Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, kaltinamojo R. B. gynėjai advokatei A. F., nukentėjusiajai N. B., ekspertei S. Š., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

R.B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

perduotas teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 286 str., 290 str. padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2015-02-10 apie 00 val. 37 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiosios mamos N. B., sveikatą, o būtent: N. B. gulint lovoje, sugriebė ranka jai už plaukų, du kartus koja spyrė į krūtinės sritį ir vieną kartą ranka sudavė į kairę akį, padarydamas nukentėjusiajai kairės akies viršutinio voko odos defektą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, jis 2015-02-10 apie 00 val. 50 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus nukentėjusiuosius: Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulį D. G., Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulį R. N., o būtent – išplūdo nekentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Be to, jis 2015-02-10 apie 00 val. 50 min. bute adresu Partizanų g.29i-7, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo pareigas atliekančių nukentėjusiųjų: Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulio D. G., Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulio R. N., atžvilgiu, o būtent: sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, spardėsi kojomis, stumdėsi, tempė policijos pareigūnus už uniformos, o taip pat bandė panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu, bandydamas suduoti jam smūgius rankomis. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

R. B. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusiosios N. B. parodymai, kad jos sūnus R. B. sugriebė jai už plaukų. Sūnus spyrė duris, o durys krito ant jos ir gavosi susistumdymas. Sūnus ją sužalojo. Sūnus ligonis, jis anksčiau sirgo depresija, jam nustatyta liga. Pareigūnus iškvietė vyras. Pareigūnai atvažiavo keturiese, o sūnus buvo įsiaudrinęs, suirzęs. Ją medikai išvežė į bendrąjį priėmimą, o paskui pervežė į U. S. nebuvo girtas, jam psichozė. Nežino, ar sūnus ją sužalojo tyčia ar netyčia. Šiuo metu sūnus geria vaistus, gulėjo priverstiniu būdu 3 mėn., lankosi Kalniečių psichikos sveikatos centre ir nėra agresyvus, nes geria vaistus. Pareigūnai turėjo nustatyti sūnui girtumą, todėl buvo išvežtas į areštinę. Sūnus nebuvo išgėręs, jam užėjo psichozė. Neprieštarauja, kad sūnus lankytųsi pas psichiatrą. E. S. pasakė pačiam sūnui, kad reikės lankytis centre ir sūnus tą suvokia, vartoja paskirtus vaistus. Ji užtikrins sūnaus ambulatorinį gydymą.

E. S. Š. parodymai, kad R. B. nustatyta paranoidinė šizofrenija, šiuo metu jis negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymų. Rekomenduojama taikyti medicinines priemones psichikos sveikatos stebėjimo sąlygomis. Nuo 2007 m. jam nustatyta liga, nebuvo ambulatorinio gydymo, kas išprovokavo neadekvatų kaltinamojo elgesį, gal tai kliedinės ar regos haliucinacijų sukeltos pasekmės. Kaltinamasis buvo stacionarizuotas. Aprašomas nelogiškas mąstymas, emocijos blankios, kritikos nėra veikos atžvilgiu, kuria keršto planus, ekspertizės metu stokoja kritikos, bet šiuo metu socialinio pavojingumo nėra.

