Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 8.13 val. Šiauliuose, T. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimui greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais, dėl to buvo apgadinti trys automobiliai „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

S. S. teisme kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį iš esmės prisipažino, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. 8.13 val. važiavo į darbą. Viadukas tuo metu buvo remontuojamas. Važiavimo greitis buvo apie 40 km/h. Važiuojant pasirodė, kad jam numušė veidrodėlį. Pažiūrėjo į galinį veidrodėlį, pasirodė, kad automobilis nuvažiavo. Eismas buvo intensyvus, sustojo saugioje vietoje. Tikslo pasišalinti neturėjo. Pranešė tik draudimui, ten buvo suklaidintas. Sustojęs viaduko apačioje, paskambino į draudimą, pranešė, kad įvyko toks įvykis ir paklausė, ar reikia pranešti policijai. Draudime pasakė, kad galima išspręsti ir be policijos. Dar paskambino į „Toyota“ centrą ir automobilį nuvarė. Po to vyko į darbą. Susidūrimo kontakto nepajuto. Nėra specialistas ir negali vertinti automobilių apgadinimų. Draudimui skambino jau nusileidęs nuo viaduko. Po įvykio į darbo vietą atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams davė parodymus, patikrino jo blaivumą. Nesuprato, kad taip įvyko, buvo šoke, pasimetęs, nežinojo ką daryti. Po įvykio nesislėpė, davęs parodymus, gavo šaukimą į teismą. Vėliau pateko į ligoninę, gydėsi apie tris mėnesius.

Nukentėjusysis R. D. teisme parodė, kad S. S. jam yra nepažįstamas. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 8.13 val. važiavo senuoju viaduku nuo autobusų stoties. Viadukas buvo remontuojamas, greitis ribojamas, automobiliai judėjo lėtai. Kylant į kalną pamatė priešais ne savo juosta ir dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Eismo įvykio išvengti negalėjo, kadangi viadukas buvo remontuojamas, pasukti į šoną negalėjo. Jo vairuojamam automobiliui buvo sudaužytas kairės pusės veidrodėlis ir automobilio galinis šonas. Kitas automobilis buvo sudaužytas gan stipriai. Pažeidėjui nuo automobilio nulėkė veidrodėlis. Po automobilių kontakto sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai nustatė eismo įvykį ir nustatyta forma įformino dokumentus tiek įvykio vietoje, tiek policijos komisariate. Automobilis buvo „Toyota“ markės. Jo vairuojamas automobilis – „Škoda Octavia“. Pirmas buvo kliudytas jo vairuojamas automobilis. Pavažiavęs apie 5 m, sustojo ir niekur nepasuko, liko įvykio vietoje iki atvyko pareigūnai, tai truko apie 20 minučių. Kitas vairuotojas taip pat sustojo, policijos laukė kartu. Atvykę pareigūnai nufotografavo, surašė dokumentus. Smūgis buvo staigus, po smūgio to automobilio nebematė. Jis (R. D.) iš įvykio vietos nepasišalino. Vairuotojas turėjo justi kontaktą, nes veidrodėliai išsilakstė į skeveldras. Automobiliui buvo atliktas remontas. Pagal patirtas išlaidas galima spręsti apie padarytus apgadinimus. Smūgio garsą pajuto. Važiavo 20-30 km/h greičiu. Automobilio, su kuriuo vyko kontaktas, greitis buvo žymiai didesnis, mano, kad važiavo greičiau nei 40 km/h. Apie kaltininko vairuojamo automobilio greitį sprendė vizualiai.

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad S. S. nematytas. Įvykio metu buvo remontuojamas viadukas, kurio viena kelio pusė buvo uždaryta. Vyko į darbą nuo centro link pietinio rajono. Buvo rytas, matomumas geras. Viskas įvyko žaibiškai. Priešais jo vairuojamą automobilį kliudė automobilį „Škoda Octavia“ priešais važiavęs automobilis „Toyota“, po to tas pats automobilis kliudė jo vairuojamo automobilio kairįjį sparną. Kliudęs automobilis nesustojo. Kito apgadinto automobilio vairuotojas pasakė, kad nuvažiavęs automobilis buvo „Toyota Avensis“ markės, tačiau nespėjo pamatyti jo numerio. Sustabdė ne tik savo vairuojamą automobilį, bet sustojo ir kitas, t. y. priešais jį važiavęs automobilis. Vairuotojas R. D. iškvietė policijos pareigūnus. Jo vairuojamojo automobilio apgadinimai buvo dideli, pakeistos naujos durelės. Buvo didelis trenksmas, sulenkti durelių vyriai, durų negalėjo atidaryti, teko išlipti per keleivio pusę. Tokį automobilio apgadinimą vairuotojas tikrai turėjo justi.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad dirba kelių policijos skyriuje. S. S. pamena, tarpusavio santykiai yra neutralūs. Įvykio laiko ir datos tiksliai nepamena, gavo iškvietimą ir atvykę į įvykio vietą pamatė du apgadintus automobilius. Viadukas buvo remontuojamas, eismas vyko kaire kelio puse. Nubraižė schemą, patikrino asmenų blaivumą, išsiaiškino įvykio aplinkybes. Asmenys paaiškino, kad automobilis važiuodamas kliudė vieną, paskui kitą - automobilius. Įvykio vietoje rado automobilio veidrodėlio dangtelį, surašę dokumentus, tęsė automobilio paiešką. Automobilį rado „Toyota“ centre. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. S., kuris paaiškino, kad kontakto nepajuto. Automobilių apgadinimai buvo žymūs. Automobiliui „Toyota“ buvo apgadintas priekis. Mano, kad asmuo turi pastebėti tokius automobilio apgadinimus.

Liudytojas G. N. teisme parodė, kad dirba policijos pareigūnu. S. S. matytas tik atliekant tarnybines pareigas. Buvo gautas iškvietimas, pagal kurį nuvykus į įvykio vietą buvo rasti du apgadinti automobiliai, o kaltininkas pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau vėliau buvo surastas. Automobilio požymiai atitiko nurodytus nukentėjusiųjų požymius. Pasišalinęs asmuo sakė, kad buvo sustojęs, bet jo įvykio vietoje nematė. Automobilių apgadinimus matė, jie buvo žymūs. Pagal padarytus automobilių sugadinimus neįmanoma nepajusti kontakto. Buvo apgadinti du automobiliai.

Nors S. S. prisipažino padaręs tik administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia kad S. S. kaltė yra įrodyta dėl abiejų teisės pažeidimų padarymo, t. y. tiek numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. S. S. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų R. D., A. M., liudytojų S. V., G. N. teisme duoti parodymai bei kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos (8-9, 18 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktai (12-13 b. l.), S. S., A. M., R. D. rašytiniai paaiškinimai (14-16 b. l.), policijos pareigūno G. N. tarnybinis pranešimas (17 b. l.) bei elektroninėje laikmenoje (CD diske) esančios fotonuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad S. S. pažeidė KET 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; be to, pažeidė KET 133 punkte įtvirtintas nuostatas, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <...>, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Nukentėjusysis R. D. teisme parodė, kad viadukas buvo remontuojamas, greitis ribojamas, automobiliai judėjo lėtai; kylant į kalną pamatė priešais ne savo juosta ir dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį; jo manymu, automobilis „Škoda Octavia“ važiavo greičiau nei 40 km/h; eismo įvykio išvengti negalėjo, kadangi viadukas buvo remontuojamas, pasukti į šoną negalėjo. Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad priešais jo vairuojamą automobilį kliudė automobilį „Škoda Octavia“ priešais važiavęs automobilis „Toyota“, po to tas pats automobilis kliudė jo vairuojamo automobilio kairįjį sparną; kito apgadinto automobilio vairuotojas pasakė, kad nuvažiavęs automobilis buvo „Toyota Avensis“ markės, tačiau nespėjo pamatyti jo numerio. Fotonuotraukose užfiksuoti automobilių sugadinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktai ir kt. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. S. vairuojamas automobilis kliudė ir apgadino kitas transporto priemones. Be to, S. S. teisme dėl automobilių apgadinimų savo kaltės neneigė. Taigi, pažeisdamas KET 9 punktą, 133 punktą, S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės, t. y. „Audi 100“, „Škoda Octavia“ bei „Toyota Avensis“, tikslintinas kaltinimas, kad „S. S. <...> nesuvaldė vairuojamo automobilio ir <...> susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais, dėl to buvo apgadinti trys automobiliai „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atkreiptinas dėmesys, kad šis kaltinimo tikslinimas nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 231-234 punktuose nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.

S. S. veika formaliai atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią jo veikoje.

S. S. savo pirminiame 2012-11-15 paaiškinime (14 b. l.) pažymėjo, kad pajuto, kad su priešais atvažiuojančiu automobiliu kliudėsi veidrodėliais, tuo tarpu teisme teigė, kad važiuojant pasirodė, kad jam numušė veidrodėlį, t. y. teisme iškėlė versiją, kad pasišalinimas iš įvykio vietos buvo netyčinis. S. S. tyčią jo veikoje įrodo ir tolimesni jo veiksmai, t. y. pasišalinęs iš įvykio vietos, jis sustojo viaduko apačioje ir pirmiausiai paskambino į draudimo kompaniją bei „Toyota“ centrui, t. y. supratęs ir pajutęs, kad jo automobiliui sugadintas veidrodėlis, rūpinosi sugadinimų pašalinimų, tuo tarpu policijai apie eismo įvykį nepranešė.

S. S. teisme teigė, kad dėl pranešimo policijai buvo suklaidintas draudimo kompanijos, kuri nurodė, kad nebūtina pranešti policijai. Šios nurodytos aplinkybės neatleidžia vairuotojo nuo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 231-234 p.). Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti Kelių eismo taisykles, kurios aiškiai reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Nukentėjusiojo R. D. parodymai, kad po automobilio kontaktų jis pavažiavo gal 5 m, sustojo, niekur nepasuko ir liko įvykio apie 20 min. iki tol kol atvyko policijos pareigūnai; kitas vairuotojas taip pat sustojo ir policijos laukė kartu bei nukentėjusiojo A. M. parodymai, kad jo vairuojamas automobilis ir kitas priešais jį važiavęs automobilis sustojo, paneigia S. S. iškeltą versiją, kad po automobilių kontakto jam pasižiūrėjus į galinį veidrodėlį, pasirodė, kad automobilis, kuris buvo kliudytas, nuvažiavo.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad visų trijų automobilių apgadinimai yra žymūs. S. S., duodamas paaiškinimus teisme, prieštarauja pats sau, t. y. teigė, kad kontakto nepajuto, tačiau pajuto, kad buvo numuštas jo automobilio veidrodėlis. Kad automobilių kontaktą S. S. turėjo justi, patvirtino tiek nukentėjusieji R. D. ir A. M., tiek ir įvykio vietą atvykę ir teisme apklausti policijos pareigūnai S. V. ir G. N..

Remiantis visomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad S. S., vairuodamas automobilį, suprato, kad apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones. S. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos nuvažiuodamas nuo viaduko, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas S. S. nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, S. S. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. S. šiurkščiai pažeidė KET – vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinti automobiliai, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjant bylą teisme S. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių S. S. už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytų straipsnių sankcijose.

Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas S. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiria administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą (minimali bauda) su privaloma papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui; už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiria 100 Lt baudą. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą, nes ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., teisėjas

nutarė:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.