Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. K. , tretieji asmenys - VĮ „Regitra“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Travesta“, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl skolos, delspinigių, palūkanų, neišpirktos (likutinės) turto vertės priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš V. K. 65 215,89 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1956 Lt bylinėjimo išlaidų ieškovui UAB „Swedbank lizingas“. Konstatavo, kad 2007-02-21 ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ su atsakovu sudarė lizingo sutartį Nr. LT046879. 2007-02-21 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. LT046879/PPS UAB „Swedbank lizingas“ įgijęs turtą – vieną naudotą automobilį „BMW 525“ nuosavybės teise ir sumokėjęs už jį 79400 Lt, turto priėmimo – perdavimo aktu perdavė automobilį pagal lizingo sutartį atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2007-06-12 Vokietijos Bed Hersfeld apylinkės teismo nutartimi iš įtariamojo slėpimu V. K. 2007-06-04 buvo konfiskuotas lengvasis automobilis BMW 525. UAB „Swedbank lizingas“ 2008-05-26 vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal lizingo sutartį Nr. LT046879/PPS pirkėjas yra UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“), pardavėjas - UAB „Travesta“, o turto pagal lizingo sutartį gavėjas V. K. , nes lizingo davėjas pardavėją ir turtą renkasi pagal lizingo gavėjo (Kliento) nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir turto pasirinkimą (lizingo sutarties 3.4 punktas). Nurodė, kad atsakovas, būdamas pardavėjo UAB „Travesta“ darbuotoju, pats susirado ir pasirinko lizingo dalyką, todėl jis turėjo būti atidus ir rūpestingas, nes nuo 2006-04-21 dirbo šioje bendrovėje, kuri dideliais kiekiais vykdė prekybą automobiliais. Lizingo davėjas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai Lizingo gavėjas V. K. turėjo teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visas pretenzijas, atsiradusias iš lizingo dalyko pirkimo - pardavimo sutarties. Lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo gavėjo pareiga. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Swedbank lizingas“ darė įtaką V. K. , kaip UAB „Travesta“ darbuotojo, pasirinkimui dėl lizingo dalyko pardavėjo. Atsakovas automobiliu naudojosi nuo 2007-02-21 iki 2007-06-04, kai automobilį Vokietijoje teismas konfiskavo kaip vogtą, todėl atsakovas, pats pasirinkęs lizingo objektą, turi atlyginti likusią lizinguoto dalyko kainą, nes pagal įstatymą lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo - pardavimo sutarties. Atsakomybė vis tik dėl turto pasirinkimo tenka atsakovui ir jis turi pareigą sumokėti likusią negrąžinto (likutinio) turto vertę, kitus su tuo susijusius mokėjimus ir šie ieškovo reikalavimai atsakovui atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.) reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio reikalavimus ir nuostatas, nesigilino ir netyrė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas šioje civilinėje byloje V. K. , sąžiningai ir laiku mokėjo įmokas ir palūkanas pagal 2007-02-21 lizingo sutartį Nr. LT046879 ir tik visiškai įsitikinęs, kad automobilio BMW 525 savininkui lizingo bendrovei „Swedbank lizingas" nei jam perduoto naudotis daikto kilmė ir kokybė, nei šio daikto konfiskavimo faktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nerūpi. Nurodo, kad neskundė teismui 2007-02-02-21 lizingo sutarties vienašalio nutraukimo, tačiau raštu paprašė grąžinti jam, lizingo bendrovei sumokėtus 28.259, 74 litus turto išpirkimui ir sutartinėms palūkanoms skirtas (įmokėtas) įmokas. Nurodo, kad turi teisę reikalauti atsakomybės, tiek iš daikto pardavėjo, tiek iš lizingo gavėjo. Kadangi nekokybiškas daiktas (automobilis BMW 525) lizingo gavėjui 2007-02-21 buvo perduotas, lizingo gavėjas (V. K. ) turėjo teisę (bet ne prievolę) reikalauti iš pardavėjo (UAB „Travesta") pašalinti parduoto daikto trūkumus ir sutinkant lizingo davėjui, reikalauti nutraukti automobilio BMW 525 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokio sutikimo lizingo bendrovė UAB „Swedbank lizingas" V. K. iki šiol nėra išdavusi.

Biržų rajono apylinkės teismas, nustatęs faktą, kad lizingo dalykas fizine prasme lizingo gavėjui (fiziniam asmeniui V. K. ) buvo įteiktas nekokybiškas (pavogtas Vokietijoje), ex officio privalėjo konstatuoti, jog 2007-02-21 tarp šalių pasirašyta lizingo sutartis Nr. LT046879 (su specialios dalies ir įmokų bei palūkanų grafikų priedais) yra niekinė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. K. dirbo UAB „Travesta“ nuo 2006-04-21 iki 2010-05-18 vadybininku, o įmonė vertėsi automobilių prekyba (2 t. b.l. 52). 2007-01-26 UAB “Travesta”, atstovaujama V. K. , Vokietijoje įsigijo BMW 525 automobilį, kuris 2007-01-07 buvo pavogtas Vokietijoje, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje apie šio automobilio paiešką nėra (1 t. b.l. 67, 71, 125). Kaip nurodė pats V. K. teismo posėdžio metu, šį automobilį jam pasiūlė draugas. 2007-02-21 ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ su atsakovu V. K. sudarė lizingo sutartį Nr. LT046879, kuria finansavo 2007-02-21 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LT046879/PPS. UAB „Swedbank lizingas“ apmokėjęs 79400 Lt už UAB “Travesta” naudotą automobilį BMW 525 turto priėmimo – perdavimo aktu jį perdavė pagal lizingo sutartį atsakovui V. K. valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (1 t. b.l 6-14), o šis įsipareigojo per 60 mėnesių kas mėnesį mokamomis išpirkomis automobilį išpirkti. Ieškovas 2007-02-21 įgaliojo V. K. atstovauti VĮ “Regitra” įregistruojant automobilį (1 t. b.l. 76). 2007-06-12 Vokietijos Bed Hersfeld apylinkės teismo nutartimi iš V. K. 2007-06-04 paimtas lengvasis automobilis „BMW 525“ buvo konfiskuotas. (1 t. b.l. 67). Pats V. K. pripažino, kad jis Vokietijoje buvo pripažintas kaltu nusikaltimo dėl šio automobilio dingimo aplinkybių padarymu. Po to atsakovas nebesutiko išpirkti automobilio iš lizingo bendrovės. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2008-05-08 pateikė atsakovui pretenziją dėl įsiskolinimo, atsakovui įsiskolinimo nesumokėjus, ieškovas 2008-05-26 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį (1 t. b.l .15-16).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo skola pagal lizingo sutarties sąlygas yra 2710,87 Lt nesumokėtų mokėjimų, 975,91 Lt delspinigių, 53627,57 Lt dydžio negrąžinto turto neišpirktos (likutinės) vertės, 7901,54 Lt palūkanų nuo įmokų po sutarties nutraukimo, viso 60 913,65 Lt.

Lizingo sutarties 11 punktas numato sutarties nutraukimą prieš terminą, kai lizingo gavėjas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ar neįvykdė kitos finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugebėjo per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo (sutarties 11.1.1. p.).

2011-01-11 pažyma apie įsiskolinimą bei 2010-11-09 pranešimas patvirtina, kad V. K. įsiskolinimas buvo 2 845,97 Lt (1 t. b.l. 17-18), todėl lizingo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo prievolės nevykdymo. Kad nustojo mokėti įmokas patvirtina ir pats atsakovas V. K. . Iš viso to matyti, kad lizingo sutartis buvo vienašališkai ieškovo nutraukta, dėl atsakovo sutarties esminių sąlygų pažeidimo, t.y. įmokų nemokėjimo. Tačiau apeliantas nurodo priešingai, kad

jis nutraukė lizingo sutartį su ieškovu, pateikdamas ieškovui 2010-11-29 atsakymą pretenziją ir priminė, kad UAB „Swedbank lizingas“ skolingas jam 28 259, 74 Lt (1t. b.l. 37).

CK 6.570 str. 2 d. numato, kad lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui. Lizingo sutartis numato, kad klientas turi teisę nutraukti sutartį, jei lizingo bendrovė nevykdo esminių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (sutarties 16.1 p.). Bylos medžiaga nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs esmines sutarties sąlygas pagal lizingo sutarties 16.1 p., o nustatyta priešingai - kad ieškovas atsakovui 2007-02-21 priėmimo – perdavimo aktu perdavė automobilį BMW 525 ir už minėtą transporto priemonę sumokėjo UAB “Travesta”. Lizingo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva dėl lizingo gavėjo prievolės nevykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas lizingo sutarties nepažeidė ir prisiimtą prievolę apmokėti transporto priemonės įsigijimą bei perduoti ją atsakovui, įvykdė. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad lizingo sutartį nutraukė ne atsakovas, o ieškovas teisėtai, laikydamasis CK 6.574 straipsnyje numatytos tvarkos dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas nemokėjo sutartimi sulygtų įmokų ir tuo pažeidė sutarties nuostatas.

Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 str.). Atsakovas priešieškinio dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nereiškė, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas privalėjo savo iniciatyva nustatyti, kad sandoriai yra negaliojantys. Tai, kad atsakovas norėjo lizingo būdu įgyti vogtą automobilį, bet tai nepavyko, kaltas ir pats atsakovas, nes jis tiesiogiai tą automobilį surado ir jį perdavė UAB „Travesta“.

Apeliantas teigia, kad Biržų rajono apylinkės teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neištyrė faktinių šios bylos aplinkybių, nesiekė nustatyti, tai, kad lizingo bendrovė ir automobilį BMW 525 jam pardavusi UAB „Travesta" veikė išvien, siekė abipusės naudos, taip pat ieškovo ir UAB „Travesta“ yra solidari atsakomybė. Šie atsakovo argumentai yra atmestini kaip neįrodyti ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Išvien veikė UAB „Travesta“ ir atsakovas V. K. .

CK 6.567 str. nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti. Pagal šioje teisės normoje nurodytą lizingo sąvoką lizingo davėjas sutartimi įsipareigoja nupirkti lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui. Tai yra pagrindinės lizingo davėjo pareigos. Lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad daikto pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. T.y. V. K. pretenzijas dėl daikto kokybės ar reikalavimus bei atsikirtimus, pagrįstus daikto kokybe (ar nekokybe) lizingo davėjui gali reikšti tik tokiu atveju, jei lizingo davėjas parinko daiktą ar pardavėją, arba bent darė įtakos šiam procesui.

Kaip jau minėta, 2007-01-26 UAB “Travesta”, atstovaujama V. K. , kuris dirbo toje įmonėje, įsigijo BMW 525 automobilį. V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 20 metų važinėja į Vokietiją, du kartus buvo teistas Vokietijoje, tačiau nelabai suprato už ką (2 t. b.l. 40). V. K. kreipėsi į ieškovą dėl lizingo sutarties sudarymo, ieškovas jam išdavė įgaliojimą atlikti visus registravimo formalumus VĮ „Regitra“. Lizingo davėjas, vykdydamas lizingo sutartį, nupirko lizingo daiktą iš lizingo gavėjo pasirinkto pardavėjo UAB „Travesta“, ir perdavė lizingo gavėjui V. K. , UAB „Travesta“ vadybininkui. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad nėra CK 6.573 straipsnio 3 dalyje ir 6.571 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių, kurioms esant lizingo davėjas privalėtų atsakyti už lizingo dalyką. Lizingo davėjui neatsakant už sutarties dalyką (CK 6.573 str. 3 d., 6.571 str. 3 d.), lizingo gavėjas negali gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Tokius argumentus lizingo gavėjas gali panaudoti tik siekdamas pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.573 straipsnį. Kaip minėta V. K. dirbo UAB „Travesta“ nuo 2006-04-21 iki 2010-05-18 vadybininku, o 2007-06-04 iš V. K. buvo konfiskuotas lengvasis automobilis „BMW 525“, jis nuteistas, todėl jis ir nereiškia pretenzijų UAB „Travesta“, kuri įgijo vogtą automobilį, jį tuoj pardavė, o šiuo metu bankrutuoja.

Atsakovas teigia, kad lizingo bendrovių praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos (neindividualizuojant sutarties sąlygų pagal kiekvieną konkrečią civilinių teisinių santykių situaciją) šabloninės bei tik lizingo bendrovėms palankios sutartys, kurios, kilus net menkiausiems ginčams, neatspindi tikrųjų sutarties šalių lūkesčių, valios, ketinimų. Jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju lizingo davėjas neatsako už sutarties dalyko trūkumus ir atsakovas negali įsigytų transporto priemonių trūkumais (ir tokių trūkumų pasekmėmis) gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Todėl šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita (CK 6.571 str. 1 d.). Nagrinėjamam ginčui taikytina tik Lietuvos teisė, nes nagrinėjamas ginčas iš lizingo sutarties, sudarytos Lietuvoje, sutarties šalys-Lietuvos bendrovės ir pilietis, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad nagrinėjant bylą turi būti taikoma Vokietijos teisė.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes dėl lizingo bei pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, vykdymo, nutraukimo, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl sutarčių sudarymo ir vykdymo. Dėl šių aplinkybių Biržų rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.