Iš D. G. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2015-02-10 apie 00 val. 37 min. dirbant r.š. „444“ kartu su vyr. patruliu R. N., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą jie nustatė, kad policiją kvietė N. B., 2015-02-10, jog Partizanų g. 29i-7, sūnus sumušė motiną, kurią GMP 28 brigada išvežė į U. U. į butą apie 1 val. 50 min. jame rado agresyviai nusiteikusį R. B., kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais. Paprašius apsiraminti, R. B. pradėjo naudoti fizinę jėgą, stumdytis, tampyti už uniformos. Smurtą patyrusi N. B. papildomai paaiškino, kad sūnus R. B., būdamas neblaivus, pradėjo grasinti, kad sumuš, perspėtas, kad nusiramintų, R. B. pradėjo kumščiais muštis, praskėlė motinai antakį, tampė ją už plaukų. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad kilus konfliktui sumušė motiną ir kad daugiau jam nevadovaus. Bandant sulaikyti R. B., jis muistėsi, neleido būti sulaikomas, bandė suduoti ranka jam į veidą, bet smūgio jis išvengė, todėl prieš R. B. buvo panaudotas elektrošokas Taser X-26. Į pagalbą atvykus kolegoms, dirbusiems radijo šaukiniu „460“, pavyko R. B. išvesti į lauką, lauke R. B. toliau priešinosi, nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, todėl S. K. panaudojo elektrošoką, ir tik tada pavyko R. B. įsodinti į tarnybinį automobilį. R. B. buvo pristatytas į Dainavos P. J. asmeniškai dėl šio įvykio nukentėjo kaip policijos pareigūnas, nes buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, bei jiems buvo pasipriešinta, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 33).

Iš R. N. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2015-02-10 apie 00 val. 38 min. dirbant r.š. „444“ kartu su vyr. patruliu D. G. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad policiją kvietė N. B., jog 2015-02-10 Partizanų g. 29i-7, Kaune, sūnus sumušė motiną, kurią GMP 28 brigada išvežė į U. U. į butą jie rado agresyviai nusiteikusį R. B., kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais. Paprašius apsiraminti, pastarasis pradėjo naudoti fizinę jėgą, stumdytis, tampytis už uniformos, tampė jam ir jo kolegai už uniformos. Smurtą patyrusi N. B. papildomai paaiškino, kad sūnus R. B., būdamas neblaivus, pradėjo grasinti, kad sumuš, perspėtas, kad nusiramintų, pradėjo kumščiais muštis, praskėlė antakį, tampė už plaukų. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad kilus konfliktui sumušė motiną ir kad daugiau jam ji nevadovaus. Bandant sulaikyti R. B., jis ir toliau muistėsi, neleido būti sulaikomas, bandė suduoti ranka D. G. į veidą, bet smūgio pastarasis išvengė. Prieš R. B. D. G. panaudojo elektrošoką Taser X-26. Į pagalbą atvykus kolegoms, dirbusiems radijo šaukiniu „460“, pavyko R. B. išvesti į lauką, lauke R. B. toliau priešinosi, nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, todėl vėl buvo panaudotas elektrošokas, tada pavyko R. B. įsodinti į tarnybinį automobilį. R. B. buvo pristatytas į Dainavos PK, kadangi jis buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, jiems buvo pasipriešinta. Jis jaučiasi nukentėjęs kaip policijos pareigūnas, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Sulaikytas pilietis galimai buvo neblaivus (b. l. 36).

Iš J. B. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo žmona N. B. ir sūnus R. B.. Bute yra du kambariai, Robertas gyvena atskirame kambaryje. 2015-02-09 apie 00 val. 30 min. jis grįžo į namus ir laiptinėje sutiko savo žmoną Nijolę. Žmona jam pasakė, kad ją sužalojo sūnus R. B., žmonai iš antakio bėgo kraujas. Kaip sūnus ją sumušė, žmona jam labai tiksliai neaiškino, tik sakė, kad išdaužė stiklą ir sudavė smūgius. Atsirakinęs duris jis nuėjo į butą ir nuėjęs į sūnaus kambarį, pamatė sūnų gulintį lovoje, tada jie paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, jis pasitiko pareigūnus ir su pareigūnais įėjo į Roberto kambarį, Robertas miegojo. Pareigūnai prikėlė Robertą ir liepė jam rengtis, R. jiems priešinosi, ar sūnus panaudojo fizinę jėgą, jis nematė. Jis buvo koridoriuje ir girdėjo garsą, kaip uždedami antrankiai. Jam buvo svarbiausia suteikti žmonai pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos medikų nuvežė žmoną į akių kliniką. Sūnus smurtauja pirmą kartą (b. l. 31).

Iš 2015-02-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad užfiksuoti N. B. parodymai, jog įvykio metu bute adresu (duomenys neskelbtini), ją sužalojo R. B. (b. l. 6-7).

Iš 2015-02-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad N. B. nurodė, jog ją sužalojo būtent R. B., schematiškai užfiksuotas sužalojimas ant N. B. veido (b. l. 8-10).

Iš Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patrulių D. G. ir R. N. 2015-02-10 tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-02-10. dirbant AP r.š. „444“, apie 00 val. 37 min. buvo gautas iš VPK OVS pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) bute smurtas artimoje aplinkoje.

Nuvykus minėtu adresu, prie laiptinės GMP 1528 brigados automobilyje radož nukentėjusiąją N. B., kuri paaiškino, jog bute ją sumušė ir praskėlė antakį sūnus R. B.. Užėję į butą, jame rado agresyviai nusiteikusį R. B.. R. B. paaiškinus, kad bus sulaikomas, jis ėmė koliotis necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti susidorojimu. Paprašius apsiraminti ir nutraukti neteisėtus savo veiksmus, pastarasis pradėjo naudoti fizinę jėgą, stumdytis, tampyti už uniformos, mėgino suduoti ranka D. G. veidą, todėl jis panaudojo spec. priemonę elektrošoką „Taser x-26“. Panaudojus elektrošoką, minėtam asmeniui buvo uždėti antrankiai ir radijo ryšiu pasikvietė pagalbos. Į pagalbą atvyko r.š „460“ D. K. ir r.š „415“ S. K.. Vedant į tarnybinį automobilį, prie laiptinės R. B. pradėjo muistytis, bandydamas ištrūkti, pradėjo spardytis. S. K. panaudojo elektrošoką „Taser x-26“. R. B. surakino kojas ir įkėlę į tarnybinį automobilį, pristatė į Dainavos PK (b. l. 13, 14).

Iš 2015-03-09 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad įvykio metu N. B. buvo padarytas kairės akies viršutinio voko odos defektas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29).

Iš 2015-09-30 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2015 matyti, kad R. B. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nusikaltimo padarymo metu buvo sutrikimo paūmėjimas (b. l. 82-84).

BK 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. B. 2015-02-10 apie 00 val. 37 min. bute adresu Partizanų g.29i-7, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiosios mamos N. B., sveikatą, o būtent: N. B. gulint lovoje, sugriebė ranka jai už plaukų, du kartus koja spyrė į krūtinės sritį ir vieną kartą ranka sudavė į kairę akį, padarydamas nukentėjusiajai kairės akies viršutinio voko odos defektą, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas, specialisto išvada. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad R. B. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

BK 286 str. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. B. 2015-02-10 apie 00 val. 50 min. bute adresu Partizanų g.29i-7, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo pareigas atliekančių nukentėjusiųjų: Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulio D. G., Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulio R. N., atžvilgiu, o būtent: sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, spardėsi kojomis, stumdėsi, tempė policijos pareigūnus už uniformos, o taip pat bandė panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu, bandydamas suduoti jam smūgius rankomis, tokiais savo veiksmais pasipriešino statutiniams valstybės tarnautojams. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog R. B. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 286 str.

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. B. 2015-02-10 apie 00 val. 50 min. bute adresu Partizanų g.29i-7, Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus nukentėjusiuosius: Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulį D. G., Kauno AVPK patrulių rinktinės 4-to būrio vyr. patrulį R. N., o būtent – išplūdo nekentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais. R. B. įžeidžiančius žodžius vartojo viešai, įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 290 str.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas.

BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo psichiatras ekspertas nustatė, kad R. B. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0). Nusikaltimo padarymo metu buvo sutrikimo paūmėjimas. Minėtam asmeniui reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisme apklausta ekspertė patvirtino šią eksperto išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. B. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 str. nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Remiantis 2015-09-01 – 30 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2015 išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 str. 2 d. 1 p., jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 286 str., 290 str., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.