Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant I. K., Edgarui Moroz, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei G. L., išnagrinėjęs administracinė atsakomybėn traukiamo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., 2014-01-01 apie 00.10 val., Trinapolio g. 11B, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę vairavo automobilį „BMW M3“, v/n P966113, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pagadinęs automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, sulaikytas vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė automobilio dokumentų. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Tokiais savo veiksmais T. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 119, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

T. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo neigia ir teismui paaiškino, kad būdamas namuose adresu Trinapolio g. 11B, Vilniuje, per naujametinę naktį vidurnaktyje išėjo į kiemą pažiūrėti fejerverkų. Tuo metu kieme stovėjo automobilis „BMW M3“, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), kadangi jis nenorėdamas, kad minėtas automobilis nukentėtų nuo krentančių fejerverkų, T. M. nusprendė šį automobilį pervaryti į saugesnę vietą, todėl sėdo į „BMW M3“ ir kiek pavažiavęs pastatė šią kitoje kiemo vietoje. Grįžęs namo jis vartojo alkoholį (šampaną). Svečiuose tuo metu pas T. M. buvo draugas vardu D., kurį jis palydėjo bei kieme susitiko su kaimynais, kurie jam pranešė, jog automobilis „BMW M3“ dalyvavo eismo įvykyje, apgadino svetimą automobilį bei išvažiavo. Kieme pamatė taip pat ir policijos pareigūnus, T. M. teigimu jis buvo kiek pasimetęs, todėl nesutiko pareigūnams rodyti dokumentus bei atlikti patikrinimą dėl galimo apsvaigimo alkotesteriu. Dėl to, kad nepateikė policijos pareigūnams automobilio dokumentų savo kaltę pripažįsta. Atsakant į teismo klausimus, T. M. paaiškino, kad automobilį „BMW M3“ (duomenys neskelbtini) pirko techniškai netvarkingą, jį tvarkė pažįstamas I. P.. Š.m. sausio 31 d. būdamas netoli serviso jis pamatė stovintį minėtą automobilį ir be G. leidimo iš serviso paėmė raktą ir su „BMW M3“ nuvažiavo prie savo namo, automobilį paliko kieme. T. M. manymu, jokiame eismo įvykyje jis nedalyvavo, svetimas automobilis nebuvo apgadintas ir iš įvykio vietos nepasišalino.

Liudytojas N. G. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad 2014-01-01 po vidurnakčio iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą, kad daugiabučio namo kieme įvyko eismo įvykis, kaltininkas pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, kieme pareigūnus pasitiko įvykio liudininkas, kuris pranešė, jog kieme baltos spalvos automobilis su juodu stogu chuliganiškai elgėsi – automobilio vairuotojas didinant variklio apsukas vietoje „degino padangas“, sklido stiprus triukšmas. Liudininkas nurodė, kad netrukus šis automobilis „BMW“ važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį priparkuotą automobilį „Mazda“ ir jį apgadino, po to nesustojęs išvažiavo. N. G. teigimu, šis automobilis „BMW“ buvo rastas priparkuotas šalia namo kitoje kiemo pusėje. Apžiūrėjus minėtą „BMW“ bei apgadintą „Mazda“ apgadinimų lokalizacija bei jų pobūdis sutapo, todėl nekilo abejonės, kad „BMW“ atsitrenkė važiuodamas atbulas. Šio namo kieme yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, todėl nuėjus ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas įraše pamatė, kad automobilį „BMW M3“ vairuoja T. M., kuris po eismo įvykio išlipo iš automobilio vairuotojo pusėje. Bendraujant su T. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad gavęs pranešimą iš Vilniaus m. OVS tarnybos metu buvo nuvykęs į Trinapolio gatvę, kur namo kieme eismo įvykio metu galimai buvo apgadintas svetimas automobilis. Pareigūnus pasitiko įvykio liudininkas, kuris pranešė apie automobilį „BMW“, liudininkas pasakė pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius, atlikus paiešką, kitame kieme buvo rastas stovintis „BMW“ baltos spalvos. Prie namo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurios įrašą peržiūrėjus, liudytojas matė, kad automobilį „BMW“ vairavo vyras, jo tapatybė buvo vėliau nustatyta – T. M., kuris išeidamas iš namo laiptinės įsėdo į „BMW“ bei važinėjo po kiemą, po to greitai išvažiavo. T. M. neigė vairavęs automobilį, su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, rodė nepasitenkinimą. Apžiūrėjęs „Mazda“ J. M. nustatė, jog tik nukrito valstybinio numerio ženklas, ženklas buvo nestipriai įbrėžtas, kitų apgadinimų nebuvo. Abu automobiliai buvo apžiūrėti, nufotografuoti, nubraižyta įvykio schema. J. M. aukščiau minėtą vaizdo įrašą peržiūrėjo su įvykio liudininku, pats T. M. važiavimo faktas buvo gerai matomas.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2014-01-01 vielai vakare būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo išėjęs į balkoną pasižiūrėti fejerverkų. Bestovėdamas liudytojas matė, kaip jų kieme stovintis automobilis „BMW“ baltos spalvos staiga padidino variklio apsukas, po to judėdamas atsitrenkė į stovinti automobilį „Mazda“. Nusileidus į kiemą R. K. atidžiau apžiūrėjo savo automobilį „Mazda“ bei pamatė, kad yra nukritęs valstybinio numerio ženklas, kitų apgadinimų nepastebėjo. Po kontakto „BMW“ nesustodamas išvažiavo iš kiemo. Dėl įvykio teko kreiptis į policiją, pareigūnams atvykus minėtas „BMW“ rastas kitame kieme. Stovėdamas prie „BMW“ priėjo T. M., su juo bendravo pareigūnai.

Liudytoja N. Š. paaiškino, kad jai būnant namuose ir einant į balkoną išgirdo namo kieme bevažiuojantį automobilį, kuris skleidė garsiai dirbančio automobilio variklio garsą, šis automobilis kieme važinėjo pirmyn-atgal. Visą tą vaizdą matė iš savo balkono, butas randasi 9 aukšte. Pradėjo šaudyti fejerverkai. Šis baltos spalvos automobilis bevažiuodamas kieme buvo priartėjęs prie liudytojai priklausančio automobilio „Mazda“. Kad šis automobilis būtų atsitrenkę į „Mazda“ N. Š. nematė. Nusileidus į kiemą, automobilio „BMW“ jau nebebuvo, o šalia „Mazdos“ pamatė nukritusį valstybinio numerio ženklą, kitų apgadinimų nebuvo. Suveikusios signalizacijos liudytoja nematė ir negirdėjo, nors signalizacija „Mazda“ yra įrengta.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareigose. Nurodė, kad automobilis „BMW M3“, v/n P966113, priklauso jos vadovaujamai bendrovei, šis automobilis buvo pirktas techniškai netvarkingas, reikėjo atlikti remontą. G. K. įsipareigojo automobilį sutvarkyti, kokiomis aplinkybėmis bei kas atliko remontą, liudytojai nėra žinoma. Apie 2014-01-01 eismo įvykį pasakyti negali, nes nežino. Ji, kaip bendrovės vadovė, leidimo vairuoti minėtą „BMW M3“ nei T. M. nei kokiam kitam asmeniui, nedavė.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kurios direktorės prašymu jis buvo paprašytas suremontuoti tik pirktą bei techniškai netvarkingą automobilį „BMW M3“. Jam buvo perduotas minėtas automobilis, dokumentai bei rakteliai. Po remonto, automobilis „BMW“ buvo nuvairuotas į „BMW centras“ diagnostikai atlikti bei ten paliktas su raktų. Atlikus diagnostiką G. K. su „BMW“ nuvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną (buvęs šiaurės miestelis) ir jį ten paliko. Vienas raktas nuo šio automobilio liko servise, o kitą turėjo liudytojas. Kaip suprato liudytojas, T. M. be jo leidimo pasiėmė raktą iš serviso ir važinėjo su „BMW“. Leidimo vairuoti šią transporto priemonę jis nedavė. Tik vėliau iš policijos jis sužinojo, jog „BMW“ galimai dalyvavo eismo įvykyje.

Liudytojas I. P. paaiškino, kad pažįsta T. M.. Nurodė, kad jis atsimena, jog į servisą kreipėsi G. K., kuris prašė suremontuoti techniškai netvarkingą automobilį „BMW M3“. Buvo užpildytas užsakymo lapas, išrašyta sąskaita-faktūra. Atlikus dalį remontą darbų, nes reikėjo dar remontuoti kėbulą bei atlikti ratų suvedimą, diagnostiką, atvažiavo G. ir paėmė „BMW“. Servise liko dar vienas minėto automobilio raktas. Vėliau atvažiavo T. M. ir pasiėmė minėtą antrą raktą.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad per Naujuosius metus buvo svečiuose pas T. M. adresu Trinapolio g., Vilniuje, kur T. nuomoja butą. Apie 23.00 val. su automobiliu „BMW“ jie grįžo namo ir pastatė automobilį kieme. Bute alkoholis vartojamas nebuvo. Liudytojo teigimu, T. buvo trumpam išėjęs į kiemą pervaryti „BMW“ į kitą kiemo vietą, nes tuo metu šaudė fejerverkai. Apie eismo įvykį jam nieko nežinoma.

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. M. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti (arba nepranešti nukentėjusiajam asmeniui apie įvykį) ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, nagrinėjamo eismo įvykio metu ir teismo posėdžio metu kaltininkas nurodė, kad manevravimo metu kieme jis perstatė automobilį „BMW M3“ į kitą kiemo pusę, važiuodamas tarp tankiai priparkuotų automobilių jis elgėsi atsargiai, jis važiavo lėtai, važiavimo metu girdėjosi iššaudytų fejerverkų keliamas didelis triukšmas. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju T. M. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog automobilis „BMW“ 2014-01-01 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Mazda“ sužinojo tik nusileidęs į gyvenamojo namo kiemą, dalyvaujant policijos pareigūnams automobilis buvo apžiūrėtas, aptikti galinio bamperio bei kairės pusės sparno nežymūs nubrozdinimai. Automobiliui „Mazda“ neprireikė net remonto, nes nukrito tik valstybinio numerio ženklas, kitų apgadinimų neužfiksuota. Liudytojai R. K. ir N. Š. paaiškino, kad kitų apgadinimų, kaip tik nukritęs ženklas nepastebėjo, suveikusios signalizacijos automobilyje „Mazda“ nematė ir negirdėjo. Liudytojai patvirtino, jog tuo metu, kai „BMW“ važinėjo kieme aplinkoje buvo girdėti iššautų fejerverkų keliamas triukšmas, nes laikrodis rodė apie 00.10 val., kadangi žmonės šventė Naujųjų metų pradžią. „Mazda“ savininkės N. Š. teigimu jai jokia žala nėra padaryta, į draudimą jį nesikreipė. Pagrindo netikėti T. M. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Mazda“ nėra įžvelgiami jokie žymūs apgadinimai. Pažymėtina, kad kaip seka iš tyrimo medžiagos ant automobilio „BMW“ matytas tik galinio bamperio ir kairės pusės sparno nedidelis dažų perbraukimas. Teismo vertinimu, žinant, jog šis bamperis yra gaminamas iš pakankamai minkštos plastmasės, todėl T. M. vairuojamu automobiliu, galėjo važiuodamas nepajusti minėto kontakto (b.l. 11).

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamais duomenimis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimu, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad T. M. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl T. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų bei papildomai surinktų duomenų matyti, kad T. M. vairuodamas automobilį „BMW M3“, v/n P966113, ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus atstumo iki stovinčio kito automobilio, kliudė stovintį automobilį „Mazda“ ir apgadino abu automobilius, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimą patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų N. G., J. M., R. K. parodymai, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir apimtis sutampa. Be to, pasak liudytojų tai, jog įvyko šių transporto priemonių susidūrimas daugiabučio namo kieme, patvirtina – liudytojo J. M. ir R. K. parodymai dalyje dėl jų peržiūros šalia namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašo. Atsakant į teismo klausimą minėti liudytojai patvirtino, kad matė įrašė, kaip prie „BMW“ vairo sėdo T. M. ir važinėjo po kiemą. Šis vaizdo įrašas nėra išsaugotas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kurie iš esmės sutampa ir su kitais tyrimo medžiagoje esančiais rašytiniais duomenimis.

Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas R. K. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo 2013 m. gruodžio 31 d. rašytiniame paaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu, būdamas namie, kieme išgirdo triukšmą ir pažiūrėjusi pro balkoną matė, kaip baltos spalvos automobilis „BMW“, važiuodamas atbulas, kliudė „Mazda“, po to išvažiavo. Minėtas aplinkybes, taip pat buvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, liudytojai N. G., J. M. patvirtino ir duodami parodymus teismo posėdžio metu. Liudytojas J. M. paaiškino, kad bendraujant su T. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Į pareigūno pasiūlymą tikrintis alkotesteriu, pažeidėjas atsisakė, kalbėjo pakeltu tonu. Šių duomenų visumą, teismo vertinimu, pakanka išvadai daryti, jog T. M. vengė neblaivumo patikrinimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veiklos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti.

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b.l. 3, 4) ir teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad pagal pranešimą pareigūnai nuvykę į Trinapolio g.11b, Vilniuje, kieme rado stovinti automobilį „BMW M3“, kuris liudytojo R. K. teigimu dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas svetimas automobilis. Prie automobilio buvo priėjęs T. M., kuris neneigė, jog šį automobilį kieme priparkavo jis. Pareigūnams įtarus, kad vairuotojas T. M. gali būti neblaivus (sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti), vyr. patrulis J. M. pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio nustatymo prietaisu (alkotesteriu), tačiau T. M. kategoriškai atsisakė tai daryti, (b.l. 3).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo T. M. neneigė liudytojų nurodytų aplinkybių dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, motyvuodamas tuo, kad jis automobilio nevairavo ir pareigūnams nebuvo jokio pagrindo jį tikrinti alkotesteriu.

Kelių eismo taisyklių 18 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Ši teisės norma galioja visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jie užima. Todėl pareigūnams paprašius T. M. pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, jis turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Nors savo nesutikimą tikrintis alkoholio matuokliu įvykio vietoje jis teisina siekiu galimai nepasitikėjimu pareigūnų alkotesteriu ir jų atliekamais veiksmais, tačiau subjektyviais motyvais pagrįstas asmens nepasitikėjimas pareigūnų taikomais neblaivumo nustatymo metodais nepateisina teisėto pareigūno prašymo pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu nevykdymo.

Pažymėtina tai, kad T. M. nesutikus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nesiūlė pareigūnams vykti į medicininę įstaigą atlikti patikrinimą alkoholio matuoklio prietaisu arba ištirti kraują bei teigdamas, jog yra blaivus, T. M. turėjo realią galimybę atlikti medicininę apžiūrą, kuri patvirtintų jo blaivumą, tačiau atsisakydamas tikrintis, jis šia galimybe nepasinaudojo.

Tokiu būdu, T. M., būdamas vairuotoju, negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti), kad už pareigos pasitikrinti blaivumą neįvykdymą jam gali būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, t.y. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl sąmoningai atsisakydamas tikrintis neblaivumą alkotesteriu, pažeidėjas veikė savo rizika, t.y. numanydamas, kad jam už tai gali būti paskirta administracinė nuobauda.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog T. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įrodyta visiškai, nes vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas.

Teismas kritiškai vertina liudytojo D. K. paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad būdamas svečiuose pas T. M., jie (įskaitant ir T. M.) bute alkoholio nevartojo ir jokio eismo įvykio nebuvo. Šis liudytojas yra susijęs draugiškais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuotas duoti jai palankius parodymus, o be to, pats liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai T. M. perstatinėjo automobilį kieme iš vienos vietos į kitą, liudytojas į kiemą išėjęs nebuvo, todėl nieko negalėjo pasakyti apie eismo įvykį.

T. M. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. sudėti, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. 286 str. - 287 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti 2000 (dvejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, paskirti 20 (dvidešimties) litų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti T. M. galutinę bausmę – 2000 (dvejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.