Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams G. N., M. V., A. R., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-294-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą atsakovo G. N., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-294-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

2) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-293-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą atsakovės M. V., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-293-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

3) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-292-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą atsakovės A. R., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-292-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. kovo 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1 P-176-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ kuriuo, be kita ko, buvo pradėta šių Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra:

1) 0,8000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 1,0000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Priėmus NŽT įsakymą 2017 m. kovo 24 d. įsakymą ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimui, kuriuo buvo atmestas skundas dėl NŽT 2017 m. kovo 24 įsakymo panaikinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3443-535/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3364- 415/2018), Ūkio ministerijos užsakymu valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 2018 m. spalio 8 d. sutartimi Nr. 8-141 „Paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimo, įskaitant žemės sklypų planus, geodezinius (kadastrinius) matavimus, paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis“ atliko, be kita ko, ir Žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atlikus Žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu, 0,9753 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 19051320 parengė turto vertintojas V. K.. Pagal 0,9753 ha ploto Žemės sklypo vertinimo ataskaitą atsakovams G. N., M. V. ir A. R. mokėtinas 34 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė – 34 400 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur.

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė įsakymus: 1) 2019 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 1 P-294-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“; 2) 2019 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. lP-293-(1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“; 3) 2019 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. lP-292-(l. 17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė vadovautis teismo eksperto prof. S. R. nustatyta visuomenės paimto žemės sklypo kaina 47 100 Eur ir atitinkamai kiekvienam atsakovui priteisti 1/3 šios kainos dalį.

10. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją ir prašė nustatyti, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kaina yra eksperto nustatyta 47 100 Eur kaina. Atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

11. Byloje kilo ginčas dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams iš atsakovų paimtą žemę nustatymo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

14. Iš byloje esančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu UAB „STIVVF“ parengtos vertinimo ataskaitos matyti, kad už visuomenės poreikiams paimtą 0,9753 ha ploto žemės sklypą iš kiekvieno atsakovo po 1/3 dalį, jiems mokėtinas 11 466,66 Eur dydžio atlyginimas. 2019 m. spalio 17 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija į Luminor Bank AB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė įsakymuose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nurodytas atlyginimo sumas (iš viso 62 600 Eur), skirtas sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

15. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi šalims pripažinus, kad šioje byloje yra būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertui prof. S. R.. Ekspertui buvo suformuluotas klausimas – kokia buvo 0,9753 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-292-(1.17E0, kuriuo šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, priėmimo dieną?

16. Iš teismui pateikto šio teismo eksperto atlikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas žemės sklypą vertino lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Turto vertinimo metodika), patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502), nustatyta tvarka.

17. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamuoju metodu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-292-(1.17E0), kuriuo šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, priėmimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 7d., sudarė 47 100 Eur.

18. Išplėstinė teisėjų kolegija formuodama vienodą praktiką analogiškose bylose yra konstatavusi, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

19. Taigi, aktualiam klausimui spręsti į bylą buvo pateikti trys nurodyto pobūdžio įrodymai, t. y. 1) ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaita; 2) atsakovų prašymu atlikta ginčo turto įvertinimo ataskaita; 3) teismo paskirta atlikta turto vertinimo ekspertizė. Taigi, byloje yra surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių nustatant turto vertę, išvadų, kuriose to paties žemės sklypo vertės yra skirtingos. Vertinant paminėtus įrodymus, pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje žemės vertė nustatyta 2019 m. gegužės 22 dienai, atsakovų – 2017 m. kovo 24 dienai, o teismo paskirtos ekspertizės išvadoje žemės vertė nustatyta 2019 m. spalio 7 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-292-(1.17E0), kuriuo šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, priėmimo dienai. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nesivadovauti nei ieškovės, nei atsakovų teikiamais įrodymais. Pažymėtina, jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Viena iš trijų išvadų apie žemės rinkos vertę yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų pateiktų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė teismo paskirtas ekspertas prof. S. R., kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių pretenzijų ir abejonių nepareiškė, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė apklausti ekspertą teismo posėdyje. Ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog jos nepriimtinos atsakovams, jie pageidauja, kad ginčo turto vertė būtų nustatyta pagal jų užsakymu atliktą turto vertinimą. Minėta, kad teismas nesivadovauja nei atsakovų, nei ieškovo pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis ir vadovaujasi teismo ekspertizės duomenimis, kadangi teismo paskirtas ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 7 d. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas, atlikdamas turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, jokių sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų įtakoti turto vertės tyrimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nenustatė.

20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovams G. N., M. V. ir A. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-294-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 47 100 Eur, atlyginimo dydis kiekvienam atsakovui yra 15 700 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydis atsakovams yra 34 400 Eur, tačiau po civilinėje byloje atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės sutiko su eksperto išvada ir prašė nustatyti, kad atsakovams už paimtą turtą turi būti atlyginta 47 100 Eur suma. Atsakovai prašė nustatyti, jog už ginčo žemę būtų atlyginta 62 076,64 Eur. Taigi, ginčo suma yra 27 676,64 Eur (62 076,64 Eur - 20 692,21 Eur). Teismui nusprendus, kad už visuomenės paimtą žemės sklypą atlygintinas dydis yra 47 100 Eur, laikytina, kad atsakovų reikalavimas patenkintas 46 proc. (47 100 Eur - 34 400 Eur = 12 700 Eur x 100 proc. / 27 676,64 Eur).

22. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktų ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalies pagrindu, todėl atitinkamai valstybei turėtų būti priteistos išlaidos iš atsakovų.

23. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

24. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, pateiktus išaiškinimus bei vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į ieškovei nustatytą pareigą išmokėti teisingo ir adekvataus paimamo turto vertei dydžio atsiskaitymą, į atsakovų procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovei už ekspertizės atlikimą jos sumokėtos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat iš atsakovų nepriteistinas ir žyminis mokestis valstybei bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Teismo vertinimu, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimas būtų neproporcingas, sumažinantis atsakovų naudai nustatytinos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

25. Dėl atsakovų patirtų 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo teismas sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, šiam teismui nustačius didesnį kompensacijos dydį, negu to siekė ieškovė, atitinkamai įvertinus patenkintą atsakovų prašymo dalį.

26. Minėta, kad atsakovų prašymas patenkintas 46 proc., todėl atitinkamai atsakovams iš ieškovės priteistina 1150 Eur (2500 Eur x 46 proc. / 100 proc.), kiekvienam iš atsakovų po 383 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovui G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-294-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 15 700 Eur (penkiolika tūkstančių septyni šimtai eurų).

Nustatyti, kad atsakovei M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-293-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 15 700 Eur (penkiolika tūkstančių septyni šimtai eurų).

Nustatyti, kad atsakovei A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1 P-292-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1/3 dalį 0,9753 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 15 700 Eur (penkiolika tūkstančių septyni šimtai eurų).

Priteisti atsakovui G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (j. a. k. 188621919) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (j. a. k. 188621919) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (j. a. k. 188621919) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.