Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-29 · Byla Nr. A2.6.-12316-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
A2.6.-12316-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11843-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
E. A.
Advokatai
Ugnius Čižiūnas, Milda Šmitaitė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-12316-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11843-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, suinteresuotam asmeniui E. A., jo atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui, išnagrinėjusi J. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014-10-03 apie 02.44 val., Architektų g. 64, Vilniuje, vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai nustatytas 2,18 ‰ girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklaustas teisme J. S. parodė, kad susitiko su draugu, buvo išgėręs. Automobilis stovėjo kieme, jie kažkiek laiko jame sėdėjo. Buvo išlipę parūkyti, atsirado už vairo, norėjo perstatyti automobilį. Apsisukinėdamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Nežinojo kokia atsakomybė gresia, išsigando, kilo mintis išvažiuoti. Pasak J. S., jis pavažiuoti negalėjo, nuvažiavo 100 m ir priparkavo automobilį, apsikeitė su E. A., kuris toliau vairavo automobilį. Automobilį pastatė 100 m nuo įvykio vietos nusileidus nuo kalno prie kito pastato. Po įvykio suprato pasekmes kokios gresia, nusprendė paskambinti policijai ir prisipažinti. Pasak J. S., policija atvyko jam paskambinus, pastarieji pasodino jį į automobilį, liepė užvesti variklį ir junginėti bėgius. Netikėjo, kad galėjo padaryti įvykį. J. S. paaiškino, kad automobilis yra E. A., abu buvo automobilyje, tiksliai laiko negali pasakyti, apie 01.30 val. jis gėrė automobilyje alkoholį. E. A. paragavo alkoholio. Išgėrinėjo, klausėsi muzikos, rakteliai buvo spynelėje. Abu buvo išlipę. Jis, J. S. atsisėdo prie vairo, E. A. atsisėdo šalia. Neklausė E. A. ar leidžia vairuoti. Pasak J. S., jis kliudė automobilį, pamatė, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino. Jis, J. S. neplanavo toli važiuoti. E. A. pradėjo rėkti ką padarei, pastarasis neliepė pasitraukti nuo vairo. J. S. paaiškino, kad kiek pavažiavus, apsikeitė vietomis, nes jis negalėjo vairuoti, buvo išgėręs ir dar išsigandęs ir dėl streso, ir dėl girtumo. Pasak J. S., kieme automobilis buvo pastatytas ant pievelės, sprendimas jį patraukti buvo jo. Greitai viskas įvyko, nespėjo susivokti. Automobilis buvo mechanine pavara. Policija jo, J. S. prašė junginėti bėgius. Nelabai žino atbulinės pavaros. Gailisi dėl įvykio, gailisi ir dėl to, kad vairavo išgėrus, pabėgo ir padarė žalą. Jis, J. S. pasakė E. A., kad sukėlė eismo įvykį ir prisiims visą kaltę. Jis, J. S. nežinojo kaip elgtis, nebuvo susidūręs su tokiais įvykiais. Nusiteikęs kitaip elgtis ateityje. Pasak J. S., alkoholį vartoja, turi problemų, per mėnesį gauna nuo 1500 iki 1700 Lt, gyvena su motina, už butą moka per pusę. Turi pasiėmęs paskolą, pats save išsilaiko, galėtų mokėti 500 Lt dydžio baudą per mėnesį.

Apklaustas teisme suinteresuotas asmuo E. A. parodė, kad susitiko kieme J. S., kuris buvo neblaivus. Susitikus J. S. vartojo alkoholį. Automobilis buvo ant šaligatvio, automobilyje grojo muzika. Jie buvo automobilyje. Pasak E. A., prieš darbą jis nevartoja alkoholio, kitą dieną jam reikėjo į darbą. Kai jis, E. A. išėjo už kampo, J. S. atsisėdo už vairo, už kiek laiko pastarasis pradėjo važiuoti. Nuo jo, E. A. automobilio buvo 10-15 m atstumas, jis pradėjo šaukti kai J. S. kliudė automobilį, pastarasis sustojo išvažiavę iš kiemo. Grįžę į kiemą pažiūrėjo, kad yra padaryta žala, kvietė policiją. E. A. paaiškino, kad jo automobilis yra lizinginis, moka įmonei, yra užstatęs automobilį, už tuos pinigus susimokėjo už studijas. Jis, E. A. yra vairuotojas, jo įmonė užsiima maisto išvežiojimu. Pasak E. A., jis buvo svečiuose, grįžo namo, eidamas sutiko J. S.. Raktelis buvo automobilyje. Jis, E. A. nesitikėjo, nebuvo susidūręs su niekuo panašaus, žino, kad J. S. galvoja išsilaikyti teises, jis buvo įsitikinęs, kad pastarasis nevairuos. Anot E. A., kai J. S. užsivedė variklį, jis buvo šalia, matė kaip pastarasis užsivedė variklį. Paklausė ką čia daro, kai J. S. užsivedė variklį. J. S. staiga užsivedė ir pradėjo važiuoti. Automobilis buvo nuokalnėje. Paklausė ką čia daro ir J. S. atsitrenkė. J. S. kiek pavažiavo, jis, E. A. užtraukė rankinį. Priparkavo automobilį. Grįžo į įvykio vietą ir iškvietė policiją. Kai J. S. pasitraukė nuo vairo, priparkavo automobilį kitame kieme, buvo apie 100 m nuo to vietos. Buvo siaura gatvelė ir priparkavo. Po to grįžo pėsčiomis į įvykio vietą. Jis, E. A. pamatė, kad padaryta žala, kvietė pareigūnus. E. A. paaiškino, kad J. S. sustojo važiuojamojoje dalyje, pravažiavimui pastarasis būtų trukdęs. Nuo to momento kai prisiparkavo automobilį iki sugrįžimo į eismo įvykio vietą truko apie dvi minutes.

Šalies argumentai

J. S. savo paaiškinime nurodė, jog 02.00 val. nakties, išgėręs paėmė draugo automobilio raktus ir pradėjo važiuoti. Atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį. Automobilį apgadino. Prisiima visą atsakomybę, jog važiavo automobiliu „AUDI A4“ ir kliudė automobilį „SAAB 9-5“, bei iš įvykio vietos pasišalino, nes bijojo policijos. Sudaužė draugo automobilį, dėl to paskambino į policiją. Teisių neturi išsilaikęs. ( b. l. 11)

K. Č. savo paaiškinime nurodė, jog 2014-10-03 apie 11.00 val., rado apgadintą automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso jo, K. Č. motinai R. Č.. Automobiliu faktiškai naudojasi jis, K. Č.. Automobilį pastatė kieme 2014-10-01, apgadintą dešinės pusės sparną pastebėjo 2014-10-03. Liudytojų rasti nepavyko. Automobilis turi galiojantį privalomąjį draudimą (draustas Lietuvos draudime). ( b. l. 6)

V. N. savo paaiškinime nurodė, jog 2014-10-03 apie 02.30 val., išgirdo automobilio smarkų gazavimą. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad sidabrinės spalvos, berods, automobilis „AUDI A4“ judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „SAAB 9-5“. Vairuotojas neišlipo, ėmė daug gazuoti ir išjungęs šviesas nuvažiavo. Minėtame automobilyje prieš tai buvo girtaujama. Automobilis dažnai stovi Architektų g. 66 namo kieme. ( b. l. 10)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio N. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2014-10-03 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, Architektų g. 64, Vilniuje. Atvykus į minėtą vietą rado sugadintą automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitas automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Atėjęs įvykio liudytojas, iš Architektų g. 66 namo, V. N. paaiškino, kad matė kaip automobilis „AUDI A4“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „SAAB 9-5“ ir pastovėjęs išvažiavo. Ant automobilio „SAAB 9-5“ buvo paliktas šaukimas. Po kurio laiko paskambino J. S. į policiją ir pranešė, kad pastarasis vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo atsitrenkė į minėtą automobilį „SAAB 9-5“ ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus pas pranešėją pastarajam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesterio matuokliu. Patikrinus J. S. alkotesterio matuokliu buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas. Iš J. S. paaiškinimo paaiškėjo, kad jis pats pasiėmė iš draugo automobilio „AUDI A4“ raktus ir važiuodamas atbuline eiga kieme atsitrenkė į automobilį „SAAB 9-5“ ir apie tai nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino. J. S. parodė kur pastatė automobilį, kuris buvo uždarytas į saugomą automobilių aikštelę. ( b.l. 7-8)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog Architektų g. 64, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas. (b. l. 4-5)

Patikros alkotesteriu duomenimis 2014-10-03 04.51 val. J. S. nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis. (b.l. 13)

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 132 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011). Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina J. S. paaiškinimas, K. Č. paaiškinimas, V. N. paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio N. P. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, patikros alkotesteriu duomenys.

J. S. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. S. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 3 d. KET 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog J. S. pažeidė KET 234 p. Pats J. S. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau J. S. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažįsta pažeidimus ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, iš darbuoviečių charakterizuojamas teigiamaitodėl pažeidėjui skirtina sankcijose numatyta minimali bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sankcija numato asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgdamas į aplinkybes, o būtent į tai, kad automobilio naudotojas – E. A. nedavė leidimo J. S. naudotis jam priklausančiu automobiliu, kai jis išėjo už kampo, J. S. atsisėdo už vairo, už kiek laiko pastarasis pradėjo važiuoti, nors rakteliai buvo automobilyje, jis nesitikėjo, kad J. S. vairuos, J. S. neklausė E. A. ar gali vairuoti, automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2013-12-06 Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį minėto automobilio naudotojas (lizingo gavėjas) yra E. A., automobilis yra pastarojo darbo priemonė, E. A. dirba vairuotoju, netekęs automobilio netektų ir pragyvenimo šaltinio, todėl teismas mano, kad konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo neatsakingam asmeniui, kuriam automobilis yra būtinas. Dėl šios priežasties teismas mano, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl skirdamas nuobaudą, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei skiria nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjui paskirtos baudos dydį ir įvertinęs pažeidėjo turtinę padėtį, išdėsto pažeidėjui paskirtos baudos mokėjimą per ilgesnį laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

J. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., paskirti 5000 Lt (1448 EUR) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

J. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 4000 Lt (1158 EUR) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir J. S. skirti 5000 Lt (1448 EUR) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirtos 5000 litų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 2 metų laikotarpį, įpareigojant baudą sumokėti iki 2016-10-29.

Automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilio savininkui E. A., a/k (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė