Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-22 · Administracinė byla Nr. I2-3343-541/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-22Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
I2-3343-541/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01440-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo
R. K.
Administracinė byla Nr. I2-3343-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. prašymą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. K., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. pateikė teismui prašymą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 3R-271 (2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje R. K. asmens duomenų perdavimas mero sudarytos darbo grupės nariams buvo pripažintas nepagrįstu ir merui pareikštas papeikimas, kaip nepagrįstą, o kitą Sprendimo dalį palikti nepakeistą (1 t., b. l. 2–5).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės Sprendime padaryta išvada, kad meras neteisėtai ir nepagrįstai sudarė darbo grupę rašytinei informacijai ištirti. Nurodo, kad tirdamas 2019 m. birželio 18 d. rašytinį pareiškėjos B. S. prašymą, 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjas priėmė potvarkį Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (toliau – ir Potvarkis) ir sudarė darbo grupę, rašytiniame prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimui. Šiai darbo grupei buvo pavesta išsiaiškinti, ar pareiškėjos prašyme nurodyti faktai teisingi, ar Šilalės rajono (duomenys neskelbiami) gimnazijos direktorė R. K. galimai pažeidė darbo drausmę. Priimant Potvarkį buvo nurodytas direktorės vardas ir pavardė.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nurodyta viešo asmens sąvoka ir pažymi, kad R. K. dirbo gimnazijos direktore, kuri administravo viešųjų švietimo paslaugų teikimą ir savo nuolatine veikla turėjo reikšmės viešiesiems reikalams. Jos asmens duomenys t. y. nuotrauka, pareigos, gimimo data, gyvenimo aprašymas, vardas ir pavardė buvo viešai skelbiami gimnazijos tinklapyje, kuris yra prieinamas bet kuriam interneto naudotojui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas pažymi, kad nebuvo pažeistas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Pabrėžia, kad priėmus Potvarkį, visi darbo grupės nariai asmeniškai pasirašė Komisijos nario nešališkumo deklaracijas, kuriose yra pasižadama neatskleisti asmens duomenų paslapties.

Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas potvarkis Nr. T3-52 „Dėl R. K. tarnybinio patikrinimo“ (toliau – ir Potvarkis Nr. T3-52), kuriame buvo nurodyti viešieji duomenys, t. y. prašomo atlikti tarnybinį patikrinimą asmens darbo vieta, pareigos, vardas ir pavardė. Priėmus Potvarkį Nr. T3-52 visi komisijos nariai taip pat pasirašė nešališkumo deklaracijas.

Pažymi, kad priimdamas potvarkius Nr. T3-32 ir Nr. T3-52 tinkamai vykdė merui nustatytus įgaliojimus. Jeigu darbo grupė būtų nustačiusi, kad pareiškėjos prašyme nurodyti faktai nepasitvirtino ir R. K. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, nebūtų buvę jokio pagrindo sudaryti komisiją ir tirti galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė priimdama Sprendimą ir padarydama išvadą, kad meras pareiškėjos prašymui ištirti, privalėjo sudaryti ne darbo grupę, o komisiją, sprendė ne atsakovei priskirtas funkcijas, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisėtą Sprendimą. Mano, jog VDAI nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais nėra pavesta kontroliuoti savivaldybės mero priimamų potvarkių teisėtumo, nes VDAI sprendžia tik asmens duomenų perdavimo teisėtumą.

Pabrėžia, jog mero 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. T16-426 (2.20E) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“, pateiktame atsakovei yra nurodyta, jog R. K. asmens duomenys Šilalės rajono savivaldybėje buvo tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio c ir e punktuose nustatytu pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. (1 t., b. l. 80–84).

Paaiškina, kad neginčija fakto, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatomis, pareiškėjas, eidamas mero pareigas, turi teisę sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, iš savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų, o savo sprendimus įforminti potvarkiais. Atsakovė pažymi, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau – ir Aprašas) yra numatyta tvarka, kaip meras turi įgyvendinti VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytą funkciją, susijusią su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais.

Nurodo, kad meras, sudarydamas ne tik komisiją, bet ir darbo grupę, išplėtė asmenų ratą, kuriems buvo suteikta prieiga prie pareiškėjos asmens duomenų, nors vadovaujantis Aprašo nuostatomis, meras, gavęs pranešimą dėl pareiškėjos, kaip gimnazijos direktorės, netinkamo darbo, turėjo sudaryti tik komisiją, kuri ir turėjo atlikti pareiškėjo darbo grupei pavestas funkcijas, t. y. atlikti tyrimą dėl R. K. tinkamumo eiti gimnazijos direktorės pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovė pažymi BDAR 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

Nurodo, kad raštu Nr. 2R-127(2.13) buvo kreiptasi į pareiškėją, prašant pateikti informaciją, pagrindžiančią R. K. asmens duomenų perdavimo darbo grupei pagrįstumą. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kad R. K. asmens duomenys yra skelbiami viešai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pažymi, kad vertinant R. K. asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumą, negalėjo įvertinti aplinkybių dėl asmens duomenų paskelbimo viešai ir buvo priimtas Sprendimas, vertinant Sprendimo metu pateiktą informaciją.

Pažymi, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi (perduodami) tik tuo atveju, jei laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytų principų ir esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo sąlygų. BDAR nėra numatyta išimtis, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnyje numatytų sąlygų, jei tokie duomenys yra paskelbti viešai. BDAR taip pat nėra numatyta, kad BDAR nėra taikomas asmens duomenims, kurie yra viešai skelbiami. Asmens duomenų buvimas viešai paskelbtais nesuteikia duomenų valdytojui teisės juos tvarkyti nesilaikant BDAR nuostatų.

Paaiškina, kad komisijos narių pasirašytos nešališkumo deklaracijos yra laikytinos technine organizacine asmens duomenų saugumo priemone, kurią duomenų valdytojas privalo įgyvendinti vadovaujantis BDAR 24 ir 32 straipsnių nuostatomis, tam, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje f punkte numatyto konfidencialumo principo. Pareiškėjas nepagrindė R. K. duomenų perdavimo darbo grupės nariams teisėtumo nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl nešališkumo deklaracijų pasirašymo negali būti laikomas argumentu, pagrindžiančiu asmens duomenų perdavimo teisėtumą.

Pažymi, kad vertinant ar R. K. asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumas gali būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, turėjo nustatyti ar pareiškėjas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo teisinę prievolę sudaryti darbo grupę, kuriai perdavė R. K. asmens duomenis ar atliko užduotį viešojo intereso labui arba vykdė duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Nurodo, kad skundo nagrinėjimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas, gavęs skundą dėl R. K. kaip gimnazijos direktorės darbo, turėjo sudaryti tik komisiją, todėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punkte numatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Pareiškėjas kitų teisinių pagrindų, kuriais remiantis galėjo būti darbo grupei perduoti R. K. asmens duomenys nenurodė, todėl konstatavo, jog asmens duomenų perdavimui netaikytina nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 164–167).

Nurodo, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovė, tirdama R. K. skundą, privalėjo nagrinėti, vertinti bei atitinkamai Sprendime pasisakyti dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis savo potvarkiais sudarė du darinius, kuriems buvo pavestas iš esmės tas pats darbas – t. y. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai R. K. padarytų darbo pareigų pažeidimų.

Pažymi, kad pats pareiškėjas sugalvojo perteklines procedūras ir savo prašyme nurodydamas, kad tiek darbo grupę, tiek ir komisiją jis turėjo teisę sudaryti vadovaudamasis VSĮ nuostatomis, šiuo įstatymu bando pateisinti bet kurį iš nurodomų savo veiksmų. Nors apie specialią, švietimo įstaigų vadovų atžvilgiu taikytiną tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką pareiškėjui yra žinoma, kadangi pats pareiškėjas savo potvarkio Nr. T3-52 preambulėje nurodo, kad potvarkis priimtas vadovaujantis ir Tvarkos aprašo 5 punktu.

Pabrėžia, jog visos su R. K. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos pateikimas darbo grupės nariams, įskaitant ir asmeninę informaciją apie R. K., t. y. jos asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, absoliučiai visa informacija apie R. K. atžvilgiu keliamus kaltinimus dėl darbo pareigų pažeidimų, buvo atliktas nesant tam jokio teisinio pagrindo ir pažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą teisėtumo principą.

Nurodo, kad darbo grupė, atlikdama jai pareiškėjo pavestą tyrimą, labai plačia apimtimi rinko informaciją tiek iš gimnazijos darbuotojų, tiek ir reikalaudama paaiškinimų iš R. K.. Ta informacija buvo susijusi ne tik su R. K. ir jos atliekama darbine veikla, bet ir su kitais gimnazijos darbuotojais, darbo grupė galimai gavo ir kitų asmenų duomenis. Darbo grupės atlikto tyrimo apimtį ir informacijos kiekį, kurį, atlikdama pareiškėjo pavestą tyrimą, surinko ir sužinojo darbo grupė ir jos nariai individualiai, patvirtina darbo grupės pateikta 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvada ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinimas. Pabrėžia, kad šių dokumentų pareiškėjas teismui nepateikė selektyviai, nenorėdamas atskleisti informacijos tiek apie R. K., tiek apie kitus asmenis apimties, kuri tapo žinoma ir prieinama darbo grupei.

Pažymi, kad pareiškėjas prašyme teismui patvirtina, jog inicijuodamas atlikti tyrimą dėl galimo R. K. darbo pareigų pažeidimo taip pat perdavė sudarytiems dariniams asmens duomenis, o tokį savo veiksmą bando pateisinti BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatomis. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, nei vienas iš šių pareiškėjo nurodomų punktų nėra ir negali būti pagrindas tokiam R. K. duomenų tvarkymo pateisinimui. Paaiškina, jog neegzistuoja jokia pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, taikoma teisinė prievolė, kurios įvykdymui būtų buvę būtina R. K. duomenis perduoti pareiškėjo sudarytai darbo grupei. Jokios tokios tariamos teisinės prievolės nenurodo ir pareiškėjas. R. K. asmens duomenų perdavimą pareiškėjas bando pagrįsti teigdamas, kad tuos duomenis neva buvo būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui – „šiuo atveju ištirti piliečio skundą, įvertinti galimus tarnybinius nusižengimus“. Šis pareiškėjo teiginys yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis švietimo įstaigų vadovų tarnybinių patikrinimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Be to, darbuotojo, šiuo atveju švietimo įstaigos vadovo, tarnybinio patikrinimo atlikimas, nėra laikytinas užduotimi, kurios atlikimas būtų vykdomas viešojo intereso labui.

R. K. 2020 m. gegužės 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus (2 tomas, b. l. 78, 9-33), 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą priteisti jai iš pareiškėjo 450 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 36-37, 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDAI 2020 m. kovo 19 d. priimto sprendimo Nr. 3R-271 (2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.“ dalies, kurioje R. K. asmens duomenų perdavimas mero sudarytos darbo grupės nariams buvo pripažintas nepagrįstu ir merui pareikštas papeikimas (1 t., b. l. 7-9).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. Šilalės rajono savivaldybėje gautas B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas ištirti Šilalės rajono (duomenys neskelbiami) gimnazijoje galimai vykstančius (vykusius) darbo tvarkos pažeidimus dėl direktorės R. K. veiksmų (1 t., b. l. 14–15).

2019 m. birželio 26 d. Šilalės rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (1 t., b. l. 30).

2019 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. T3-32 surašyta sudarytos darbo grupės tyrimo išvada (1 t., b. l. 32–43).

2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas Šilalės rajono savivaldybės mero 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 sudarytos darbo grupės 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvados patikslinimas (2 t., b. l. 1–2).

2019 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. T3-52 „Dėl R. K. tarnybinio patikrinimo“ (1 t., b. l. 44).

2019 m. rugpjūčio 28 d. potvarkiu Nr. T3-52 sudaryta tarnybinio patikrinimo atlikimo komisija surašė išvadą Nr. TND-9(6.36) „Apie R. K. tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (1 t., b. l. 59–67).

VDAI 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl A. M., P. D. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos. Skunde nurodė, kad neteisėtai tvarkomi jos asmens duomenys (1 t., b. l. 149–152).

VDAI 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2R-127 (2.13) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, pagrindžiančią R. K. asmens duomenų perdavimo darbo grupei pagrįstumą (1 t., b. l. 139–140).

Šilalės rajono savivaldybės meras 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. T16-426(2.20E) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ atsakydamas VDAI, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis potvarkiu Nr. T3-32 buvo sudaryta darbo grupė B. S. prašymui ištirti. Rašte nurodytos darbo grupės išvados, siūlymai. Pažymėjo, jog darbo grupei buvo perduoti tik tie asmens duomenys, kurie buvo nurodyti potvarkyje Nr. T3-32. Kitus duomenis ir dokumentus darbo grupei, patikrinimo metu pateikė pati R. K. arba jos pavedimu kiti gimnazijos darbuotojai. Pažymėjo, kad komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas (1 t., b. l. 12–13).

VDAI 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 3R-271(2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.“ nusprendė pareiškėjos skundą dalyje dėl pareiškėjos asmens duomenų perdavimo mero sudarytos darbo grupės nariams pripažinti pagrįstu, o dalyje dėl asmens duomenų perdavimo mero patarėjui P. D. atmesti, kaip nepagrįstą. Taip pat nusprendė pareikšti papeikimą merui (1 tomas, b. l. 7-9).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Taip pat ginčo dalykui aktualios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei jį įgyvendinančio Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663, nuostatos.

Ginčo atveju svarbu yra įvertinti dviejų savarankiškų viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų kompetencijas, kurios yra aiškiai apibrėžtos ir reglamentuotos teisės aktuose.

ADTAĮ 7 straipsnyje yra numatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybų išimtinei kompetencijai yra priskiriamas biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau - savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau - švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatų tvirtinimas, tačiau to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas - biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys.

Aprašo 5 punkte numatyta, kad švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras (toliau - savininkas), gavusi (-ęs) informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją (toliau - komisija), vieną iš komisijos narių paskiria pirmininku, nedelsdamas (bet ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas) informuoja vadovą apie pradedamą tarnybinį patikrinimą.

Taigi, remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas, eidamas mero pareigas, gavęs informaciją apie galimus pažeidimus, remiantis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu privalo reaguoti į gautą informaciją, nustatyti nurodytų duomenų tikrumą. Remiantis Aprašo 5 punktu, esant teisiniam pagrindui privalo pradėti tarnybinį patikrinimą.

VSĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad mero sprendimai įtvirtinami potvarkiais. To paties įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad meras iš pradžių sudarė darbo grupę gautai rašytinei informacijai dėl pažeidimų ištirti (pagal B. S. skundą). Potvarkiu buvo pavesta ištirti, ar skunde nurodytos faktinės aplinkybės teisingos. Kartu su Potvarkiu darbo grupei buvo perduoti B. S. prašyme nurodyti R. K. asmens duomenys: jos vardas ir pavardė, pareigos (1 t., b. l. 14-15). Meras, atsižvelgdamas į darbo grupės pateiktą išvadą, patikslintą išvadą su siūlymais spręsti klausimą dėl R. K. tinkamumo eiti direktorės pareigas ir kreiptis į prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo ir naudojimosi tarnybine padėtimi, vadovaudamasis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Aprašo 5 punktu Potvarkiu Nr. T3-52 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti (1 t., b. l. 115-116).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, visų pirma, pažymėtina tai, kad Inspekcija pagal kompetenciją nėra ta institucija, kuri galėtų spręsti ir vertinti pareiškėjo – mero – veiksmų, atliktų siekiant ištirti B. S. prašyme išdėstytas aplinkybes, teisėtumą. Galiojantys teisės aktai, aktualūs ginčo atvejui, nedraudžia merui jo funkcijų vykdymui sudaryti darbo grupes, kurioms pavedama teikti pasiūlymus ar išvadas tam tikrais klausimais. Todėl visiškai nepagrįsti Inspekcijos argumentai, kad darbo grupės sudarymas dėl R. K. galimų pažeidimų nustatymo, ko pasekoje buvo perduoti Potvarkiu jos asmens duomenys darbo grupės nariams, buvo neteisėtas ir Inspekcijos vertinimu, sprendžiant dėl Inspekcijos kompetencijai priskirtų klausimų (asmens duomenų tvarkymo teisėtumo), perteklinis mero veiksmas. Nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais Inspekcijai nėra pavesta kontroliuoti savivaldybės mero veiklos bei priimamų potvarkių teisėtumo. Inspekcijos kompetencijai yra priskirti klausimai, susiję išimtinai su asmens duomenų tvarkymu.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnyje. Taigi, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.

Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Meras Inspekcijai 2020 m. sausio 20 d. rašte buvo nurodęs, kad R. K. asmens duomenis tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus (1 t., b. l. 93-94). Mero įgaliojimai apibrėžti VSĮ 20 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodyta, kad meras įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų tisės aktų nustatyta tvarka. Merui, vykdančiam viešosios valdžios funkcijas, įstatymu pavesta reaguoti į galimus savivaldybei pavaldžios gimnazijos direktorės tarnybinius pažeidimus, priimti su šiais klausimais susijusius potvarkius, taip pat tokiu įstatymo nustatytu būdu tvarkyti asmens duomenis. Nepagrįstai trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nebuvo pagrindo merui remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Potvarkis dėl darbo grupės sudarymo yra teisėtas. Potvarkyje nurodyti tik būtini asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos), ir tai atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, - duomenų subjekto atžvilgiu buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas), c punktą, - yra adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

Taigi, nenustatyta, kad meras, darbo grupei perduodamas minėtus R. K. asmens duomenis veikė ne pagal kompetenciją ar kad šiuos duomenis tvarkė pažeisdamas galiojančias teisės normas.

Vertinant R. K. argumentus dėl skundo dalyko, teismas pažymi, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog R. K. būtų skundusi mero veiksmus dėl potvarkių priėmimo ar darbo grupės veiksmus, išvadas. Kaip nustatyta, darbo grupei Potvarkiu meras perdavė asmens vardą, pavardę, duomenis apie užimamas pareigas. Šie asmens duomenys, įvertinus asmens užimamas pareigas, yra vieši, skelbiami internete ir visiems prieinami (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalis). Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad meras darbo grupei perdavė daugiau duomenų, nei viešai skelbiamus. Tai patvirtina Potvarkio turinys. Darbo grupė, atlikdama pareiškėjo pavedimą, surinko daugiau R. K. asmens duomenų, tačiau iš kitų šaltinių, tame tarpe, jie buvo pateikti ir pačio asmens. Tai buvo būtina pavedimui atlikti. Kaip nustatyta, darbo grupės nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas (Aprašo 8 punktas). Kaip minėta, nėra duomenų ir įrodymų, kad R. K. būtų skundusi darbo grupės veiksmus. R. K. pateikti papildomi paaiškinimai dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kurioje teismas pasisakė, jog darbo grupės sudarymas buvo perteklinis (2 t., b. l. 7-8, 9-33), taip pat neįtakoja Inspekcijos padarytos išvados dėl asmens duomenų tvarkymo nepagrįstumo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju R. K. asmens duomenys (vardas, pavardė, duomenys apie pareigas) darbo grupės nariams mero buvo perduoti esant BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punkte numatytai sąlygai, siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl R. K. veiksmų.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Inspekcija Sprendime nepagrįstai sprendė, jog R. K. asmens duomenų perdavimas mero sudarytos darbo grupės nariams yra neteisėtas ir pažeidžiantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodytus principus, 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytas asmens duomenų tvarkymo sąlygas. Asmens duomenys ginčo atveju buvo tvarkomi duomenų subjekto atžvilgiu teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu, apibrėžtam ir teisėtam tikslui pasiekti ir tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, buvo laikomasi duomenų kiekio mažinimo principo, taip pat nustatytos teisėtos asmens duomenų tvarkymo sąlygos. Todėl remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas tenkinamas, o Inspekcijos sprendimas naikinamas, kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkinus skundą, atmetamas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 3R-271 (2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.“ dalį, kurioje R. K. asmens duomenų perdavimas mero sudarytos darbo grupės nariams buvo pripažintas nepagrįstu ir merui pareikštas papeikimas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė