Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2018-04-09 Klaipėdos teritorinės muitinė surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, jog 2018-04-06, 12.49 val., UAB „L. O. komercinė firma“ muitinės tarpininko atstovė L. S. MDAS priemonėmis pateikė importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM00D994. Deklaruota prekė lengvasis automobilis „FORD MUSTANG ECOBOOST“, spalva raudona, pagaminimo metai - 2015, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa - 2300, variklio galia - 231, degalai - benzinas, su defektais. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą RATIS 18LTLC0100IM0883418, nustatytas deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: Muitinės nustatyta (www.emprekis.lt; www.vinaudit.com) rinkos vertė iki apgadinimo 20290,00 Eur. Neteisinga deklaruota statistinė vertė 6455,23 Eur, turi būti 8180,22 Eur. Dėl neteisingai deklaruotos vertės keičiasi mokesčių dydis. Mokėtino muito suma turi būti 818 Eur. Mokėtino PVM suma - 1921 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyti neatitikimai - dėl neteisingų duomenų atsirado 172 Eur muito mokesčio ir 398 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Dėl neteisingai pateiktų duomenų atsiranda 570 Eur mokesčių nepriemoka. UAB „L. O. komercinė firma“ muitinės tarpininko atstovė L. S., pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų muitų ir mokesčių dydžio apskaičiavimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad neįrodyta subjektyvioji nusižengimo pusė, t. y. nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apie L. S. tyčinę ar neatsargią kaltę. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-30 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nesutinka su teismu, jog nėra nustatyta subjektyvioji nusižengimo pusė Remdamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, 2009-06-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintomis Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.3 punktu, tvirtina, kad Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau MDAS) pateikdamas importo deklaraciją deklarantas tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklarantas deklaracijoje neteisingai nurodo prekės statistinę vertę, nes vadovavosi turto vertintojo pateiktais duomenimis, ir kartu dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės. Ši aplinkybė, anot apeliantės, apibūdina tik teisės pažeidimo pobūdį ir kaltės laipsnį. Pažymi, kad turintys deklaravimo patirties asmenys, bausti administracine tvarka, negali nežinoti apie tai, jog būtent jiems kaip deklarantams kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Deklarantas privalo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis, bent jau pažiūrėti, ar tikrai buvo įvertinta to modelio transporto priemonė. Apeliantės nuomone, iš administracinio nusižengimo byloje esančių faktinių duomenų visumos, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad muitinės tarpininko atstovė, turinti didelę patirtį transporto deklaravimo srityje, ne kartą bausta už deklaravimo taisyklių nusižengimus, pateikė neteisingus duomenis pirminėje deklaracijoje, siekdama tokiu būdu suklaidinti muitinę – išvengti mokesčių mokėjimo ir dėl neteisingai pateiktų duomenų atsirado mokesčių nepriemoka. Atkreipia dėmesį, jei muitinė nebūtų nustačiusi neatitikimų deklaracijoje būtų padaryta žala valstybei – 570,00 Eur. Mano, kad teismui buvo pateikta pakankamai objektyvių įrodymų apie deklaranto kaltės buvimą, tačiau teismas dėl tam tikrų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių apskritai nepasisakė, jų nevertino, vadovavosi tik muitinės tarpininko atstovės pateiktais argumentais, todėl padarė nepagrįstas išvadas.L. S. pareiga teikti tikslius ir išsamius duomenis, todėl faktas, kad ji deklaravo prekę pagal turto vertintojo nurodytus duomenis, negali panaikinti paties deklaruojančio asmens atsakomybės. Pažymi tai, kad L. O. komercinę įmonę ir UAB „A“ sieja civiliniai santykiai, t. y. muitinės tarpininko atstovė pati pasirinko su kuria turto vertintojų įmone sudaryti turto vertinimo sutartį, atitinkamai jas sieja tarpusavio atsakomybės klausimas dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo, be to, muitinės tarpininko atstovė, kuri turi prievolę būti pakankamai apdairi, elgtis rūpestingai pateikiant muitinei duomenis deklaracijoje, sprendžia kiek pasikliauti, pasitikėti informacijos šaltiniais. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. MDAS pateikdama importo deklaraciją L. S. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad muitinės tarpininko atstovė pateikė deklaraciją prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės. Pažymi, kad 2018-04-05 apžiūros aktą pasirašė ir atitinkamai transporto priemonės apžiūroje dalyvavo ir turto vertintojas ir muitinės tarpininko atstovė – L. S., tai patvirtina 2018-04-05 apžiūros aktas Nr. M1804030. Nurodo, kad muitinės tarpininko atstovė, prieš pateikdama muitinei deklaraciją, turėjo būti aktyvi ir pagal turimus duomenis, remiantis darbo patirtimi ir galimybėmis, nustatyti realų deklaruojamos prekės modelį ir su tuo susijusią informaciją. Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktos muitinės tarpininko atstovės rašytinės medžiagos, bei byloje gautų žodinių paaiškinimų matyti, kad pareiga teikti teisingus duomenis muitinės deklaracijoje (neteisingu duomenų pateikimas sukelia pasekmes - padaroma žala valstybei) jos nuomone, tenka ne jai, nors yra priešingai. Be to, nesutinka su L. S., kad ji pati nėra kompetentinga nustatyti turto vertę automobiliams, nenusimano dėl jų modifikacijų, kad į turto vertintojus pati kreipėsi, kadangi turto vertinimo ataskaitos būtinos pateikiant deklaracijas muitinei. Priešingai, turto vertė nustatoma vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 70 straipsnio 1 dalimi. Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Nagrinėjamu atveju prekių muitinės vertės nebuvo įmanoma nustatyti pagal minėtą 70 straipsnį, todėl ji buvo nustatinėjama taikant antrinį vertinimo metodą, kurį pasirinko muitinės tarpininko atstovė, o ne, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu L. S., jog taip jai nurodė muitinė. Būtent muitinės tarpininko atstovė ir yra atsakinga už duomenų teisingumą.Dėl L. S. pateiktų pavyzdžių internetinėse svetainėse, kuriose pateikiami duomenys, gauti suvedus atitinkamą automobilio kėbulo numerį, nurodo, kad muitinės tarpininko atstovė pateikė tik tokius interneto puslapius, kurie patvirtintų jos pasirinktą ginimosi poziciją ir nėra objektyvūs. Be to, L. S. teikia muitinės tarpininko atstovo paslaugas ir deklaravo užsakovo (iš muitinei pateiktos 2018-15-02 sąskaitos matyti, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini)) prekę, todėl mano, kad ji negalėjo nežinoti, kokį užsakovas pateikė modelį deklaruoti. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad pagal muitinės pateiktus duomenis www.vinaudit.com – transporto priemonė priskirtina modeliui FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM. Dėl UAB „A“ atlikto vertinimo nurodo, kad vertinamas buvo automobilio modelis FORD MUSTANG ECOBOOST, nes tokį modelį pateikė duomenų bazė VŠĮ „E“ pagal individualią užklausą, tačiau apeliantė nurodo, kad ši užklausa nėra aprobuota. Iš byloje esančio muitinės paklausimo duomenų bazės VŠĮ „E“ matyti, kad suvedus teisingus kriterijus, pateikiamas tik modelis FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM. Kita vertus, nurodo, kad byloje nebuvo aiškintasi, dėl kokio prekės modelio buvo susitarta atlikti vertinimą, todėl byloje liko nenustatyta, ar turto vertintojas suklydo nurodydamas klaidingą modelį, ar galimai muitinės tarpininko atstovė pati sąmoningai užsakė turto vertinimą prekei – FORD MUSTANG ECOBOOST modeliui. Taigi byloje liko nenustatyta, kuriuo metu deklarantas muitiniam įforminimui pateikdamas klaidingus duomenis, pasirinko priešingo teisei elgesio variantą, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Pažymime, kad pirminėje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog vertinimas buvo atliktas užsakovo pageidavimu modeliui FORD MUSTANG ECOBOOST.Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkė teismo išvada, kad nėra įrodyta nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, subjektyvioji pusė ir mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad L. S. veiksmuose yra visi nusižengimo požymiai. Atkreipia dėmesį, jog faktas, kad vertę deklaracijoje nurodė remdamasi vertintojų duomenimis, nepanaikina jos kaltės, o tik atskleidžia jos kaltės formą. Būtent muitinės tarpininkas yra atsakingas už teisingą duomenų nurodymą deklaracijoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundo argumentais, teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltės nebuvimo, yra neteisėta ir nepagrįsta.Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Siekiant nustatyti, kokia kaltės forma gali būti padaromas ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas, būtina įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius muitinės tarpininkės – deklarantės teises ir pareigas.2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“.2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“.Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.Teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį deklarantas gali atsakyti esant ir neatsargiai kaltei (ANK 9 str.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas neįžvelgė L. S. tyčios ar neatsargios kaltės iš esmės motyvuojant tuo, kad ji deklaracijoje automobilio vertę nurodė remdamasi vertintojos UAB „A“ pateikta vertinimo ataskaita, o byloje pažeidėjos pateikti duomenys rodo, kad tas pats automobilio kėbulo numeris yra priskiriamas automobiliams „FORD MUSTANG ECOBOOS COUPE“ ir „FORD MUSTANG ECOBOOS PREMIMIU“. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vertino tik L. S. pateiktus duomenis, neatsižvelgdamas į muitinės pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės nebuvimo. Aukštesniosios instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismu, jog byloje esantys duomenys paneigia L. S. kaltę. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar L. S. iš esmės galėjo žinoti, kad deklaruojama prekė iš tiesų yra „FORD MUSTANG ECOBOOS PREMIMIU“, o ne „FORD MUSTANG ECOBOOS“ ir ar byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. S. tyčia klaidingus duomenis nurodė vertintojai UAB „A“ taip siekdama išvengti didesnių mokesčių. Nenustačius tyčios, būtina įrodyti, ar L. S. padarė nusižengimą esant neatsargiai kaltei, t. y. ar dėl jos nerūpestingumo buvo nurodyta neteisinga deklaruojamos prekės vertė.Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Bylos medžiaga nustatyta, kad pirminėje deklaracijoje L. S. nurodė deklaruotinos prekės vertę remdamasi 2018-04-05 UAB „A“ atlikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. M1804030, kuria buvo įvertinta transporto priemonė FORD MUSTANG ECOBOOST (b. l. 6, 8-20) ir nurodė statistinę vertą 6455,23, kuria remiantis ir buvo apskaičiuoti mokesčiai. Matyti, kad vertinimas buvo atliktas pagal užsakovo L. O. komercinės firmos individualų užsakymą. Iš vertinimo ataskaitos 4 priedo matyti, kad 2018-04-05 buvo apžiūrėta transporto priemonė FORD MUSTANG ECOBOOST. Apžiūros aktą pasirašė turto vertintojo asistentas V. R. ir muitinės tarpininko atstovė L. S. (b. l. 13-14, 18-20). 2018-04-10 pateikta pataisyta deklaracija, kurioje deklaruota prekė FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM ir jos statistinė vertė nurodyta 8180,22 Eur (b. l. 37). Pagal muitinės duomenis, pateiktus iš www.vinaudit.com matyti, kad pagal transporto kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) transporto priemonė priskirtina modeliui FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM (b. l. 38). Byloje pateikti duomenys iš įvairių internetinių puslapių – vindecoder.com, searchquarry.com, autozone.com, vindecoderz.com, avtostat.com, autodna.lt, vindecoder.eu, vinaudit.com, autocheck.com, iš kurių matyti, kad pagal transporto priemonės kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priskiriamas automobiliams „Ford Mustang Ecoboost Coupe“, „Ford Mustang Ecoboost Premium“, „Ford Mustang Ecoboost“ ir kitoms automobilio „Ford Mustang“ modifikacijoms (b. l. 40-49). VšĮ „E“ duomenimis lengvojo automobilio FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM vertė yra 20 290 Eur (su PVM) (b. l. 39). 2018-04-05 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. M1804030-01 nustatyta rinkos vertė automobilio FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM – 12 140 Eur (b. l. 51-61). L. S. savo kaltės neįžvelgia ir teismas su tokia pozicija sutiko, tačiau byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina L. S. kaltę. Akcentuotina, kad pagal teisinį reguliavimą, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. L. S., MDAS pateikdama importo deklaraciją, tapo atsakinga už nurodytų faktinių duomenų apie prekę ir jos vertę, teisingumą. Nors L. S. tvirtina, kad pirminėje deklaracijoje pateikė duomenis, kurie buvo nurodyti nepriklausomo turto vertintojo UAB „A“ turto vertinimo ataskaitoje, kuria neturėjo pagrindo abejoti, todėl pati buvo suklaidinta, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą, nurodytą nutarimo 12 punkte ir jo papunkčiuose, tai neatleidžia jos nuo pareigos įsitikinti, kad nepriklausomo vertintojo pateikti duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje. Taigi tai, kad L. S. deklaracijoje neteisingai nurodė prekės statistinę vertę, nes vadovavosi UAB „A“ turto vertintojo pateiktais duomenimis, ir kartu dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės. Šiuo atveju tai gali atskleisti tik kaltės formą. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad L. S. turi didelę patirtį transporto deklaravimo srityje, ne kartą baustas administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, abejoti, kad ji galėjo nežinoti ar nesuprasti, jog būtent jai kaip deklarantei kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, nėra pagrindo. L. S., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir UAB „A“ turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis, bent jau pažiūrėti, ar tikrai buvo įvertintas tinkamas transporto priemonės modelis.Kita vertus, atskleidžiant kaltės formą, svarbu įvertinti pagal kokius duomenis buvo atliktas vertinimas. UAB „A“ vertinimą atliko pagal užsakovo, šiuo atveju L. O. komercinės firmos, kurios atstovė yra L. S., individualų užsakymą. Iš UAB „A“ vertinimo ataskaitos matyti, kad atliko automobilio FORD MUSTANG ECOBOOST vertinimą. Pagal šio modelio pavadinimą atliko ir paiešką VšĮ „E“ duomenų bazėje ir pagal tai nustatė rinkos vertę. Be to, matyti, kad automobilis buvo apžiūrėtas dalyvaujant L. S.. Iš pačios L. S. teismui pateikto išrašo iš internetinės svetainės AutoChek.com, matyti, kad tikrinimas atliktas 2018-04-05 ir transporto priemonės kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas automobiliui „FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM“ (b l. 42). Išrašai iš kitų internetinių svetainių, patvirtinančių, kad tas pats transporto priemonės kėbulo numeris (VIN) priskiriamas įvairioms automobilio „Ford Mustang“ modifikacijoms, yra gauti 2018-05-24 (b. l. 40-41, 43-49), todėl jie neįrodo, kad L. S. deklaravimo metu nebuvo žinomas tikslus transporto priemonės modelis. Kita vertus, net ir manant, kad L. S. pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl transporto priemonės modelio, ji privalėjo informaciją tikslinti ir aiškiai nustatyti, koks turi būti deklaruotinas transporto priemonės modelis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nustatyti duomenys (pati L. S. apžiūrėjo automobilį, 2018-04-05 gauti duomenys, jog tai FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM) neginčijamai patvirtina, kad L. S. transporto priemonės vertinimo dieną – 2018-04-05 buvo žinoma, kad deklaruotina prekė yra FORD MUSTANG ECOBOOST PREMIUM ir būtent šis modelis atitinka transporto priemonės kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šių duomenų nepakanka išvadai, jog L. S., siekdama išvengti didesnių mokesčių, tyčia UAB „A“ nurodė įvertinti kitą modelį – FORD MUSTANG ECOBOOST. Bylos duomenimis nepaneigta jos versija, kad ji visiškai pasitikėjo UAB „A“ atliktu vertinimu ir galbūt nepastebėjo, jog įvertintas kitas transporto priemonės modelis, todėl neteisinga jo vertė. Tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė jos neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-606/2018). Nustatyti duomenys šiuo atveju nesudaro pagrindo tvirtinti, jog L. S. nusižengimą padarė tyčia, tačiau, atsižvelgus į nutarimo 9 punkte ir jo papunkčiuose bei 14, 15 punktuose išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad L. S. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. būtų buvusi rūpestinga, neabejotinai būtų patikrinusi UAB „A“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonės modelį ir jos nustatytą vertę.Ginčo dėl objektyviosios nusižengimo pusės, nebuvo, todėl nustačius, jog L. S. veiksmuose yra ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvioji pusė, konstatuotina, kad 2018-04-06, 12:49 val., UAB „L. O. komercinė firma“ muitinės tarpininko atstovė L. S. MDAS priemonėmis pateikė importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM00D994. Deklaruota prekė lengvasis automobilis „FORD MUSTANG ECOBOOST“, spalva raudona, pagaminimo metai - 2015, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa - 2300, variklio galia - 231, degalai - benzinas, su defektais. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą RATIS 18LTLC0100IM0883418, nustatytas deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: Muitinės nustatyta (www.emprekis.lt; www.vinaudit.com) rinkos vertė iki apgadinimo 20290,00 Eur. Neteisinga deklaruota statistinė vertė 6455,23 Eur, turi būti 8180,22 Eur. Dėl neteisingai deklaruotos vertės keičiasi mokesčių dydis. Mokėtino muito suma turi būti 818 Eur. Mokėtino PVM suma - 1921 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyti neatitikimai - dėl neteisingų duomenų atsirado 172 Eur muito mokesčio ir 398 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Dėl neteisingai pateiktų duomenų atsiranda 570 Eur mokesčių nepriemoka. UAB „L. O. komercinės firma“ muitinės tarpininko atstovė L. S., pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų muitų ir mokesčių dydžio apskaičiavimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatas.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konstatuota, kad L. S. nusižengimą padarė esant neatsargiai kaltei. Vertinant nusižengimo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad realiai valstybei žala padaryta nebuvo, ji Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė pataisytą deklaraciją su teisingais duomenimis ir nedelsdama sumokėjo mokesčius. Be kita ko, tai rodo, kad pažeidėja suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir siekė kuo greičiau jas pašalinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. S. už analogiškų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnyje, padarymą 4 kartus bausta ir anksčiau (pagal ANK 212 str. 1 d. taikyti įspėjimai, pagal ANK 212 str. 5 d. taikyta bauda 500 Eur) (b. l. 21-28). L. S. ANK kodekso tame pačiame – 212 straipsnyje – numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos elgesį po nusižengimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus administracinę nuobaudą – baudą –nustatant jos dydį mažesnį nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis – artimą minimaliai. Galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, teismas neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

L. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1500 (tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti L. S., kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas neskundžiamas.