkiką. Liudytojas taip pat turėjo praeiti techninę apžiūrą, tai padarė Radviliškyje ir paruošė automobilį kelionei. Gavęs dokumentus iš Regitros viską atidavė A.. Registracijos liudijime vilkiko savininkas buvo nurodytas UAB „K.“. Sutarė, kad liudytojui suradus krovinį, jis su vilkiku važiuos į reisą. Po kiek laiko su R. V. vėl susisiekė A. ir paklausė ar jis turi kokių pažįstamų draudime. R. V. pasakė, kad turi savo agentą PZU Lietuva. A. liudytojo paprašė apdrausti vilkiką Renault Magnum visais draudimais (kasko, CMR ir civiliniu draudimu). Vilkiko draudimui nepateikė, nusiuntė nuotraukas. Už draudimus mokėjo A. pats, R. V. jam perdavė sąskaitas, kiek prisimena, sumokėjo už ketvirtį. Netrukus R. V. susirado krovinį. A. jam davė Renault Magnum dokumentus, tačiau registracijos liudijimas buvo kitas nei liudytojas išėmė, t. y. valdytojas buvo (duomenys neskelbtini), o savininkas buvo dar kita firma, kurios neprisimena, tačiau ne „K.“. Taip pat davė du užvedimo raktus su signalizacijos pultu. A. R. V. sakė, kad jį įdarbins (duomenys neskelbtini), tačiau kas yra šios įmonės direktorius, nežinojo, direktoriaus nėra matęs. A. jam davė antspaudą (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo žymėti CMR. Krovinį pasikrovė Šiauliuose (vežė baldus ir plastmasinius indus). Krovinį turėjo nuvežti į Ispaniją. Kada tiksliai išvažiavo iš Lietuvos neprisimena, negali atsakyti ar tai buvo 2014 m. spalis ar lapkritis, tačiau reiktų žiūrėti pagal krovinio CMR. Ispanijoje buvo maždaug po 4-5 dienų, krovinį išsikrovė prie (duomenys neskelbtini) miesto arba prie (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Kad išsikrovė pranešė A., šis atsiuntė sms su ispanišku numeriu, kur jis turėjo paskambinti, turėjo nurodyti kur jam važiuoti toliau. Nori parodyti, kad prieš išvažiuojant iš Lietuvos A. jam davė telefono aparatą su Sim kortele, būtent per tą telefoną jis ir bendravo su A.. Neprisimena telefono numerio. A. jam sakė nusipirkti ispanišką tek Nr. kortelę, iš kurios galėtų skambinti. Išsiaiškino, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten nuvažiavus jį pasitiko rusas vardu P., daugiau jokių duomenų nežino, šis jam parodė kur pastatyti vilkiką Renault Magnum su priekaba. Vilkiką jis pastatė šalia kažkokio vilkiko serviso, prie gatvės, adreso nežino. P. jam pasakė, kad atiduotų vilkiko raktus (turėjo du vienetus su signalizacijos pultu) ir visus dokumentus. Jis jam atidavė. Apie savaitę laiko jis laukė kol atsiras krovinys, jam taip sakė P., gyveno viešbutyje, už tai sumokėjo P.. Maždaug po savaitės atvažiavo P. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Lietuvą, nes nėra darbo. P. nuvežė jį iki vilkiko, pasiėmė daiktus ir išskrido į Lietuvą (iš Barselonos į Vilnių), kada tiksliai buvo Lietuvoje, neprisimena. Vilkikas su priekaba liko Ispanijoje, visi dokumentai ir rakteliai pas P.. Lietuvoje jis susitiko su A., šis jam pasakė, kad reikia palaukti, bus darbo vėliau. Nori parodyti, kad A. jokių vilkiko Renault Magnum dokumentų ir raktelių neatidavė, nes jų neturėjo, atidavė tik CMR. Nori parodyti, kad A. jam atvežė pasirašyti darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) o jau po to kai jis grįžo iš Ispanijos. Kas vyko toliau, nežino. Įsidarbino kitur ir išvažiavo į reisą. Po kiek laiko jam paskambino iš draudimo ir pasakė, kad pavogtas vilkikas Renault Magnum, kurį jis paliko Ispanijoje. Apie vilkiko vagystę jis nieko nežinojo ir papasakoti negali. Grįžęs į Lietuvą, buvo nuėjęs į draudimą, paaiškino situaciją. P. atpažinti gali, jis yra apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) gymio, (duomenys neskelbtini) plaukai, (duomenys neskelbtini) kirpti, (duomenys neskelbtini) akys. Kalbėjo rusiškai, sakė iš Kaliningrado. Buvo atvažiavęs su Audi A6 Avant, lenkiškais valstybiniais numeriais (T. 1, b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15 metu apklaustas liudytojas I. J. parodė, kad yra direktorius UAB „S.“ apie metus laiko. Įmonė yra registruota Latvijoje, Rygoje. Įmonė užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, tiek lengvųjų, tiek krovininių. 2014 metais rugsėjo mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimena, į jį kreipėsi pažįstamas A., rodos, pavardė Š., ir sakė, kad turi krovininį automobilį „fūrą“, kurią pasiūlė užregistruoti jo firmos vardu. Automobilis turėjo būti išnuomotas kitai firmai, tačiau kokiai, nežino, kuri tvarkėsi licencijos dokumentus ir turėjo naudotis minėtu automobiliu, t. y. vežti krovinius Latvijoje. A. sakė, kad automobilį nori pirkti kažkoks rusas, tačiau kas toks, nežino, A. jam nesakė, o realiai jam jokių pinigų už transporto priemonę sumokėti nereikės. Iš to jam nauda turėjo būti tokia, kad automobilis turėjo dirbti Latvijoje, už tai jam buvo pasiūlytas procentas nuo krovinių pervežimo. Konkrečiai kiek, su A. nesitarė. Jis sutiko. Su A. buvo kelis kartus susitikę (duomenys neskelbtini) ir bendravo šiuo klausimu. Iš pradžių jis nežinojo koks automobilis, kaip vėliau sužinojo, Renault Magnum (duomenys neskelbtini). Taip pat iš karto nežinojo, kam priklauso minėtas automobilis, neklausė A.. 2014-10-22 dieną su A. susitarė susitikti Šiauliuose, prie prekybos centro „Saulės miestas“ ir pasirašyti reikiamus dokumentus. A. atvažiavo su vyriškiu, kuris prisistatė direktoriumi įmonės UAB „K.“. UAB „K.“ vardo pavardės neprisimena, tačiau nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje kaip pardavėjas, būtent tuo vardu ir prisistatė. Minėto asmens dokumentų jis parodyti neprašė. Vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) gymio, (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, kalbėjo lietuviškai, ypatingų veido bruožų neįsidėmėjo. Atpažinti jį galėtų. Kiek prisimena A. atvažiavo savo automobiliu Volvo S80, mėlynos spalvos, valstybinių neįsidėmėjo, pats vairavo. Dokumentus pasirašinėjo prie automobilio. UAB „K.“ direktorius davė visus vilkiko Renault Magnum ir priekabos, rodos, Schmitz, dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą. Kiek prisimena, registracijos liudijime buvo nurodytas savininkas UAB „K.“. Jis minėtus dokumentus atsišvietė, turi būti pas buhalterę (kontaktus pateiks vėliau). Dokumentus švietė prekybos centre „Saulės miestas“. UAB „K.“ direktorius turėjo jau paruoštas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad jo įmonė „S.“ perka vilkiką Renault Magnum VIN (duomenys neskelbtini) ir priekabą Schmitz, tikslesnių jos duomenų dabar neprimena. Įmonės S. duomenis jis buvo ankščiau pasakęs A.. Prie jo UAB „K.“ direktorius pasirašė PVM sąskaitas faktūras, antspaudas nebuvo dėtas, jis pasirašė pirkėjo vietoje ir uždėjo „S.“ įmonės antspaudą. Gavo po vieną egzempliorių sąskaitų faktūrų, kitos liko pas UAB „K,“ direktorių. Realiai vilkiko Renault Magnum, VIN (duomenys neskelbtini), ir priekabos Schmitz jis nematė. Nepagalvojo, kad kas nors gali būti ne taip su vilkiku, pasitikėjo A.. Nori parodyti, kad realiai jis su UAB „K.“ atsiskaityti neturėjo, buvo sutarę, kad pinigus sumokės kažkoks rusas, kuris kaip jis suprato ir pirko vilkiką, tik reikėjo jį įregistruoti įmonės vardu. Kam to reikėjo, atsakyti negali. Kaip jam sakė A. su UAB „K.“ buvo atsiskaityta. Jis laukė A. skambučio, kuris turėjo jį informuoti kada kita įmonė susitvarkys pervežimų licenciją ir vilkikas pradės dirbti. A. jam paskambino 2014 lapkričio pabaigoje ir pasakė, kad kažkas negerai su įmone, kuri turėjo susitvarkyti vežimo licenciją ir yra kita įmonė Lietuvoje, kuri turi tvarkyti toliau dokumentus bei vilkiką su priekaba reikia jai parduoti. Su A. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tiksliai kur neprisimena. A. jam pasakė, kad vilkiką su priekaba reikia parduoti UAB „I.“, davė visus įmonės rekvizitus. Sakė, kad minėta įmonė turi susitvarkyti vežimo licencijas ir dirbti su vilkiku. Tada jis 2014 gruodžio 3 dienai paruošė sąskaitą, kad UAB „S.“ parduoda minėtą vilkiką su priekaba UAB „I.“. Su A. susitiko 2-3 dienom ankščiau negu nurodyta sąskaitoje, susitiko vėl Šiauliuose prie „Saulės miesto“. A. atvažiavo su vyriškiu, kaip jis suprato, UAB „I.“ direktoriumi. Vyriškis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) kirptais plaukais, kalbėjo lietuviškai, ypatingų veido bruožų neįsidėmėjo. Atpažinti galėtų. Jis turėjo atsispausdinęs du egzempliorius sąskaitos faktūros, pasirašė kaip pardavėjas, o UAB „I.“ direktorius pasirašė kaip pirkėjas, įmonės antspaudo neturėjo. Šiuo atveju jis už minėto vilkiko ir priekabos pardavimą pinigų taip pat negavo. Tiesiog buvo suforminti visi dokumentai. Nori parodyti, kad sąskaita faktūra yra kaip oficialus pirkimo-pardavimo dokumentas, t. y. atskirai ar papildomai nereikia forminti jokių pirkimo-pardavimo sutarčių. Kiek žino, su sąskaita- faktūra VĮ „Regitra“ negalima įregistruoti transporto priemonės, tačiau jeigu transporto priemonė yra pirkta iš užsienio, tai tik sąskaitos faktūros užtenka transporto priemonę registruojant VĮ „Regitra“. Dėl šios priežasties daugiau jokių dokumentų pasirašyta nebuvo. Daugiau su A. susitikęs nebuvo. Maždaug 2015 m. sausio-vasario mėnesį jam skambino A. ir sakė, kad kol kas Lietuvoje su pervežimo licencija nieko nesigauna. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis pats daugiau nieko nesidomėjo. Apie minėtą vilkiką ir priekabą daugiau nieko nežino ir papasakoti negali. A. telefono numerio su savimi neturi, tačiau galės pateikti. Kiek žino, A. gyvena (duomenys neskelbtini). M. J., R. B., R. V., M. F. nepažįsta. Daugiau nieko parodyti neturi. Prie ikiteisminio tyrimo pateiks visas turimas sąskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su minėtu vilkiku (T. 1, b. l. 28).

Vėliau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15 metu apklaustas įtariamuoju I. J. savo parodymus paneigė, tačiau jo pirminiai parodymai iš esmės atitinka įtariamojo S. S. parodymus, duotus atskirtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-13152- 18, kitų liudytojų parodymus bei medžiagoje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15 metu apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine ir vaikais. Dirba UAB „L.“ direktoriumi, tačiau šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Gyvena iš santaupų. Narkologiniam ir psichiatrijos įstaigoje neregistruotas. Su įteiktu įtarimu susipažino, esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Šios apklausos metu advokato jam nereikia. Parodymus duos. Nori parodyti, kad jis važinėja į Rusiją verslo reikalais su mediena. Turi pažįstamą rusą, vardu M., gyvena (duomenys neskelbtini), kurį nurodys vėliau. 2014 metais vasarą, rusas jam pasiūlė verslą, sakė turi pinigų ir nori investuoti į transporto veiklą Europoje. Jis sutiko. Rusas surado vilkiką Renault Magnum su priekaba, kuris buvo parduodamas Olandijoje. Kaip vyko automobilio pirkimas iš Olandijos, kokiu būdu buvo sumokėti pinigai, jis nežino. Jis pats į Olandiją vilkiko pasiimti nevažiavo. Su rusu buvo susitarta, kad jis duoda pinigus už vilkiką, o jis, A. Š., turėjo surasti įmonę, kurios vardu įregistruotų ruso nupirktą vilkiką ir išimtų licenciją krovinių pervežimams. Rusas savo vardu vilkiko įregistruoti negalėjo dėl to, kad gyvena Rusijoje ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Jis iš seniau pažįsta R., pavardės neprisimena, kuris dirba vadybininku UAB „K.“, užsiima transporto paslaugom. Jis su R. susitarė, kad UAB „K.“ vardu įregistruos vilkiką, įmonei pinigų už tai mokėti nereikės. Kiek žino, Olandijos įmonė, kuri pardavė vilkiką, išrašė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB „K.“ pirko vilkiką, tačiau pinigus mokėjo rusas. Vilkikas pirktas buvo 2014 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesį. 2014 m. rugsėjo mėnesį, jam paskambino rusas ir pasakė, kad yra nupirktas vilkikas ir atvarytas į Vilnių, kad jį reikia pasiimti. Kas vilkiką atvarė į Vilnių, jis nežino. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą su kategorija vairuoti vilkikus. Tuomet jis pažįstamo R. V. paprašė, kad parvarytų vilkiką į Šiaulius. Jis taip pat žinojo, kad šis ieško darbo, jam pasiūlė važiuoti su vilkiku į užsienį, užsiimti krovinių pervežimais. Minėtas vilkikas buvo suremontuotas Šiauliuose. Jis nurodė R. V., kad įregistruotų vilkiką VĮ „Regitra“ UAB „K.“ vardu, praeitų techninę apžiūrą ir vilkiką apdraustų „kasko“ draudimu. Kas įgaliojimą R. V. surašė, kad jis įregistruotų vilkiką, dabar jis neprisimena. Įgaliojimo pats nepasirašinėjo. R. V. viską padarė Šiauliuose. UAB „K.“ vadybininkas R. pasakė, kad negali išimti krovinių pervežimo licencijos. Tuomet jis susitarė su pažįstamu I. J., iš (duomenys neskelbtini), kuris turi Latvijoje įmonę „S.“, kad paimtų pervežimų licenciją Latvijoje. „S.“ užsiima transporto priemonių pirkimu-pardavimu. Jis, A. Š., pažadėjo, kad nuo pervežimų duos uždirbti, būtent priklausys jam kažkoks procentas. UAB „K.” išrašė sąskaitą-faktūrą, kad vilkikas su priekaba yra parduodamas „S.