Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-22 · Byla Nr. ATP-364-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-02-27Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
ATP-364-397/2013
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00042-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-364-397/2013Proceso Nr. 4-27-3-00042-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK viršininko apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. J. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. sausio 13 d. 12 val. 40 min. Lazdijų r. sav., Šeštokų miestelyje, vai­ravo automobilį Isuzu Monterey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3,96 promilių girtumas), neturėda­mas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonių vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013-02-27 nutarimu nubaudė D. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto. D. J. teismas pritaikė ATPK 30¹ str. ir neskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad automobilio savininkas negalėjo žinoti apie jo automobilio panaudojimą administracinio teisės pažeidimo darymui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK (toliau - Institucija) prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikyti D. J. ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskirti jam ATPK 130² str. sankcijos ribose numatytą nuobaudą - 30 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Skunde nurodo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio savininkas J. G., perduodamas automobilį D. J., nežinojo, kad jis bus panaudotas darant administracinį teisės pažeidimą, nes J. jau ne pirmą kartą J. G. priklausančiu automobiliu buvo padaręs Kelių eisimo taisyklių pažeidimą, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tą pavirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys. Todėl, apelianto nuomone, J. G. teiginiai, kad jis perduodamas automobilį D. J. galvojo, kad pastarasis turi teisę vairuoti transporto priemonę, turi būti vertinti kaip tiesos neatitinkantys, siekiant tokiu būdu išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Apelianto nuomone, tai, kad automobilio savininkas ir pažeidėjas yra giminaičiai, gyvena tame pačiame kaime, taip pat duoda pagrindo teigti J. G. žinojus D. J. neturint teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliantas nurodo, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda ne numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Skunde pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, nepašalina galimybės jos konfiskuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėta, kad, kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konfiskavimo klausimas, mutatis mutandis taikytinos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatos, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Apelianto įsitikinimu, J. G., būdamas paminėto automobilio savininku, nesiėmė visų priemonių bei neišnaudojo visų galimybių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas darant administracinį teisės pažeidimą, deramai neįsitikino, ar D. J. turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl ginant J. G., kaip transporto priemonės savininko, teises, D. J. skiriant administracinę nuobaudą buvo nepagrįstai pritaikytos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir automobilis nekonfiskuotas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Lazdijų r. apylinkės teismo nutarimu D. J. už LR ATPK 130 str. numatytą pažeidimą pagrindinės nuobaudos - arešto dydis, t.y. minimalus, paskirtas nepagrįstai, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes iš pažymos apie baustumą matyti, kad D. J. 2013-02-27 nutarimo priėmimo metu turėjo net tris galiojančias nuobaudas, kurių dvi buvo paskirtos už grubius bei pavojų sveikatai ir gyvybei keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. D. J. per keturių su puse metų laikotarpį jau ketvirtą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, o pastarąjį esant sunkaus laipsnio neblaivumui (3,96 promilės) ir neturėdamas teisės, tuo keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, kas parodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Apelianto nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. J. paskirta minimali arešto bausmė turi būti sugriežtinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl apeliantui inkriminuotų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei turto konfiskavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 30 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas administracinė nuobaudos paskyrimo už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, klausimą pritaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikė D. J. transporto priemonės konfiskavimo. Apylinkės teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis iš savininko J. G. nors buvo paimtas su jo sutikimu, tačiau jam nežinant, kad bus panaudotas administracinio teisės pažeidimo darymui, todėl jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Jau minėta, kad švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos paskyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas tam tikrų, išskirtinių aplinkybių konstatavimas, kurios leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog tik pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai, teisingumo ir proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad ATPK 30¹ str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konfiskavimo klausimas, privalo būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatas, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad J. G. teigia nežinojęs, kad jo žmonos giminaitis D. J. naudosis jam priklausančiu automobiliu neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairuos ją neblaivus, nepatvirtina, jog jis ėmėsi atitinkamų priemonių jam priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjas jau ne kartą yra baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau jis ir vėl padarė tokį patį pažeidimą – jau ketvirtą kartą nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pagal KET taisykles bei ATPK reikalavimus, neblaivus vairuotojas yra nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo, ir transporto priemonė paprastai yra nuvežama į tam saugojimo aikštelę, iki pažeidėjas išsiblaivys ir ją pasiims. Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-330-780/2008 duomenų matyti, kad D. J. 2008-07-09 teismo nutarimu buvo nubaustas už ATPK 129 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kai jis neblaivus vairavo P. G. priklausančią transporto priemonę „Opel Frontera“ v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu iš D. J. šis automobilis buvo paimtas. Taigi, akivaizdu, kad D. J. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą neblaiviam ir jį nušalinus nuo transporto priemonės, kuri priklauso P. G., vairavimo ir šį automobilį priverstinai nuvežus, pastarasis negalėjo apie tai nesužinoti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad konfiskuoto automobilio savininkas ir apeliantas gyvena viename kaime, kad jie bendrauja, nes važinėja vieni kitų automobiliais, todėl P. G. galėjo žinoti ir apie kitus D. J. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Nors P. G. savo parodymuose teigė, kad nežinojo apie D. J. ankstesnį nubaudimą administracine tvarka, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad jis nebuvo pakankamai atsakingas ir atidus, ir neužtikrino, kad D. J., kuris jau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nesinaudotų šiuo automobiliu.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad P. G. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą nėra objektyvaus pagrindo.

Institucija apylinkės teismo nutarimą skundžia ir dalyje dėl per švelnios nuobaudos D. J. paskyrimo. Aukštesnysis teismas laiko, kad nuobaudos rūšis ir jos dydis D. J. parinkta tinkamai ir šioje dalyje nutarimas paliktinas galioti. Teismas įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jis per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kurios pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau, skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį, be atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas vertina ir kitas nustatytas aplinkybes, todėl šiuo atveju laikyti, kad teismo paskirta nuobauda – 20 parų areštas, D. J. būtų aiškiai per švelni, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutar i a:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą pakeisti.

D. J. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – transporto priemonės Isuzu Monterey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas