- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-2961-806/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- E. B.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., nukentėjusiajai J. V., išnagrinėjusi E. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2014-01-07 apie 12.18 val., Konstitucijos pr. – Lvovo g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę, nepraleido į jos važiavimo krypties važiuojamąją dalį įėjusios pėsčiosios, ją kliudė, užvažiavo ant jos kojos ir sužalojo, dėl ko pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvykus eismo įvykiui, įvykio vietoje nepasiliko, iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdama KET 231.4 p. reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. bei 130 str. 1 d.).
Teisme apklausta E. B. parodė, kad viskas taip ir buvo kaip rašė paaiškinime, važiavo ir suko į dešinę pusę prie savivaldybės kur yra posūkis. Važiavo su tėčiu, ji, E. B. pastarąjį vežioja. Ji, E. B. baiginėjo pervažiuoti pėsčiųjų perėją ir moteris užšoko jai ant automobilio. Pasak E. B., ji buvo nustebusi, nes perėja jau buvo pervažiuota, buvo įsitikinusi, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, kiti automobiliai taip pat judėjo. E. B. paaiškino, kad ji važiavo nedideliu greičiu, darė didelį posūkį, už jos nebuvo automobilių, nes buvo toks laikas kai nebuvo daug transporto. Anot E. B., ji nerėkė ant J. V., kad kvaila, pasakė kur einate, atsargiai. E. B. paaiškino, kad tuo momentu pamatė kaip žmogus užsirėmė jai ant veidrodėlio, žino taisykles, bet ji tuo metu nesusigaudė, jai buvo šokas kaip žmogus užlėkė ant veidrodėlio. Ji, E. B. buvo nustebusi kaip taip žmogus taip neatsargiai eina per gatvę, ji jau buvo pabaigoje perėjos ir ji turėjo pabaigti manevrą. Pasak E. B., ji žmogų pamatė kaip užšoko ant automobilio pačioje perėjos pabaigoje.
Teisme apklausta nukentėjusioji J. V. parodė, kad kolegė perėjo, ji pasiliko laukti žalio šviesoforo signalo. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, automobilis važiuodamas stabtelėjo, po to vėl sugalvojo važiuoti. Ji, J. V. jau ėjo per perėją, automobilio vairuotoja stabtelėjo ir dar nuvažiuodama sušuko jai: „durna“. Pasak J. V., vairuotoja jai pervažiavo koją, juto apačioje skausmą, ant vienos kojos bandė užšokti ant šaligatvio. Neatsimena ar veidrodėlis buvo kabintas, jai, J. V. rankos neskaudėjo. Bandė skambinti į policiją. Pasak J. V., metrų tikrai nežino, buvo toks skausmas, kad jai ne tas galvoje buvo. J. V. paaiškino, kad porą žingsnių buvo paėjusi per perėją, pačioje perėjoje automobilis stabtelėjo, ji ramiai ėjo ir tada pajuto koją. Pasak J. V., kontakto su veidrodėliu ji nejuto, jai koją labai skaudėjo, jai pervažiavo kojos pėdos šoną, ji kvietė greitąją. J. V. paaiškino, kad automobilis stabtelėjo ir tada ji ėjo, ji pamanė, kad ją praleidžia.
Teisme apklausta liudytoja A. U. parodė, kad atvažiavo prie kryžkelės, jau mirkčiojo šviesa, sustojo, nes buvo raudonas šviesoforo signalas, laukė žalio šviesoforo signalo, ten labai ilgai dega raudonas šviesoforo signalas. Pasak A. U., gatvė buvo nuo savivaldybės, turbūt Konstitucijos pr. važiavo su dukra, dukra pasakė, kad kliudė automobilis moterį. Pradėjo dairytis. Buvo perėja. Pamatė pro save pravažiuojantį tamsų automobilį. Kai pravažiavo pamatė šlubčiojančią moterį. Matė kaip moteris kalba telefonu. Pasak A. U., moteris buvo nestambi, pastaroji jos negirdėjo ką ji jai bandė sakyti, moteris kažką kalbėjo apie koją. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji, A. U. pasuko ir paskambino pagalbai. Teisėjai pagarsinus liudytojos paaiškinimą, A. U. patvirtino, kad viskas taip ir buvo kaip nurodyta jos paaiškinime.
Teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad tiriat bylą gavo vaizdo įrašą, vaizdo įraše galima įžvelgti liudytojos automobilį, Konstitucijos pr. važiuojantį automobilį galimai „Crysler“, jis suko į dešinę, jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas, pasukęs jis stabteli ir jis toliau nuvažiuoja Lvovo gatve ir matosi kaip pėstysis pasitraukia toliau nuo tos vietos. Galima įžvelgti, kad degė žalias šviesoforo signalas, Konstitucijos pr. ten yra žalia lentelė. Analogiškai turi degti ir kitos pusės žalias šviesoforo signalas. Pasak V. S., automobilis džipas kaip tik ir stovi, tas automobilis pravažiavo pro liudytojo automobilį. Dėl tyčios palieka teismui vertinti, jis, V. S. įžvelgė pasišalinimą, kadangi minėtas automobilis sukdamas turėjo praleisti pėstįjį, pasilikti įvykio vietoje, jei jis galėjo jį sužaloti. Pasak V. S., vairuotojas pamatė pėstįjį, veidrodėlis taip pat buvo linkęs, kontaktas buvo. Vadinasi, jei nebūtų veidrodis linkęs galima tada buvo ir nepajusti. Pervažiavimas per koją esminis dalykas dėl ko moteriškė suprato, kad vyko kontaktas su pėsčiąja dėl veidrodėlio. Vairuotoja turėjo pasilikti įvykio vietoje ir išsiaiškinti kas atsitiko su pėsčiąja.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulės R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014-01-07 apie 12.10 val., dirbant kartu su patruliu A. S. Vilniaus miesto po 1A sektorių, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies, kad Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, automobilis pervažiavo pranešėjai koją, pranešėja įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) automobilis pasišalino link Lvovo g. Nuvykus į įvykio vietą, jų, policijos pareigūnų laukė pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo tai J. V., kuri paaiškino, kad sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui leidžiančiam pėstiesiems pereiti gatvę, įžengusi į sankryžą ir norėdama ją pereiti atsirado automobilis, kuris sukdamas į dešinę pervažiavo pranešėjai koją, kuri nuo susidūrimo griuvo ant šalia esančio šviesoforo. Automobilis buvo tamsiai žalios spalvos, įsidėmėjo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja sustojusi už kelių metrų, pradėjo rėkti: „ką tu nematai, rodyklė jai rodyklė“, ir nuvažiavo. Pilietė įsidėmėjo, kad automobilį vairavo moteris, šviesių plaukų, apie 50-55 metų, kartu su pastarąja važiavo vyriškis. Į įvykio vietą atvykusi greitosios pagalbos 28 brigada, pilietę J. V. išvežė į Lazdynų ligoninę. ( b.l. 8)
Šalies argumentai
J. V. savo 2014-02-11 paaiškinime nurodė, jog 2014-01-07 apie 12.10 val., ėjo šaligatviu palei Konstitucijos pr. nuo Kalvarijų g., link prekybos centro „Europa“. Tuo metu krito dulksna, buvo apsiniaukę. Priėjusi prie sankryžos su Lvovo g., sustojo, kadangi per Lvovo g. eiti degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui (jos, J. V. ėjimo kryptimi), ji apsidairė. Matė, kad stabtelėjo prieš pėsčiųjų perėją Konstitucijos pr. nuo Kalvarijų g. atvažiavęs automobilis „Miniven“ kėbulo tipo. Ji, J. V. įžengė į pėsčiųjų perėją esant žaliam šviesoforo signalui ir žengė apie tris žingsnius, tačiau šis automobilis įvažiavo į perėją ir savo priekiniu dešiniu ratu užvažiavo ant jos, J. V. kairės kojos pėdos ir sustojo pavažiavęs dar apie 1 metrą. Jai, J. V. būnant ties priekinėmis keleivio durimis ant jos sušuko vairuotoja: „durna, kur eini, jai žalia rodyklė“ ir nuvažiavo Lvovo g. Vairuotoja buvo šviesių plaukų, apie 50 metų amžiaus, atpažinti negalėtų. Ji, J. V. paskambino telefonu Nr. 118, ją sujungė su kitu operatoriumi. Ji, J. V. paprašė, kad jai iškviestų medikus. Atvyko policija, medikai. Medikai ją, J. V. išvežė į ligoninę. Jai, J. V. ant kojos užvažiavo tamsiai žalios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 247/14(01) nurodyta, kad J. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( b.l. 22)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. savo paaiškinime nurodė, jog išnagrinėjusi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nukentėjusiajai padarytas kairės pėdos sumušimas, pasireiškęs patinimu. Padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 25)
Šalies argumentai
A. U. savo 2014-02-17 paaiškinime nurodė, jog 2014-01-07 apie 13.15 val., vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Lvovo g. ir sustojo priešais sankryžą su Konstitucijos pr., antroje eismo juostoje, kadangi jos važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Staiga šūktelėjo kartu su ja, A. U. važiavusi duktė Jurga, kad automobilis kliudė moterį. Ji, A. U. žvilgtelėjo kairiau, pamatė Lvovo g. nuo Konstitucijos pr. pro ją pravažiuojantį tamsų, aukštą automobilį, kurį vairavo, kaip jai pasirodė, moteris. Jos, A. U. dukra pamatė automobilio valstybinio numerio ženklą ir jai jį pasakė. Automobiliui pravažiavus, pamatė ant šaligatvio šlubčiojančią moterį, kuri skambino telefonu ir kažin kam pasakė, kad pastarajai skauda koją. Moteris nušlubčiojo iki reklaminio stendo. Jai, A. U. užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji pasuko į kairę ir sustojo priešais Konstitucijos pr. - Kalvarijų g. sankryžą. Čia būdama ji, A. U. paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį bei padiktavo pasišalinusiojo automobilio valstybinį numerį. Šiuo metu ji, A. U. jo jau neprisimena. Pasišalinusiojo automobilio vairuotojos neatpažintų. Jos, A. U. duktė J. šiuo metu gyvena Niujorke ir atvykti į apklausą negalės. Daugiau paaiškinti nieko negali. ( b.l. 26)
E. B. savo 2014-02-26 paaiškinime nurodė, jog 2014-01-07 apie 12.10 val., vairavo automobilį „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jos tėčiui L. B.. Tuo metu buvo stiprus vėjas, nelijo, tačiau žmonės ėjo su skėčiais ir kapišonais. Važiavo Konstitucijos pr. ir suko į dešinę, į Lvovo g. Jos, E. B. važiavimo kryptimi tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kuri įrengta per Lvovo g., prie pat Konstitucijos pr., prieš tai matė, kad ant šaligatvio stovi grupė žmonių, kurie ruošiasi pėsčiųjų perėjoje pereidinėti per Lvovo g. Jai, E. B. įvažiavus į perėją, pamatė, kad viena moteriškė su kapišonu atsirėmė į dešinį šoninį veidrodį ir jį nesulaužydama nulenkė. Ji, E. B. posūkį darė atsitraukusi nuo dešinio bortelio, tačiau kiek tiksliai pasakyti negali. Tai galėjo būti ir 1,5 metro ir 2 metrai. Ji, E. B. pro uždarytą langą moteriškei rankos gestu parodė, kad pastaroji turėtų būti atsargesnė, kur ji eina, kad pasisaugotų. Moteriškė jai, E. B. parodė į šviesoforą. Ji, E. B. nuvažiavo Lvovo g. Jie tame rajone buvo apie 1 val. Grįždama atgal, ji, E. B. matė, kad minėtoje pėsčiųjų perėjoje stovi policijos automobilis. Ji, E. B. nepagalvojo, kad policija galėjo būti atvykusi dėl jos ir pėsčiosios incidento, todėl nuvažiavo. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. Pravažiuodama pro pėsčiąją nepajuto, kad pėsčiąją gali kliudyti daugiau negu veidrodėliu ar užvažiuoti pastarajai ant kojos, todėl įvykio vietoje nepasiliko. ( b.l. 29)
Pagal Kelių eismo taisyklių 34 p., įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą šioje byloje vertina, jog tai nebuvo padaryta, t.y. E. B. 2014-01-07 apie 12.18 val., Konstitucijos pr. – Lvovo g., Vilniuje, vairuodama automobilį, sukdama į dešinę, nepraleido į jos važiavimo krypties važiuojamąją dalį įėjusios pėsčiosios, ją kliudė, užvažiavo ant jos kojos ir sužalojo, dėl ko pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Iš eismo įvykio vietos E. B. pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Pati E. B. parodė, kad ji baiginėjo pervažiuoti pėsčiųjų perėją, kai moteris užšoko jai ant automobilio. Ji, E. B. buvo nustebusi, nes perėja jau buvo pervažiuota, buvo įsitikinusi, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, kiti automobiliai taip pat judėjo. Anot E. B., ji nerėkė ant J. V., kad kvaila, pasakė kur einate, atsargiai. Teismas tokius E. B. parodymus vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją. Iš teisme apklaustos nukentėjusiosios J. V. parodymų ir paaiškinimo matyti, kad ji porą žingsnių buvo paėjusi per perėją, pačioje perėjoje automobilis stabtelėjo, ji ramiai ėjo ir tada pajuto koją. Pasak J. V., kontakto su veidrodėliu ji nejuto, jai koją labai skaudėjo, jai pervažiavo kojos pėdos šoną. J. V. paaiškino, kad automobilis stabtelėjo ir tada ji ėjo, ji pamanė, kad ją praleidžia. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos A. U. parodymai. Apklausta teisme liudytoja A. U. parodė, kad jos dukra pasakė, kad automobilis kliudė moterį, ji pamatė pro save pravažiuojantį tamsų automobilį, kai pravažiavo pamatė šlubčiojančią moterį. Iš teismo medicinos ekspertės J. M. – Č. paaiškinimo matyti, kad nukentėjusiajai padarytas kairės pėdos sumušimas, pasireiškęs patinimu. Padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis neapgadintas, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį, juolab, kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, mažai tikėtina, kad automobiliui galėjo būti padaryti kokie nors įlenkimai ar įbrėžimai.
E. B. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. B. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 1 d. KET 231 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 231.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad E. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. E. B. paaiškino, jog jai įvažiavus į perėją, pamatė, kad J. V. atsirėmė į dešinį šoninį veidrodį ir jį nesulaužydama nulenkė bei pasakė nukentėjusiajai kur eina, atsargiai. Nukentėjusiosios J. V. paaiškinime nurodyta, kad ji įžengė į pėsčiųjų perėją esant žaliam šviesoforo signalui ir žengė apie tris žingsnius, tačiau šis automobilis įvažiavo į perėją ir savo priekiniu dešiniu ratu užvažiavo ant jos, J. V. kairės kojos pėdos ir sustojo pavažiavęs dar apie 1 metrą. Jai, J. V. būnant ties priekinėmis keleivio durimis ant jos sušuko vairuotoja: „durna, kur eini, jai žalia rodyklė“ ir nuvažiavo Lvovo g. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. B. pastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad vaizdo įraše galima įžvelgti Konstitucijos pr. važiuojantį automobilį galimai „Kraisler“, jis suko į dešinę, jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas, pasukęs jis stabteli ir jis toliau nuvažiuoja Lvovo gatve ir matosi kaip pėstysis pasitraukia toliau nuo tos vietos. Pasak V. S., jis įžvelgė pasišalinimą, kadangi minėtas automobilis sukdamas turėjo praleisti pėstįjį, pasilikti įvykio vietoje, jei jis galėjo jį sužaloti. Pasak V. S., vairuotojas pamatė pėstįjį, veidrodėlis taip pat buvo linkęs, kontaktas buvo. Vadinasi, jei nebūtų veidrodis linkęs galima tada buvo ir nepajusti. Pervažiavimas per koją esminis dalykas dėl ko moteriškė suprato, kad vyko kontaktas su pėsčiąja dėl veidrodėlio. Vairuotoja turėjo pasilikti įvykio vietoje ir išsiaiškinti kas atsitiko su pėsčiąja. Be to, kreiptinas dėmesys, jog E. B. grįždama atgal, matė, kad minėtoje pėsčiųjų perėjoje stovi policijos automobilis. Ji, E. B. nepagalvojo, kad policija galėjo būti atvykusi dėl jos ir pėsčiosios incidento, todėl nuvažiavo. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. Pravažiuodama pro pėsčiąją nepajuto, kad pėsčiąją gali kliudyti daugiau negu veidrodėliu ar užvažiuoti pastarajai ant kojos, todėl įvykio vietoje nepasiliko. E. B. nurodyta aplinkybė, kad nepajuto užvažiavusi nukentėjusiajai ant kojos, o tik maniusi, kad pėsčiąją kliudė tik veidrodėliu, jos atsakomybės nešalina, nes pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t.y. įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. sąmoningai, t.y. suvokdama, jog kilo eismo įvykis, jog kliudė žmogų, ignoruodama įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4 p.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).
Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad E. B. iš dalies pripažino savo kaltę, administracine tvarka nė karto nebausta, teisė vairuoti transporto priemonę būtina, nes gyvena už miesto, turi mažametį vaiką, kurį vežioja į darželį, turi pagyvenusius tėvus, kuriuos turi prižiūrėti, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga E. B. pagal ATPK 127 str. 1 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d., pažeidėjai skirti mažesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą (LR ATPK 30¹ str.) su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
E. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., paskirti 500 Lt dydžio baudą.
E. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir E. B. skirti 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.