“. Tačiau pinigai mokėti nebuvo, surašyti tik dokumentai. Kas pasirašė sąskaitoje-faktūroje, jis nežino. Jis pats vilkiko pirkime-pardavime nedalyvavo. Vilkikas Latvijoje nebuvo įregistruotas. Po kiek laiko I. J. jam pasakė, kad nepavyksta greitai sutvarkyti licencijos. Tada jis pasiūlė pažįstamam M. J. tokį patį verslą. Pasakė šiam, kad reikia perregistruoti vilkiką ir pasiūlė už pervežimus atitinkamą procentą. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, todėl vilkikas buvo įregistruotas UAB „I.“ vardu, o naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „I.“ yra du savininkai M. J. ir kažkoks jo draugas, kurį jis iš matymo pažįsta. Vilkiko pirkimas-pardavimas vyko tik dokumentiškai, jis pasakė I. J., kad išrašytų, sąskaitą-faktūrą pirkėjui UAB „I.“. Pinigai sumokėti nebuvo. Vilkiko perregistravimą sutvarkė M. J. Vilniuje. Realiai vilkiką matė tik jis, A. Š., vairuotojas R. V. ir „Regitroje“ darbuotojai jį registruojant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėmė licenciją. Jis susitarė su R. V., kad šis suras krovinį. R. V. surado krovinį iš Lietuvos į Ispaniją, vežė baldus. M. J. R. V. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. su vilkiku išvažiavo 2014 m. spalio mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimena. CMR turi būti UAB „I.“. R. V. Ispanijoje blogai pasijuto ir grįžo į Lietuvą. Kada grįžo, tiksliai neprisimena, galėjo būti, kad po poros savaičių, kai išvažiavo. Minėtą vilkiką su priekaba paliko Ispanijoje, kur tiksliai, dabar neprisimena, kažkur aikštelėje prie firmos, bet tuo metu tiksliai kur žinojo, buvo užsirašęs. Jis, A. Š., jam sakė, kad vilkiką paliktų kur nors saugiau, kad būtų kameros, kokia nors apsauga. Vilkiko dokumentus ir raktelius R. V. parvežė ir atidavė M. J.. Jis, A. Š., su M. ieškojo kito vairuotojo. Maždaug po poros savaičių, kai grįžo R. V., rusas paklausė kur vilkikas. Jis atsakė, kad Ispanijoje, nurodė vietą kur šis stovi. Rusas pasakė, kad turi pažįstamą kuris yra Ispanijoje ir nuvažiuos pažiūrėti vilkiko. Kas važiavo iš karto, jis, A. Š., nežino, bet vėliau sužinojo, kad asmuo pavarde F.. A. Š. asmeniškai F. nepažįsta ir nėra matęs. F. nuvažiavęs į nurodytą vietą vilkiko nerado. F. kreipėsi į policiją Ispanijoje. M. J. A. Š. davė F. telefono numerį, nes reikėjo nusiųsti įgaliojimą nuo įmonės, kad F. galėtų parašyti pareiškimą policijoje dėl minėto vilkiko vagystės. Kaip F. perdavė raštą iš Ispanijos policijos, kad parašė pareiškimą dėl vilkiko vagystės, neprisimena, gal galėjo atsiųsti per mikroautobusą. F. perdavė raštą jam, A. Š., o jis M.. Jis, A. Š., pasakė M. J., kad eitų į draudimą ir praneštų dėl minėto vilkiko vagystės Ispanijoje. Draudimo išmoką turėjo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš draudimo išmokos turėjo pirkti kitą vilkiką ir vežti krovinius. Jis pats jokių vilkiko pirkimo-pardavimo dokumentų, sąskaitų, sutarčių, įgaliojimų nepasirašinėjo, tik viską suderino ką ir kaip registruoti (t. 1, b. 1. 34-35).

Daiktų apžiūros 2018-05-23 protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2015-04-28 N. B. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti dokumentai, o būtent 2014-08-26 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-22 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10- 30 ilgalaikio materialinio turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2.

Apžiūros objektas yra spausdintinėmis raidėmis, anglų kalba surašyta sąskaita faktūra. Dokumento viršuje yra lietuvių kalba, ranka parašyta “R. Krovininis automobilis (prekė)“, po užrašu, per vidurį, yra logotipas (duomenys neskelbtini), dokumento kairiajame viršutiniame kampe nurodytas dokumento pavadinimas INVOICE (sąskaita faktūra), po juo nurodyti bendrovės rekvizitai, t.y. UAB „K.“, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Lietuva. Po rekvizitais nurodyta dokumento sudarymo data 2014-08-26, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kliento numeris (duomenys neskelbtini), pristatymo data (duomenys neskelbtini). Po šiais duomenimis yra užrašas anglų kalba (spausdintinėmis raidėmis). Po užrašu, iš kairės pusės, stulpeliu nurodyti sandorio objekto duomenys (rūšis, tipas, VIN numeris, metai), t. y. Renault Magnum (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir dešinėje pusėje yra nurodyta suma 33445 EUR. Iš naujos eilutės yra užrašas anglų kalba (spausdintinėmis raidėmis). Po juo iš kairės dokumento pusės stulpeliu yra nurodyti tokie duomenys kaip PVM Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“. Sunkvežimio numeris (duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (būtent šios eilutės lygyje, dešinėje pusėje, nurodyta ranka įrašyta suma 115.478,89 Lt), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini). Po šiais duomenimis yra užrašas anglų kalba spausdintinėmis raidėmis ir po juo yra nurodyta kita papildoma informacija, tarp kurios yra matoma grafa, kurioje nurodyta visiško atsiskaitymo už prekę suma 33.445 EUR. Iš naujos eilutės yra aiškinamasis tekstas anglų kalba spausdintinėmis raidėmis. Po juo, iš kairės dokumento pusės, yra bendrovės (duomenys neskelbtini) rekvizitai ir dešiniajame dokumento kampe, tame pačiame lygyje yra tos pačios bendrovės antspaudas su rekvizitais, kurį apima asmens parašas. Tarp šių bendrovės rekvizitų yra apskritasis antspaudas lietuvių kalba, kurio viduryje nurodytas žodis „DOKUMENTAI“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta UAB „K.“ Vilnius. Po rekvizitais yra rankraštinis užrašas lietuvių kalba „grynais“, antras žodis neįskaitomas. Taip pat yra rankraštinis užrašas „Kopija tikra“ ir asmens parašas.

Apžiūros objektas yra spausdintinėmis raidėmis, lietuvių kalba surašyta sąskaita faktūra. (INVOICE), serija (duomenys neskelbtini). Dokumento sudarymo data 2014-10-22. Kairiajame dokumento kampe yra nurodytas pardavėjas UAB „K.“, jos įmonės ir PVM mokėtojo kodai, buveinės adresas. Dokumente pirkėjas nurodytas (duomenys neskelbtini), nurodyti įmonės ir PVM mokėtojo kodai, buveinės adresas. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti sandorio objekto duomenys, o būtent automobilio Renault Magnum (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), jo kaina litais 116014,08 ir eurais 33600,00. Dokumento apačioje yra nurodytas asmuo išrašęs sąskaitą (asmens parašas) direktorius R. T.. Po pavarde yra apskritasis antspaudas lietuvių kalba, kurio viduryje nurodytas žodis „DOKUMENTAI“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „UAB „K.“ Vilnius“. Dokumento apatiniame dešiniajame kampe yra bendrovės „S.“ spaudo atspaudas, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas „S.“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Latvijas Respublika“, bei papildomi duomenys. Šio antspaudo viršuje yra nedidelis asmens parašas. Po šiuo antspaudu yra spaudas „(duomenys neskelbtini)“. Dokumento apačioje yra rankraštinis užrašas lietuvių kalba „Kopija tikra“ ir asmens parašas.

Apžiūros objektas yra spausdintinėmis raidėmis, lietuvių kalba surašyta sąskaita faktūra (INVOICE), serija (duomenys neskelbtini). Dokumento sudarymo data 2014-10-22. Kairiajame dokumento kamp yra nurodytas pardavėjas UAB „K.“, jos įmonės ir PVM mokėtojo kodai, buveinės adresas. Dokumente pirkėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) nurodyti įmonės ir PVM mokėtojo kodai, buveinės adresas. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti sandorio objekto duomenys, o būtent puspriekabės SCHMITZ SCS (duomenys neskelbtini), jos kaina litais 29348,80 ir eurais 8500,00. Dokumento apačioje yra nurodytas asmuo išrašęs sąskaitą (asmens parašas) direktorius R. T.. Po pavarde yra apskritasis antspaudas lietuvių kalba, kurio viduryje nurodytas žodis „DOKUMENTAI“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „UAB „K.“ Vilnius”. Dokumento apatiniame dešiniajame kampe yra bendrovės „S.” spaudo atspaudas, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas „S.“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Latvijas Respublika“, bei papildomi duomenys. Šio antspaudo viršuje yra nedidelis asmens parašas. Po šiuo antspaudu yra spaudas „(duomenys neskelbtini)“. Dokumento apačioje yra rankraštinis užrašas lietuvių kalba „Kopija tikra“ ir asmens parašas.

Apžiūros objektas yra spausdintinėmis raidėmis, lietuvių kalba surašytas ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas. Dokumento viršuje nurodytas dokumento pavadinimas, po kuriuo yra dokumento sudarymo data 2014-10-30, dokumento Nr. 2, vieta Vilnius. Dokumente yra nurodyta, kad UAB „K.“ direktorius I. Z. įmonei S. atstovui U. J. perdavė automobilį Renault Magnum VIN (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę Schmitz (duomenys neskelbtini). Po dokumento turiniu, kairėje dokumento pusėje, yra grafa ,,Perdavė“, šalia kurios yra asmens parašas ir apskritasis antspaudas lietuvių kalba, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas „UAB K.“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Lietuvos Respublika Vilnius“ ir tame pačiame aukštyje spausdintinėmis raidėmis, vardas pavardė grafoje įrašyta R. B.. Po grafa „Perdavė“ yra grafa „Priėmė“, šalia kurios yra apvalusis bendrovės S. spaudo atspaudas, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas S., o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Latvijas Respublika“, bei papildomi duomenys. Šio antspaudo viršuje yra nedidelis asmens parašas. Tame pačiame aukštyje grafoje vardas pavardė yra įrašyta I. J.. Dokumento dešiniajame apatiniame kampe yra apskritasis antspaudas lietuvių kalba, kurio viduryje nurodytas žodis „DOKUMENTAI“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „UAB „K.“ Vilnius“. Šalia antspaudo iš kairės pusės yra rankraštinis užrašas „Kopija tikra“ ir asmens parašas (T. 1, b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nurodyti veikos sudėties požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų, kitų įtariamųjų atskiroje byloje parodymai, aktualių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. B. realizavo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo žinomai tikrus dokumentus, todėl jis pagrįstai trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus įtariamajam R. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, prašė baudos dydį sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad turi du mažamečius vaikus, kuriems moka alimentus, taip pat padeda sunkiai finansiškai besiverčiantiems tėvams ir seneliams (t. 1, b. l. 63-64)

Skirdamas bausmę R. B., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, baigta. Tiriant R. B. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, yra dirbantis, turi du mažamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. B. skirtina bausmė mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Prokuroro siūlomas bausmės dydis mažintinas, teismo vertinimu, pakankama ir adekvati atsakomybės priemonė šiuo atveju bus 51 MGL dydžio bauda, kuriai nustatytinas ilgesnis nei įstatyme numatytasis sumokėjimo terminas.

Kadangi R. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, R. B. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

R. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2014-08-26 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-30 ilgalaikio materialinio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 kopijos (t. 1, b. l. 17-23), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, - nusprendžia :

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (1920,66 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio baudą.

R. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2014-08-26 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-30 ilgalaikio materialinio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 kopijas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė