Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civiliniams atsakovams ir nepilnamečio kaltinamojo įstatyminiams atstovams: L. Ž. , M. Ž. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1998-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., (LR BK 1961 m. redakcija) dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. 1999-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., (LR BK 1961 m. LR BK redakcija), dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. 2000-02-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. (LR BK 1961m. redakcija) dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. 2004-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

5. 2004-11-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. trijų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008-02-01 paleistas iš pataisos namų pilnai atlikęs l/a bausmę. Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d., 159 str.

I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lenkė, nevedusi, šešių klasių išsilavinimo, nedirbanti ir nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir I. Ž. , veikdami bendrai, 2008-08-29 d. apie 23.30 val. šalia visuomeninio transporto stotelės „Baldai“, esančios priešais pastatą, adresu Savanorių pr.180 A, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą, pastūmė nukentėjusįjį L. A. ir šiam nukritus ant žemės, J. V. laikė nukentėjusiojo rankas ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, bendrais veiksmais, iš L. A. pagrobė didelės vertės turtą: auksinį vestuvinį žiedą 800 litų vertės, sidabrinį žiedą su juodos spalvos akute 200 litų vertės, sidabrinę grandinėlę 100 litų vertės, vyrišką rankinę 60 litų vertės, kurioje buvo 35000 litų, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA N73“ 900 litų vertės su jame buvusia 19 litų vertės SIM kortele, padarydami nukentėjusiajam L. A. 37.079 litų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. V. pripažino įvykdęs plėšimą, tačiau neigė, kad I. Ž. įtraukė į nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kartu su savo drauge - I. Ž. , buvo Savanorių pr., Vilniuje ir laukė troleibuso. Tuo metu prie I. Ž. priėjo neblaivus nukentėjusysis ir ėmė kabinėtis. Atvažiavus troleibusui jie visi trys į jį įlipo. Troleibuse nukentėjusysis vėl kabinėjosi prie jo draugės. Jam ir I. Ž. išlipus iš troleibuso, su jais kartu išlipo ir nukentėjusysis. Tuo metu jis vėl kažką pasakė I. Ž. , todėl jie supyko ir jį pastūmė. L. A. nugriuvus į krūmus, jis ir I. Ž. pripuolė prie nukentėjusiojo ir jį apiplėšė. I. Ž. jis nesiūlė apiplėšti L. A. . Viskas įvyko labai greitai. Iš nukentėjusiojo pagrobė žiedus, grandinėlę, mobilaus ryšio telefoną ir rankinę. Pagrobtoje rankinėje buvo įvairūs dokumentai bei 30.000 litų, kupiūromis po 200 litų. Rankinėje surastus dokumentus išmetė. Pagrobtą rankinę pasiliko sau, o telefoną pardavė. Už pagrobtus pinigus įsigijo automobilį AUDI 80, kurį vėliau apkeitė į pažystamo automobilį CITROEN. Už nukentėjusiojo rankinėje surastus pinigus įsigijo aparatūros, pinigų davė ir I. Ž. , tačiau kiek, neprisimena. Dalį pagrobtų pinigų paslėpė motinos namuose. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino ir sutiko jį atlyginti.

Apklausta teisme nepilnametė kaltinamoji I. Ž. paaiškino, kad galimai 2008 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios dienos dabar neprisimena, su sugyventiniu - J. V. atėjo į visuomeninio transporto sustojimo aikštelę, esančią Savanorių pr. Vilniuje ir laukė atvažiuojančio troleibuso. Jai atsisėdus ant suoliuko, prie jos priėjo neblaivus nukentėjusysis ir pradėjo priekabiauti. Atvažiavus troleibusui, į jį įlipo ji, J. V. ir nukentėjusysis. Troleibuse pastarasis vėl ėmė priekabiauti, siūlė kartu su juo kažkur važiuoti. Troleibusui sustojus, jie visi iš jo išlipo. Kadangi išlipęs L. A. tęsė savo priekabiavimo veiksmus ir ją kažkur tempė, ji ir J. V. pastarąjį pastūmė. L. A. nugriuvus į krūmus, ji ir J. V. apiplėšė nukentėjusįjį. Iš L. A. pagrobė du žiedus, grandinėlę, mobiliojo ryšio telefoną bei rankinę. Šiuo metu ji neatsimena, kokius daiktus paėmė J. V. , o kokius ji, nes viskas vyko labai greitai. Gulinčio nukentėjusiojo nemušė ir iš anksto jo apiplėšti nesitarė. Viskas įvyko netikėtai, kai pastumtas L. A. nugriuvo į krūmus. Su pagrobtais daiktais nuvažiavo pas močiutę. Apžiūrėję pagrobtą rankinę, surado įvairius dokumentus, vizitines korteles, banko korteles bei apie 30.000 litų. J. V. sau pasiliko rankinę ir pinigus. Vestuvinį žiedą padovanojo jos motinai - L. Ž. , o sidabrinį žiedą ir grandinėlę – atidavė savo motinai H. V. . Mobilųjį telefoną pardavė. Rankinėje surastus dokumentus ir korteles išmetė į šulinį. Nukentėjusiojo pinigus J. V. laikė pas save ir pirko įvairius daiktus. Jai taip pat duodavo pinigų, tačiau kokią tiksliai sumą gavo ji neatsimena. Gautus pinigus išleido savo nuožiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu, I. Ž. savo parodymus patikino parodymų patikrinimo vietoje (t.2 b.l.18-24).

Motyvuojamoji dalis

Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaltinamosios I. Ž. parodymai, kuriuose ji patvirtino, jog iš nukentėjusiojo pagrobtoje rankinėje buvo apie 35000 litų. Ji nurodė, kad J. V. prispaudė L. A. prie žemės ir laikė jam rankas. Kol J. V. laikė nukentėjusįjį, ji pagrobė rankinę, iš vidinės striukės kišenės ištraukė ir pagrobė mobilųjį telefoną ir nuo kaklo nusegė balto metalo pintą grandinėlę. Tuo metu J. V. numovė nuo nukentėjusiojo rankų pirštų du žiedus - vestuvinį ir balto metalo žiedą su juoda akute (t.2 b.l. 37-38).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. paaiškino, kad galimai 2008-08-29 dienos, vakare, buvo visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, Savanorių pr., Vilniuje ir laukė troleibuso. Atvažiavus troleibusui į jį įlipo ir kiek pavažiavęs, išlipo. Troleibuse matė I. Ž. ir J. V. , tačiau apie ką su ja kalbėjo, neatsimena. Buvo išgėręs nemažai alkoholio, todėl negali tiksliai prisiminti visų aplinkybių. Išlipus iš troleibuso, iš paskos išlipo ir kaltinamieji. Tada kažkas jį pastūmė ir jis nugriuvo į krūmus. Jam nugriuvus ant žemės J. V. jį prispaudė ir laikė, o kitas asmuo iš jo pagrobė auksinį vestuvinį žiedą, sidabrinį žiedą, sidabrinę grandinėlę, rankinę, kurioje buvo apie 35.000 litų bei įvairūs dokumentai, ir mobilaus ryšio telefoną. Savaitę iki jo užpuolimo, nuo banke esančios ir jam priklausančios individualios įmonės sąskaitos, įvairiuose bankomatuose paimdavo po 6000 litų per dieną. Per savaitę buvo paėmęs apie 40000 litų, iš kurių apie 5000 litų išleido. Likusius pinigus - 35 000 litų laikė rankinėje, kuri iš jo buvo pagrobta. Dalis pagrobtų pinigų bei daiktų jam gražinta. Iš kaltinamųjų prašė priteisti 15.635 litų, jam padarytai turtinei žalai atlyginti.

Sulaikius kaltinamąjį J. V. ir atlikus jo asmens kratą, buvo surasta ir paimta juodos spalvos vyriška rankinė, kurią nukentėjusysis L. A. atpažino, kaip iš jo pagrobtą (t. 2, b.l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė L. A. individualios įmonės sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2008-08-22 d. 11.22 val. iki 2008-08-29 d. 11.01 val. iš AB „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta 40.000 litų grynais pinigais (t.1 b.l. 28). Byloje yra duomenys, kad mobilaus ryšio telefoną „Nokia N 73“ – L. A. individuali įmonė įsigyto 2008-02-29 d. ( t.1 b.l. 14).

Apklaustas teisme liudytojas Ž. G. paaiškino, kad galimai 2008-09-07 su kaltinamuoju J. V. apsikeitė automobiliais. J. V. jis atidavė savo automobilį CITROEN, o šis jam atidavė automobilį AUDI 80. Iš kur J. V. įsigijo savo automobilį neklausinėjo. Mainų sutarties nesudarė. Jie paprasčiausiai vienas kitam perdavė automobilių techninius dokumentus bei variklių užvedimo raktelius.

Kaltinamojo J. V. motina - H. V. , teisme pasinaudojo LR BPK 82 str. jai suteikta teise ir nesutiko teisme liudyti. Ikiteisminio tyrimo metui ji paaiškino, kad nežinojo, jog sūnus jos namuose laiko plėšimo metu pagrobtus pinigus. 2008-09-19 d. apžiūrėjusi kambarį, po ant sienos pakabintu kilimu, surado 20600 litų, kupiūromis po 200 litų. Šie pinigai jai nepriklausė (t.1 b.l. 136).

Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. savo iniciatyva pateikė vestuvinį žiedą ir paaiškino, kad šį žiedą jai davė kaltinamieji I. Ž. ir J. V. . Nukentėjusysis L. A. šį žiedą atpažino kaip iš jo pagrobtą (t. 1 b.l. 125-126, 127-129, 95-98, 99-102).

Ikiteisminio tyrimo metu H. V. savo iniciatyva policijos pareigūnams pateikė baltos spalvos metalo žiedą su juodos spalvos stačiakampio formos akute ir balto metalo pintą grandinėlę bei po kilimu surastus 20600 litų. Žiedą ir grandinėlę nukentėjusysis L. A. atpažino kaip iš jo pagrobtus (t.1 b.l. 93-94, 103-123).

Ikiteisminio tyrimo metu, šalia namo, adresu Vaduvos g. 41A, Vilniuje, esančiame šulnyje buvo surasti ir ištraukti „Maxima“ Vilniaus regiono apsaugos vadovo R. B. vizitinė kortelė, prekybos centro „Senukai“ pirkėjo kortelė Nr. 9440381500000110145, tušinukas su užrašu „www.hbh juozas.lt“ Šiuo daiktus nukentėjusysis L. A. atpažino, kaip iš jo pagrobtus (t.2 b.l. 27-32, 33-36).

Įvertinęs kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, teismas daro išvadą, jog J. V. ir I. Ž. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 3 d. pilnai įrodyta. Kaltinamieji pripažino, kad panaudodami fizinį smurtą, pastumdami nukentėjusįjį ir jam nugriuvus, J. V. jo atžvilgiu naudojo smurtą ir laikė jį prispaudęs, o I. Ž. tuo metu jį apieškojo. J. V. ir I. Ž. sutiko ir neginčijo, kad iš L. A. pagrobė kaltinimuose jiems inkriminuotus daiktus bei pinigus, tačiau apklausti teisme aiškino, kad iš L. A. pagrobtoje rankinėje buvo ne 35.000 litų, o ne daugiau kaip 30.000 litų.

Analizuodamas kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymus, byloje esatį banko sąskaitos išrašą, teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobti 35 000 litų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas iš nukentėjusiojo parodymus apie jam priklausančių pinigų paėmimo iš banko sąskaitos aplinkybes, jų išleidimą ir pinigų sumą, turėtą jo užpuolimo metu. Nukentėjusiojo parodymus apie užpuolimo metu turėtos pinigų sumos dydį patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji I. Ž. taip pat pripažino, kad pagrobtoje rankinėje ji ir J. V. surado apie 35 000 litų, tačiau teisme ėmė teigti, kad pagrobtoje rankinėje buvo ne daugiau kaip 30 000 litų. Kaltinamoji teisme nemotyvavo savo parodymų pakeitimą.

LR BK 190 str. pagrobto turto vertės išaiškinime nurodyta, kad XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL, t.y. 32.500 litų sumą.

Kadangi kaltinamieji iš L. A. pagrobė turto už 37079 litus, todėl jų nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 3 d. Akivaizdu, kad J. V. ir I. Ž. , siekdami sušvelninti savo atsakomybę, stengiasi sumažinti iš L. A. pagrobtų pinigų sumą iki 30.000 litų, nes tokiu atveju jų nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal LR BK 180 str. 3 d. o pagal LR BK 180 str. 1 d. Kaltinamieji įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes iš nukentėjusiojo pagrobtais daiktais pilnai disponavo ir juos naudojo savo nuožiūra.

Teismas iš J. V. ir I. Ž. kaltinimų šalina nukentėjusiajam L. A. priklausančių dokumentų: LR piliečio paso LV547097, vairuotojo pažymėjimo, L. A. individualios įmonės darbuotojo darbo saugos pažymėjimo, automobilio Mitsubishi Pajero, v/n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talono, automobilio Fiat Ducato v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talono, tušinuko, R. B. vizitinės kortelės, kitų asmenų vizitinių kortelių, prekybos tinklų „Senukai“, „Maxima“ ir „Tanagra“ pirkėjo nuolaidų kortelių pagrobimą, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 Nr. 52 nutarime „ Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 p. nurodyta, kad turtas pagal 180 str. – tai turintys vertę daiktai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausančius dokumentus, tačiau dokumentų pagrobimas nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. dalykas. Nustatyta, kad kaltinamieji pasisavino tik nukentėjusiojo rankinėje buvusius pinigus, o dokumentus išmetė. Tokiu atveju J. V. ir I. Ž. nusikalstami veiksmai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės V.Dautartienės surašytame kaltinime turėjo būti papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 302 str. (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba panaudojimas), tačiau šioje byloje tai padaryta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė neprašė teismo pakeisti ar papildyti J. V. ir I. Ž. kaltinimo, o pats teismas negali savo iniciatyva pasunkinti kaltinamųjų padėtį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-138/08).

Teismas iš J. V. ir I. Ž. kaltinimo šalina nukentėjusiajam L. A. priklausančių, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelės, L. A. individualios įmonės vardu išduotos AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelės pagrobimą, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Šiuo atveju prokurorė turėjo kaltinamųjų veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 214 str.1 d. (neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas ar laikymas), tačiau šioje baudžiamojoje byloje tai nebuvo padaryta.

Teismui perduotoje byloje J. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis įtraukė nepilnametę, 1992-12-26 gimusią I. Ž. į nusikalstamą veiką, pasiūlydamas jai kartu apiplėšti L. A. ir padarė nusikaltimą numatytą LR BK 159 str.

LR BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystimosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą. LR BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį LR BK straipsnį traukiamas fizinis asmuo, kuris įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymą.

LR BK 159 str. straipsnyje numatytos vaiko sąvokos baudžiamasis įstatymas neapibrėžia, todėl siekiant ją atskleisti turi būti remiamasi kitais norminiais teisės aktais. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau. Analogiška nuostata yra ir Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme: „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Taigi tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vadinasi, nukentėjusiuoju nuo BK XXIII skyriuje numatytų atitinkamų veikų, taip pat ir nuo nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, yra asmuo, nesulaukęs 18 metų, nebent jam pritaikytas Civiliniame kodekse reglamentuotas emancipacijos institutas.

Nustatyta, kad 2008-08-29 d. t.y. iš nukentėjusiojo L. A. pagrobiant didelės vertės turtą, kaltinamoji I. Ž. nebuvo sulaukusi 18 metų.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, kaltinamųjų J. V. , I. Ž. , nukentėjusiojo L. A. parodymus, teismas daro išvadą, kad nebuvo surinkta faktinių duomenų, leidžiančių J. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 159 str.

Kaltinamasis J. V. dėl jam inkriminuoto kaltinimo kaltu neprisipažino, teigdamas, kad žinojo, jog jo draugė, kaltinamoji I. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, tačiau į nusikalstamos veikos (plėšimo) vykdymą jos neįtraukė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad J. V. neįtikinėjo, nepapirko, neprašė, negrasino, neveikė apgaule, ar kitokiu būdu neįtraukė I. Ž. į nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis L. A. buvo apiplėštas spontaniškai, be išankstinio pasirengimo ir tai, kad plėšime dalyvavo nepilnametė I. Ž. , gimusi 1992-10-26 d., neduoda teismui pagrindo J. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 159 str. ir jį už tai nubausti. Byloje esančioje I. Ž. charakteristikoje pažymėta, kad ji dažnai elgiasi impulsyviai. Todėl vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. J. V. pagal LR BK 159 str. turi būti išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusysis L. A. teisme neatsisakė pareikšto civilinio ieškinio ir iš kaltinamųjų prašė priteisti 15 635 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. pateikė rašytinius duomenis, kad už asmens tapatybės kortelės pagaminimą sumokėjo 18 litų (t.1 b.l. 34), už naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimą sumokėjo 49 litus (t.1 b.l. 35), už automobilių Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini) ir Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) naujų techninės apžiūros talonų išdavimą sumokėjo 41 litą (t.1 b.l. 36-37). Ikiteisminio tyrimo metu L. A. iš policijos atsiėmė iš jo pagrobtus daiktus: juodos spalvos rankinę, vestuvinį žiedą, sidabrinį žiedą su juoda akute, sidabrinę grandinėlę ir 20.600 litų grynais pinigais (t. 1 b.l. 133). Nukentėjusiajam negražinti 14400 litų grynais pinigais, mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele – įvertinti 919 litų sumai. L. A. pateikė rašytinius duomenis, kad įsigydamas naują tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą bei dviejų automobilių naujus techninės apžiūros talonus už juos sumokėjo 108 litus.

Atsižvelgus į tai, kad L. A. teismui nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog už naujų automobilių registracijos liudijimų pagaminimą jis sumokėjo apie 150 Lt, kad už naujų banko mokėjimo kortelių išdavimą – sumokėjo bendrai 40 Lt, atsižvelgus į tai, kad J. V. ir I. Ž. kaltinime inkriminuota, jog jie pagrobė 35.000 litų, o L. A. gražinti iš jo pagrobti 20.600 litų, todėl nukentėjusiojo pateiktas 15 635 litų civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas iš kaltinamųjų J. V. ir I. Ž. solidariai, o nepilnametei kaltinamajai I. Ž. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminių atstovų ir atsakovų - L. Ž. ir M. Ž. priteisia nukentėjusiojo L. A. naudai 15427 litus.

Skirdamas J. V. ir I. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. V. anksčiau 5 kartus teistas, (t.2 b.l. 151-166), turėdamas nepanaikintą iš neišnykusį teistumą įvykdė tyčinę, sunkią nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka (t. 2 b.l. 140-150), iki suėmimo dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį.

Kaltinamoji I. Ž. sunkią nuskalstamą veiką įvykdė būdama nepilnametė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (t.2 b.l. 48-50), mokosi Vilniaus M. D. vidurinėje mokykloje. Byloje esančioje I. Ž. charakteristikoje nurodyta, kad jai sunkiai sekasi mokytis, 4 ir 6 klasėje buvo palikta kartoti kurso. I. Ž. intelekto tyrimo rezultatai rodo, kad mergaitės intelektiniai gebėjimai yra labai žemo lygio, o bendrieji intelektiniai gebėjimai protinio atsilikimo ribose. I. Ž. dažnai pasielgdavo impulsyviai, buvo nerami, praleisdavo pamokas. Dėl neurologinio susirgimo (epilepsijos) jai buvo rekomenduotas namų mokymas. Nuo 2004 m. I. Ž. turi invalidumą (vidutinę negalią).

Atlikus kaltinamajai I. Ž. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, jos išvadose nurodyta, kad jai inkriminuotos nuskalstamos veikos padarymo metu ji nesirgo psichikos sutrikimu, jai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. Ž. gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. Šiuo metu I. Ž. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, ji gali būti apklausiama ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Jai nereikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (t. 2 b.l. 84).

Teismas nenustatė J. V. ir I. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamųjų prisipažinimo kaltais dėl įvykdyto plėšimo ir I. Ž. teisme išsakyto ir nukentėjusiajam adresuoto atsiprašymo, teismas nepripažįsta jų atsakomybe lengvinančios aplinkybės. Kaltinamųjų nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos galima pripažinti tik tokiu atveju, jeigu jie kritiškai įvertintų savo elgesį ir patys stengtųsi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas šių aplinkybių nenustatė. Kaltinamieji neatlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.

Teismas nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jų nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( LR BK 59 str. 1 d. 6 p). Tačiau skirdamas kaltinamiesiems bausmes atsižvelgia į nukentėjusiojo L. A. elgesį, kad būdamas neblaivus, pakankamai vėlyvu paros laikotarpiu – 23.30 val., važinėjo visuomeniniu transportu, savo rankinėje laikydamas 35.000 litų grynais pinigais, kurie buvo skirti išmokėti atlyginimus jo įmonėje dirbusiems darbuotojams.

Teismas J. V. ir I. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgus į kaltinamojo J. V. asmenybę, teistumus, į tai, kad 2008-02-01 d., būdamas paleistas iš pataisos namų, kaip pilnai atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, praėjus vos daugiau kaip 6 mėnesiams, įvykdė naują, sunkią tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus tai, kad J. V. faktiškai pripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvertinus nukentėjusiojo L. A. elgesį, teismo nuomone kaltinamajam J. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turėtų būti mažesnis nei LR BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamoji I. Ž. teisiama pirmą kartą, yra nepilnametė, todėl atsižvelgus į jos asmenybę, jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str. nuostata turi būti atidėtas, I. Ž. , jos elgesys, turi būti kontroliuojamas ir stebimas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančių pareigūnų. Taikant LR BK 92 str. nuostatas, I. Ž. būtin paskirti auklėjamojo poveikio priemones.

