Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės J. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-1926-2024 R. B. nubaustas 375 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 24 d., 14.32 val. – 14.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti ir vidutinį 87 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 108 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 127, 14 punktus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas advokatas Virgilijus Januška 2024 m. sausio 24 d. pateikė skundą, prašydamas R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

3. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. B. 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-3243-2024 skundas tenkintas iš dalies ir, nustačius, jog R. B. dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir R. B. skirta 330 Eur bauda, bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam, 6 mėnesių terminui.

4. R. B. atstovas advokatas Virgilijus Januška, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jo atstovaujamajam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartimi R. B. atstovo advokato Virgilijaus Januškos skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo į skundą argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą šiuo atveju nesant pagrindo manyti, kad R. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams pagal byloje nustatytas aplinkybes ir R. B. asmenybę, yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui, o aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar jos visai neskirti, nenustatė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas advokatas Virgilijus Januška apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. B. 2024 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-3243-2024 ir už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, R. B. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės) 6 mėnesiams.

6.1. Nurodo, kad iš esmės R. B. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes neįvykdė susigrąžinimo sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. R. B. 2019 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 86-ANR_P-8684-219 už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta susimokėti 225 Eur baudą ir skirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. R. B. administraciniu nurodymu siūlomą 225 Eur dydžio baudą sumokėjo, tačiau pasibaigus specialiosios teisės 1 mėnesio atėmimo terminui, dėl jos susigrąžinimo nesikreipė, nes vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, o policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad po 1 mėnesio jo vairuotojo pažymėjimas vėl galios. Dėl šių priežasčių, manydamas, kad pasibaigus vienam mėnesiui vėl turi teisę vairuoti transporto priemonę, R. B. nesikreipė dėl vairuotojo pažymėjimo susigražinimo.

6.2. Akcentuoja ir tai, kad skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad R. B. Lietuvos kelių policijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo nubaustas už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje (vairavimas neturint teisės vairuoti), R. B. yra nežinomos ir pateiktos tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, teismų sistemoje duomenų apie tai, kad R. B. būtų teikęs skundą dėl Lietuvos kelių policijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kaip teigiama, nerasta. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iki nutarimo priėmimo nebuvo žinoma, jog neturi teisės vairuoti ir negali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Priešingu atveju, panaikinus Lietuvos kelių policijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą, R. B. nebuvo jokių kliūčių atgauti vairuotojo pažymėjimą, nes, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, specialiosios teisės atėmimo terminas jam baigėsi 2019 m. lapkričio 7 d. Akivaizdu, kad esant šioms aplinkybėms, asmuo, kurio pragyvenimo šaltinis su transporto priemonių vairavimu yra susijęs 40 metų, būtų buvęs suinteresuotas kaip įmanoma greičiau susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

6.3. Cituojant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teismų praktiką taikant jas, pažymima, kad R. B. nuo 2020 m. gruodžio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu. Teigiama, kad jeigu R. B. būtų žinojęs, jog vienam mėnesiui netekus vairuotojo pažymėjimo būtina įvykdyti teisės aktuose numatytą vairuotojo susigrąžinimo procedūrą, tai jis galėjęs padaryti dar iki įsidarbinimo, tam nebuvę jokių kliūčių. Tačiau R. B. daugiau nei 4 metus buvo įsitikinęs, kad pasibaigus 1 mėnesio terminui, kuriam ši teisė buvo atimta, jo vairuotojo pažymėjimas galioja. Surašant administracinio nusižengimo protokolą jam buvo nurodyta, kad praėjus mėnesio terminui vairuotojo pažymėjimas galios, o vairuotojo pažymėjimas liko pas jį. Taigi, R. B. nesąmoningai neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, juolab, kad, vadovaujantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 10 punktu, jis tik turėjo būti pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad neigiami padariniai yra paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybė, tačiau tvirtina vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų neįvykdęs nesąmoningai, nepiktnaudžiaudamas teise.

6.4. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (viršytas leistinas greitis užmiestyje, nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei), į tai, kad R. B. nesąmoningai neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, nuoširdžiai galisi, o teisės vairuoti atėmimas jam sukels dideles neigiamas pasekmes (praras darbą), padarytas administracinis nusižengimas (vairavimas transporto priemonę, kai teisę susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą turėjo prieš 4 metus) yra formalus ir labiau atsitiktinio pobūdžio, neturėjo jokių neigiamų pasekmių, prašoma R. B. atžvilgiu netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.

7. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, kaip teisėtą ir pagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia savo kaltės pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, tačiau ginčija Institucijos sprendimą taikyti jam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Apeliaciniame skunde keliami analogiški reikalavimai, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, – panaikinti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti R. B. specialiosios teisės atėmimo.

9. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

10. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės J. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-1926-2024 R. B. 375 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 24 d., 14.32 val. – 14.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti ir vidutinį 87 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 108 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė KET 127, 14 punktus. Institucijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-3243-2024 tenkintas R. B. skundas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta ta, kad jis gailisi padaręs administracinį nusižengimą ir R. B. skirta 330 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam, 6 mėnesių terminui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. B. registruotus administracinius nusižengimus taip pat matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui jam buvo atimta 2019 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kuriuo jam skirta 225 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui. Apeliantui 2019 m. spalio 7 d. sumokėjus baudą, kuo jis patvirtino sutinkantis ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nurodytam laikotarpiui, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ANK 28 straipsnyje numatytos ir R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šioje byloje analizuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. spalio 24 d., jau buvo pasibaigęs, tačiau vis tik nereiškia, jog institucijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimu R. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai.

11. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

12. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

13. Byloje nustatyta, kad papildomo vairuotojų mokymo R. B. nebaigė, į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones jam grąžinimo nesikreipė. Tai reiškia, jog administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. spalio 24 d. teisė vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka (tai yra VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu) R. B. nebuvo grąžinta. Dėl to laikytina, kad 2024 m. spalio 24 d. automobilį jis vairavo neturėdamas tokios teisės, todėl pagrįstai pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šį pažeidimą R. B. padarė tik dėl policijos pareigūnų klaidingai nurodytų aplinkybių, – kad praėjus nustatytam 1 mėnesio terminui, vairuotojo pažymėjimas vėl galios, juolab, kad šis dokumentas iš jo nebuvo paimtas, vis tik tokius pažeidėjo paaiškinimus apygardos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, laiko tik gynybine apelianto pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ANK nuostatos. Iš naujo išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis konstatuotina, kad tokia versija yra grindžiama išimtinai R. B. paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis – rašytiniais dokumentais, garso įrašais, kita medžiaga, todėl tikėti ir ja vadovautis, sprendžiant jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį klausimą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad kiekviename ne teismo tvarka priimtame nutarime, net ir tuo atveju, kai specialiosios teisės atėmimas pažeidėjui neskiriamas, yra šabloniškai nurodoma, jog „Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Taigi, net jei policijos pareigūnai jam ir būtų nurodę klaidingą informaciją, jis privalėjo kliautis ne jų paaiškinimais, o oficialiu procesiniu dokumentu – nutarimu bei jame nurodyta oficialia informacija.

15. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Galimybė neskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui administracinio poveikio priemonės, kai ją privaloma skirti pagal ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Vis tik teismų praktikoje įtvirtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

16. Įvertinus visus klausimui aktualius duomenis, priešingai nei pats pažeidėjas vertina, konstatuotina, kad šioje byloje nenustatytas nei padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas, nei nedidelis jos pavojingumas. Nors apeliaciniu skundu akcentuojama tai, kad leistinas greitis buvo viršytas užmiestyje, toks vairavimas nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai art gyvybei, o teisę vairuoti susigrąžinti asmuo galėjo jau prieš ketverius metus, tačiau pastebėtina, kad vienu metu R. B. padarė ne vieną, o du administracinius nusižengimus, leistinas greitis buvo viršytas žymiai (21 km/h), anksčiau jis taip pat baustas už leistino greičio viršijimą net 62 km/h, todėl vien tai, jog šiuo atveju nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, nekeičia padarytų nusižengimų sunkumo ir pavojingumo. Išimtinai teigiamai negali būti vertinama ir R. B. asmenybė. Nors jis dirba (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi, vairuotojo pažymėjimo turėjimas tiesiogiai susijęs su jo darbu, o transporto priemonių vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis jau 40 metų, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti ir tai, kad per pastaruosius penkerius metus R. B. administracine tvarka baustas 3 kartus, visais atvejais – už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ir šiuo atveju, kaip minėta, jis nubaustas ne už vieną, o už du administracinius nusižengimus. Paminėtina ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašą 2021 m. rugpjūčio 22 d. R. B. atžvilgiu buvo užfiksuoti du analogiški nusižengimai, t. y. leistino greičio viršijimas ir transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, dėl ko 2021 m. gruodžio 3 d. buvo surašytas nutarimas, kuris 2021 m. gruodžio 6 d. apskųstas ir 2021 m. gruodžio 17 d. byloje priimtas sprendimas panaikinti apskųstą nutarimą, bylą gražinti pareigūnui, įgaliotam surašyti protokolą. Apeliaciniame skunde nurodžius esą R. B. nežinojo apie užfiksuotus šiuos jo administracinius nusižengimus, buvo išsiųstas užklausimas Institucijai, priėmusiai sprendimą minėto administracinio nusižengimo byloje ROIK 21142711056. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gegužės 8 d. pranešimo Nr. DOK-3739 matyti, kad minėtu atveju administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas transporto priemonės savininkei A. S.. Nesutikdama su priimtu sprendimu ji Institucijai pateikė skundą ir nurodė, kad transporto priemonę, kurią vairuojant užfiksuoti šie nusižengimai, vairavo R. B.. Todėl 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu byla grąžinta pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Kadangi iki šios dienos R. B. atžvilgiu procesiniai sprendimai šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo priimti, administracinio nusižengimo byla nutraukta, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nors nurodytu atveju R. B. administracinė atsakomybė nebuvo pritaikyta, tačiau pateikti duomenys tik patvirtina išvadą šiuo atveju nesant pagrindo apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu švelninti jo teisinę atsakomybę.

17. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ir atlikti darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. R. B. iki nustatyto pažeidimo padarymo privalėjo įvertinti teisės vairuoti transporto priemones jam svarbą, tačiau akivaizdu, jog būdamas jau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir toliau sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek apelianto padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jo asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, be asmens nubaudimo taip pat ir siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą baudą, artimą minimaliai, bei nustatydama privalomai skirtinos teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas. R. B. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, netenkinęs R. B. atstovo advokato skundo ir palikęs galioti Institucijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimą dėl asmens nubaudimo pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, bei netaikęs jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl R. B. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.