- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- 2KT-66-407/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,
susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-877-587/2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo S. K. prašymas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
2. Prašyme dėl nušalinimo nurodoma, kad pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Pareiškėjo teigimu, civilinės bylos išnagrinėjimu ir atskirojo skundo netenkinimu yra suinteresuota kreditorė UAB „Heavy Finance“, kuri, pareiškėjo vertinimu, galimai turėjo įtakos pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nutartį. Pareiškėjo nuomone, kreditorė UAB „Heavy Finance“ galimai turi pažįstamų asmenų Kauno apygardos teisme, todėl gali daryti įtaką Kauno apygardos teismo teisėjams ir jų priimamiems procesiniams sprendimams. Pareiškėjo vertinimu, dėl galimos išankstinės teisėjų nuomonės byloje turėjimo kyla abejonės dėl nešališko civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Prašymas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.
5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. 2S-877-587/2024 Kauno apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones, nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl teismo nušalinimo nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Pareiškėjas, keldamas abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grindžia tik prielaidomis dėl galimo kreditorės UAB „Heavy Finance“ ryšio su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ir Kauno apygardos teismo teisėjais. Tačiau jokių konkrečių ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Kauno apygardos teisme pareiškėjas neįvardijo, o prašyme dėl nušalinimo nurodomi tik subjektyvaus ir spėjamo pobūdžio teiginiai.
9. Taigi, pareiškėjas prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-877-587/2024. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo (teisėjų) nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo S. K. prašymas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2024 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-60-790/2024 jau atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimo prašymus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Kauno apygardos teismui paskyrus civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimą 2024 m. gegužės 28 d., pareiškėjas posėdžio dieną pateikė nušalinimo prašymą. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas 2024 m. gegužės 28 d. posėdyje neįvyko. Nušalinimo prašymas kaip nepagrįstas buvo netenkintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-55-790/2024. Kauno apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2024 m. birželio 11 d. posėdyje, pareiškėjas 2024 m. birželio 11 d. padavė naują prašymą dėl nušalinimo, dėl to Kauno apygardos teismas vėl atidėjo numatytą posėdį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-60-790/2024 2024 m. birželio 11 d. paduotas prašymas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas. Kauno apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2024 m. birželio 27 d., tą pačią dieną pareiškėjas vėl padavė prašymą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, kuris šia nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi, pareiškėjas iš esmės prieš pat paskirtus teismo posėdžius pareikšdamas nepagrįstus nušalinimo prašymus trikdo iš anksto suplanuotą teismo darbą, vilkina galutinio procesinio sprendimo priėmimą, todėl piktnaudžiauja nušalinimo teise. Pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-60-790/2024 buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Kadangi pareiškėjas, net ir būdamas įspėtas už atsakomybę dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, savo procesinio elgesio nepakeitė ir dar kartą paskirto byloje teismo posėdžio dieną pareiškė nepagrįstą nušalinimo prašymą Kauno apygardos teismo teisėjams, taip dar vieną kartą sutrikdydamas teismo darbą ir vilkindamas galutinio procesinio sprendimo priėmimą, yra pagrindas pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti 100 Eur dydžio baudą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. K. prašymo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.
Už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti pareiškėjui S. K. (asmens kodas ((duomenys neskelbtini)), 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis