- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- A-146-88-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 72.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine tvarka pagal rašytinio proceso taisykles išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Vilniaus tarnyba, atsakovas) 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (1.8.)-S-1818-08 suteikė V. R. antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 14). Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Aleksandras Palamarčukas.
Šalies argumentai
2008 m. rugsėjo 16 d. V. R. prašymu kreipėsi į Vilniaus tarnybą prašydama pakeisti paskirtą advokatą kitu (b. l. 9?10). 2008 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.8)-APS-114-08 Vilniaus tarnyba atsisakė pakeisti advokatą kitu (b. l. 6?8).
Vilniaus tarnyba, 2008 m. spalio 14 d. gavusi advokato Aleksandro Palamarčuko išvadą reg. Nr. (1.8.)-NP-153-08, 2008 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (1.8.)-NSP-201-08 nutraukė V. R. antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 11?13).
2009 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti 2009 m. liepos 9 d. gauto V. R. skundo (b. l. 4-5) dalį dėl šių reikalavimų:
1. Panaikinti Vilniaus tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (1.8)-NSP-201-08 ir pripažinti, jog jis neteisėtas ir nepagrįstas;
2. Įpareigoti Vilniaus tarnybą priimti naują sprendimą – teikti V. R. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 16-AT-18244 dėl turto sugadinimo ir žalos atlyginimo.
3. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus tarnybos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo sumos 5 135 Lt nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. Priteisti iš Vilniaus tarnybos 135 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su V. R. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas Aleksandras Palamarčukas su V. R. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 122?123) be kita ko atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde V. R. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo jos parašo, esančio Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės išduotame 2008 m. birželio 16 d. įgaliojime. Nurodė manantis, kad teismas negali nagrinėti skundo, pasirašyto galimai ne skunde nurodyto asmens.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 146-154) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatęs ir išanalizavęs bylos faktines aplinkybes pažymėjo, jog V. R. antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja nebendradarbiavo su advokatu, ir dėl to, jog atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Teismas rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsniu, numatančiu pareigą bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu V. R. tėvas J. R. pripažino, jog jo dukra nebendradarbiavo su advokatu, nebuvo susitikusi, skundą teismui jis parašė pats, imituodamas jos parašą.
Teismas rėmėsi BPK 408 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad privataus kaltinimo bylose paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, ir BPK 408 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad atstovavimas nukentėjusiajam galimas tada, kai nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą gali jo teisėtas atstovas (tėvas, globėjas ir t.t.). Pažymėjo, jog Vilniaus tarnyba pagrįstai nusprendė, jog baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka yra išimtinai susijusi su nukentėjusiojo valia ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nereagavo į rašytinį advokato kvietimą atvykti nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad J. R. teismo posėdyje pripažino, kad skundą teismui parašė jis, už dukrą V. R., imituodamas jos parašą.
Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo tuo pagrindu, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, teismas pažymėjo, jog ši išvada padaryta vadovaujantis advokato Aleksandro Palamarčuko 2008-09-26 raštu ir jo pateikta 2008-10-14 išvada (b. l. 83?84, 92?93). Teismas su tokia Vilniaus tarnybos išvada sutiko, pažymėjęs, kad nėra jokio teisinio pagrindo abejoti advokato pateikta informacija, be to šios informacijos oficialumą įrodo policijos komisariato patikrinimo medžiagos identifikacinis numeris (Nr. 16-AT-18244-08) ir galimybė patikrinti visus advokato nurodytus dokumentus oficialia tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Vilniaus tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėja nepateikė įrodymų dėl patirtos materialinės ir moralinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse.
III.
V. R. apeliaciniu skundu (b. l. 157-160) prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BPK 408 straipsnį; nesivadovavo faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendime; neišnagrinėjo dėl kieno kaltės (advokato A. Palamarčuko ar Vilniaus tarnybos) laiku nebuvo tinkamai surašytas pareiškimas privataus kaltinimo byloje dėl 1000 litų turtinės žalos atlyginimo; nepagrįstai konstatavo atstovavimo neperspektyvumą ir netenkino prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168-170) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, skundas paliktinas nenagrinėtu.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jei šios tvarkos nesilaikoma ir skundo priėmimo stadijoje teismas nustato, jog skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, jis atsisako priimti tokį skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o jei minėtos aplinkybės išaiškėja tada, kai byla jau iškelta – skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 3 punktas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas V. R. skundas (b. l. 4-5). Kartu su skundu į bylą buvo pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo atstovauti V. R. paskirta advokatė Juzefa Brinevičienė (b. l. 37-38), jos rekvizitai nurodyti skundo įžanginėje dalyje (b. l. 4-5). 2009 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti V. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą, įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat dėl žalos atlyginimo (b. l. 1-3).
Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuriame V. R. skundas buvo nagrinėjamas iš esmės, pati V. R. nedalyvavo (b. l. 136-143). Į teismo posėdį atvyko jos atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė (sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, b. l. 37-38) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Aleksandras Palamarčukas. Minėtame teismo posėdyje atstovauti V. R. teismas leido jos tėvui J. R., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei teismo posėdyje nei iki jo nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio jo įgaliojimus (ABTĮ 82 straipsnio 3 dalis). Teismas rėmėsi atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prie 2009 m. liepos 29 d. atsiliepimo į V. R. skundą pateikta medžiaga (b. l. 58-101), tarp kurios, be kita ko, buvo ir įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtinta 2008 m. birželio 16 d. įgaliojimo kopija (b. l. 77-78).
Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 136-143), teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo Aleksandras Palamarčukas, palaikydamas savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją (b. l. 122-123), nurodė, kad V. R. vardu teismui paduotas skundas pasirašytas ne jos pačios, nes ant jo turimų dokumentų pavyzdžių (Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2008 m. birželio 16 d. išduotas įgaliojimas, b. l. 124-125) ir ant 2009 m. liepos 9 d. teismui pateikto skundo esantys V. R. parašai akivaizdžiai skiriasi. Teismui aiškinantis skundo padavimo (pasirašymo) aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens Aleksandro Palamarčuko iškeltą abejonę dėl V. R. parašo ant teismui pateikto skundo neatitikimo pačios V. R. parašui patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs J. R.. Teismo posėdžio protokole užfiksuotas J. R. paaiškinimas, kad „ant teismui pateikto skundo pasirašė jis, kaip pasirašinėja dukra, jis imitavo jos parašą, nes dukra buvo išvažiavusi, jos nebuvo namuose“ (b. l. 136-143). Taigi teismo posėdyje J. R. patvirtino, kad 2009 m. liepos 9 d. pateiktą teismui skundą pasirašė ne V. R., o jis pats, tačiau ne kaip jos įgaliotas asmuo, o neva kaip pati V. R.. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nustatęs, kad teismo priimtas nagrinėti V. R. skundas nebuvo jos pačios pasirašytas jį paduodant, pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje leido J. R. pasirašyti ant V. R. 2009 m. liepos 9 d. skundo kaip jos įgaliotam atstovui (b. l. 142) ir išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą (b. l. 146-154). Pažymėtina, jog, kaip jau minėta, J. R. į bylą nebuvo pateikęs įrodymų, kad jis yra įgaliotas atstovauti V. R. šioje byloje inter alia pasirašyti ir pateikti skundą jos vardu.
Aptarti pirmosios instancijos teismo veiksmai vertintini kaip procesinės teisės normų pažeidimas dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdžio metu išaiškinęs aplinkybes, kurios nebuvo žinomos skundo priėmimo stadijoje, ir nustatęs, kad skundas buvo paduotas pažeidžiant ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas (skundas nebuvo pasirašytas nei pareiškėjos, nei pareiškėją atstovauti įgalioto asmens), privalėjo vadovautis ABTĮ 103 straipsnio 3 punktu ir V. R. vardu pateiktą skundą palikti nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju 103 straipsnio 3 dalyje nurodyta aplinkybė (skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo) buvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo, tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, V. R. vardu pateiktą skundą paliekant nenagrinėtą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos V. R. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.