Teismas nutaria palikti 2008-09-30 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į automobilį „CITROEN ZX“ v/(duomenys neskelbtini) , kurio vertė 3000 litų, saugomą Lietuvos policijos Logistikos centre (t.1 b.l. 87), į kompaktinių diskų grotuvą „Pioneer DEH-P3630MP“, ser. Nr. DIMP051758EW, garso stiprintuvą „PCH-2682EX“, ser. Nr. 071000511, į dvi garso kolonėles „Boschmann PER 9448NY“, į žemų dažnių kolonėlę „Blaupunkt GTb1200“, ser. Nr. 7606450002, į keturias žiemines padangas „M. M. “ 175/65/R14 82T, šių daiktų bendra vertė 1760 litų, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1 b.l. 84, 85-86, 91, 92).

Teismas nutaria palikti 2008-11-16 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į CD grotuvą „Blaupunkt Brigiton MP27“, ser. Nr. 080910037070315005, kurio vertė 465 litų, saugomą Vilniaus apskrities VPK NTV NNTS OP (t.2 b.l. 129-132) iki bus atlygintas nukentėjusiajam L. A. priteistas civilinis ieškinys ir šios priemonės taps nereikalingos (LR BPK 151 str.).

Vadovaujantis LR BPK 103 str., 104 str. teismas nutaria priteisti iš kaltinamųjų J. V. ir I. Ž. solidariai, o kaltinamajai I. Ž. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminių atstovų ir atsakovų - L. Ž. ir M. Ž. proceso išlaidas, 88.50 litų, susijusių su iš kaltinamojo J. V. paimto automobilio „Citroen ZX“ v/n (duomenys neskelbtini) , kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimu Lietuvos Policijos logistikos centre (t.1 b.l. 90).

Byloje Nr. N1-195-369/09 esanti CD plokštelė su vaizdo įrašu (t.1 b.l. 42), automobilio „Citroen ZX“ v/n (duomenys neskelbtini) dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas :

nusprendė:

J. V., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 3 d. ir nubausti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką J. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2008-09-17 iki 2008-09-19 ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2008-09-19 iki 2009-03-23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d., 1 d. J. V. pagal LR BK 159 str., išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 3 d. ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaityti jai taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2008-09-17 iki 2008-09-19 d.

Vadovaujantis LR BK 92 str. I. Ž. 1 metams ir 6 mėnesiams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taikyti I. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – ją įspėti ir apriboti jos elgesį.

Įpareigoti I. Ž. 12 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo 22.00 iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, įskaitant ir poilsio dienas bei toliau tęsti mokslus.

Nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti I. Ž. baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę – jos atidavimą prižiūrėti jos įstatyminei atstovei - L. Ž. .

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią I. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. 2009-03-20 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš kaltinamųjų J. V. ir I. Ž. solidariai, o nepilnametei kaltinamajai I. Ž. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminių atstovų ir atsakovų - L. Ž. ir M. Ž. priteisti nukentėjusiajam 15.427 (penkiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt septynis) litus.

Vadovaujantis LR BPK 103 str., 104 str. priteisti iš kaltinamųjų J. V. ir I. Ž. solidariai, o kaltinamajai I. Ž. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminių atstovų ir atsakovų - L. Ž. ir M. Ž. 88.50 litų proceso išlaidų, susijusių su iš kaltinamojo J. V. paimto automobilio „Citroen ZX“ v/n (duomenys neskelbtini) , kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimu Lietuvos Policijos logistikos centre.

Palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „CITROEN ZX“ v/(duomenys neskelbtini) , kurio vertė 3000 litų, į kompaktinių diskų grotuvą „Pioneer DEH-P3630MP“, ser. Nr. DIMP051758EW, garso stiprintuvą „PCH-2682EX“, ser. Nr. 071000511, į dvi garso kolonėles „Boschmann PER 9448NY“, į žemų dažnių kolonėlę „Blaupunkt GTb1200“, ser. Nr. 7606450002, į keturias žiemines padangas „M. M. “ 175/65/R14 82T, šių daiktų bendra vertė 1760 litų, į CD grotuvą „Blaupunkt Brigiton MP27“, ser. Nr. 080910037070315005, kurio vertė 465 litų, iki bus atlygintas nukentėjusiajam L. A. priteistas civilinis ieškinys ir šios priemonės taps nereikalingos (LR BPK 151 str.).

CD plokštelė su vaizdo įrašu, automobilio „Citroen ZX“ v/n (duomenys neskelbtini) dokumentus: registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.