- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-721-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29008-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- S. T.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36652-868/2014 pagal pareiškėjos S. T. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. K., G. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. T. kreipėsi su skundu dėl antstolio R. K. veiksmų, prašydama (įpareigoti) antstolį išmokėti (grąžinti) pareiškėjai likusią neišmokėtą 26 316,87 Lt sumą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį c. b. Nr. 894P/2011; atlyginti (priteisti iš antstolio R. K.) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi c. b. Nr. 894P/2011 panaikino G. T. ir S. T. lygiomis dalimis (po ½) priklaususio buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą ir, jį pardavus, 79 885 Lt paskirstė skolininko G. T. kreditoriams S. P. (29 135 Lt) ir B. C. (50 750 Lt). Likusias lėšas – 50 744,75 Lt – teismas nurodė grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą, jas paskirstyti ir išmokėti kreditoriams CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, skolininko skolą padengus, likusi lėšų dalis turėjo būti jai grąžinta, nes ji neturi jokių įsiskolinimų ir kreditorių. Nurodė, kad ilgą laiką (2 metus) antstolis vilkino pareiškėjai priklausančių lėšų (50 744,75 Lt) grąžinimą ir tik 2014 m. liepos 21 d. patvarkymu grąžino pareiškėjai tik dalį šių lėšų – 24 427,88 Lt. Tokiu būdu antstolis atliko neteisėtus veiksmus – neteisėtai pasisavino pareiškėjai priklausančią 26 316,87 Lt lėšų sumą ir, vilkindamas lėšų išmokėjimą, padarė jai nuostolių.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. 2014-08-25 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos S. T. skundą dėl 26 316,87 Lt grąžinimo kaip nepagrįstą bei atlyginti 800 Lt bylinėjimosi išlaidas ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 894V/2011 dėl priverstinio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, pagal kurį skolininkas G. T., trečios eilės išieškotojas S. P. Nurodė, kad 2012-06-19 viešose varžytynėse buvo priverstinai parduotas įkeistas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs V. J. T., G. T. ir S. T. 2012-07-13 skolininkas G. T. Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tačiau teismas šį ieškinį atmetė. Realizavus nekilnojamąjį turtą, antstolio depozitinėje sąskaitoje liko nepaskirstytos 48 855,75 Lt lėšos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-01 nutartimi konstatavo, kad turto realizavimo metu G. T. ir S. T. priklausė po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, 2014-07-21 pusė nepaskirstytų lėšų, t. y. 24 427,88 Lt, buvo grąžinta pareiškėjai. Todėl, antstolio teigimu, S. T. prašymas grąžinti likusią lėšų dalį, kuri priklauso G. T., yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-07-31 kontoroje buvo gautas antstolio D. K. patvarkymas dėl skolininkui G. T. priklausančių piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Piniginės lėšos buvo pervestos 2014-08-21, todėl antstolio R. K. depozitinėje sąskaitoje nėra nei S. T., nei G. T. priklausančių piniginių lėšų. 2014-08-25 vykdomoji byla Nr. 0055/12/00398 baigta kaip visiškai įvykdyta. Pagal jos medžiagą, nei S. T., nei G. T. nesikreipė į teismą dėl piniginių lėšų nustatymo, iki 2014-07-15 antstolių kontorai nepateikė prašymų grąžinti pinigines lėšas, nurodant sąskaitų rekvizitus.
Suinteresuotas asmuo G. T. (skolininkas) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos S. T. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad išieškotų lėšų paskirstymas priskirtinas ne teismo, o antstolio kompetencijai ir yra reglamentuotas CPK VI dalies LV skyriaus 753-759 straipsniuose. Ištyręs vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas nustatė, jog piniginės lėšos, gautos iš varžytynių pardavus G. T. ir S. T. po ½ priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvo paskirstytos nepažeidžiant įstatyme bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimai buvo patenkinti iš įkeisto daikto (CK 4.192 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis, nustatęs, kad išieškota pinigų suma didesnė negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, vadovaudamasis CPK 689 str. 6 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad vienas iš buto bendrasavininkių V. J. T. 2007-11-20 mirė, bei į tai, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie turto paveldėjimą po V. J. T. mirties, likusią nepanaudotą pinigų sumą pagrįstai padalino per pusę - ½ dalį grąžino S. T. ir ½ dalį pervedė antstoliui D. K., prisijungusiam prie išieškojimo iš skolininko G. T.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. T. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, patenkinant skundą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, kuriems iš ieškotojų pareiškėja skolinga – tiek asmeniškai, tiek kaip V. J. T. paveldėtoja. Akcentavo, kad ji nėra niekam skolinga, todėl antstolis jai nuosavybės teise priklausančias lėšas savo depozitinėje sąskaitoje laikė nepagrįstai ir neteisėtai, juo labiau – nepagrįstai padengė skolininko G. T. skolas, pervesdamas pinigus į kito antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi c. b. Nr. 894P/2011 paskirstant už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautas lėšas buvo žinoma, kad vieninteliai šio buto savininkai yra skolininkas G. T. ir suinteresuotas asmuo S. T., kuri V. J. T. palikimą priėmė dar 2008 metais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kažkas būtų bandęs atnaujinti procesą c. b. Nr. 894P/2011, dėl to neturėtų kilti abejonių, kad pareiškėjos turtas skolininko naudai nesumažėjo. Informacija apie palikimo priėmimą yra vieša ir prieinama visiems asmenims, be to, ją galėjo pateikti ir pati pareiškėja. Tačiau antstolis to nesiaiškino ir pervedė lėšas kitam antstoliui, neišsiaiškinęs, kas yra jų savininkas, kai privalėjo nedelsdamas jas grąžinti pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Antstolis nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1996-07-11 Mainų sutarties pagrindu pareiškėja ir jos sutuoktinis V. J. T. įgijo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. 2004-12-08 Dovanojimo sutartimi ½ dalis buto buvo padovanota skolininkui. Taigi, sudarius Dovanojimo sutartį, ½ buto asmeninės nuosavybės teise priklausė skolininkui, ir kita ½ buto, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija bei viešųjų registrų duomenimis, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, nors buto dalis ir buvo įregistruota pareiškėjos vardu. Faktą, kad butas po Dovanojimo sutarties sudarymo priklausė trims asmenims – pareiškėjai, skolininkui ir V. J. T. - patvirtina ir hipotekos lakštas. V. J. T. mirus, žinant, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, vadovaujantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str., mirusiajam priklausiusio 3/4 dalis turto galėjo paveldėti skolininkas ir ¼ dalį turto – pareiškėja, kuri nurodė, kad palikimas buvo priimtas. Tai patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos išrašas. Tačiau antstolis nežino, kaip ir kokiomis dalimis buvo paveldėtas mirusiam V. J. T. priklausęs turtas. Tokia informacija nėra vieša, ji Centrinės hipotekos įstaigai neperduodama, ir nei pareiškėja, nei skolininkas antstolio apie tai neinformavo. Pastarųjų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, nes duomenų apie palikimo priėmimą jie neteikia net teismui nagrinėjamoje byloje, jau nekalbant apie tai, kad nurodyta informacija neišviešinta, nepateikta antstoliui, registrams, ir nekilnojamasis turtas neįregistruotas savo vardu. Iki šiol tiek ginčo, tiek kitas V. J. T. priklausęs turtas yra registruotas mirusiojo vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.262 str., šio registro duomenys nuo įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų darytina išvada, kad ¼ dalies turto, priklausiusio V. J. T., po jo mirties paveldėjimo teisių niekas neįregistravo. Skolininkas turi daug kreditorių, jo atžvilgiu vykdoma nemažai išieškojimų. Pareiškėja ir skolininkas, priėmę palikimą, tačiau, galimai norėdami nuslėpti faktą apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu išvengti priverstinio išieškojimo, paveldėjimo aplinkybes slepia tiek nuo antstolio, tiek nuo kreditorių, tiek nuo teismo. Tai galimai patvirtina pareiškėjos ir skolininko nesąžiningumą. Antstolio teigimu, pareiškėja, nurodydama, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-06-26 nutartimi neva įpareigojo antstolį išmokėti išieškotojams lėšas ir likusią sumą grąžinti pareiškėjai, teismą klaidina. Nurodyta nutartimi teismas, priešingai, įpareigojo antstolį išmokėti išieškotojams lėšas ir likusias lėšas – 50 744,75 Lt – grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstant iš išmokant šias lėšas kreditoriams CPK nustatyta tvarka. Taigi teismas antstolį įpareigojo likusias lėšas paskirstyti kreditoriams, o ne grąžinti jas pareiškėjai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, antstolis preziumavo, kad už parduotą butą likusios lėšos pareiškėjai ir skolininkui priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½, todėl ½ likusių lėšų dalis buvo grąžinta S. T., o kita ½ likusių lėšų dalis buvo pervesta kitų antstolių, iš skolininko vykdančių išieškojimą, žinion. Pareiškėja ir skolininkas vykdomąją bylą vilkino – pateikė teismui ieškinį, po to apeliacinį skundą dėl varžytynių, iš kurių buvo parduotas jų butas, akto pripažinimo negaliojančiu; kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarties, kuria buvo nutarta pareiškėjos ir skolininko butą parduoti iš varžytynių ir gautas lėšas paskirstyti skolininko kreditoriams, panaikinimo (ši byla S. T. ir G. T. iniciatyva buvo nagrinėjama ir apeliacinės instancijos teisme). Antstolis pagrįstai tikėjosi, kad pareiškėja ar skolininkas pateiks duomenis apie V. J. T. turto paveldėjimą. Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti sprendimą. Taigi piniginių lėšų išmokėjimas užsitęsė ne dėl antstolio, o dėl pačios pareiškėjos veiksmų. Antstolis pažymėjo, kad, pareiškėjai įrodžius, jog ginčo turtas visa apimtimi buvo paveldėtas jos vardu, reikalavimas įpareigoti antstolį išmokėti pareiškėjai likusią neišmokėtą 26 316,87 Lt sumą negali būti tenkinamas, kadangi šios lėšos jau yra paskirstytos skolininko kreditoriams, t. y. tokiu būdu skolininkas gavo turtinę naudą, sumažindamas savo kreditorinius reikalavimus. Todėl nurodyta suma priteistina iš skolininko G. T. Priešingu atveju, įpareigojus lėšas išmokėti antstolį, skolininkas nesąžiningai praturtėtų jo padengtų įsiskolinimų apimtyje.
Suinteresuotas asmuo G. T. (skolininkas) atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas klausimas, ar antstolis, pardavęs skolininkui ir pareiškėjai, kuri nėra skolininkė, priklausiusį įkeistą nekilnojamąjį turtą bei iš gautų lėšų patenkinęs hipotekos kreditorių reikalavimus, teisingai paskirstė už parduotą turtą gautų lėšų likutį, skolininkui ir pareiškėjai padalindamas jį per pusę, o ne visą grąžindamas pareiškėjai.
Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. vykdė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 894V/2011 dėl priverstinio skolininko G. T. turto pardavimo iš varžytynių išieškotojams S. P. ir B. C. (v. b. l. 33). Hipotekos kreditorių reikalavimai sudarė 79 885 Lt (v. b. l. 53-54). Šiems reikalavimams užtikrinti 2004-12-17 įkeistas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Butas iš varžytynių buvo parduotas už 137 000 Lt (v. b. l. 133). Taigi, iš už parduotą turtą gautų lėšų patenkinus 79 885 Lt hipotekos kreditorių S. P. (29 135 Lt) ir B. C. (50 750 Lt) reikalavimus, atskaičius 6 370,25 Lt vykdymo išlaidas (v. b. l. 135), liko 50 744,75 Lt (v. b. l. 140-141). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-26 nutarimi nutarta minėtą sumą grąžinti antstoliui R. K. paskirstant bei išmokant kitiems kreditoriams LR CPK nustatyta tvarka. Antstolis preziumavo, kad už parduotą butą likusios lėšos pareiškėjai ir skolininkui priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½, todėl, konstatavęs, kad jo sąskaitoje liko nepaskirstyti 48.855,75 litai ½ likusių lėšų – 24.427,88 grąžino S. T., 24 485,63 Lt – pervedė pagal antstolio D. K. patvarkymą skolininko kreditoriaus S. P. reikalavimams patenkinti.
Pareiškėjos S. T. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad antstolis, patenkinęs hipotekos kreditorių reikalavimus, kurie buvo užtikrinti skolininko ir pareiškėjos nekilnojamojo turto įkeitimu, visą už iš varžytynių parduotą butą likusią sumą privalėjo grąžinti pareiškėjai, kuri nėra skolininkė, o ne padalinti per pusę ir iš tariamos skolininko dalies tenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Kaip jau buvo nurodyta, hipotekos kreditorių S. P. (29 135 Lt) ir B. C. (50 750 Lt) 79 885 Lt reikalavimų patenkinimo užtikrinimui buvo įkeistas skolininkui G. T. ir S. T. bendrąja daline nuosavybe (po ½) priklausantis butas. Faktinę aplinkybę, kad šis butas nuo 2004-12-08 (hipoteka įregistruota 2004-12-17) iki jo pardavimo iš varžytynių priklausė tik dviem bendraturčiams - G. T. ir S. T. -, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys iš kurių matyti, kad 1996-07-11 mainų sutarties pagrindu S. T. ir V. J. T. įgijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2004-12-08 Dovanojimo sutartimi Nr. ERN-986 savo dalį, ½ buto, V. J. T. perleido sūnui G. T. Butas, po dovanojimo sutarties sudarymo, po ½ buvo registruotas G. T. ir S. T. vardu. Tai kad ½ dalis buto registruota S. T. vardu nebepriklausė V. J. T. matyti ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutarties c. b. Nr. 2-28726-811/2014, kuria teismas atsisakė nustatyti skolininko G. T. turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nurodydamas, jog bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje turto realizavimo metu buvo nustatytos – abiem bendraturčiams (G. T. ir S. T.) priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 241). Ši aplinkybė matoma ir iš teismo išreikalautų Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro paveldėjimo bylos 119/2007 dokumentų kopijų, iš kurių matyti, jog jokia ginčo buto dalis iki 2004-12-08 buvusiam šio turto bendrasavininkiui V. J. T. jo mirties dieną - 2007-11-20, nepriklausė ir nebuvo paveldėjimo objektu.
Pagal CK 4.195 str. įkaito davėjas su skolininku už hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymą atsakingas subsidiariai. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Nagrinėjamu atveju įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę sumą, t. y. 137 000 Lt, negu reikėjo nurodytų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti (79 885 Lt). Antstolis R. K. pusę už parduotą įkeistą turtą likusios sumos pervedė pagal antstolio D. K. patvarkymą skolininko kreditoriaus S. P. reikalavimams patenkinti. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šis kreditoriaus S. P. reikalavimas nebuvo užtikrintas skolininkui G. T. ir pareiškėjai S. T. bendrąja daline nuosavybe (po ½) priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-14219-558/2014 (894V/2011) medžiaga), jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius S. P. buvo ir S. T. kreditorius, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie antstolio veiksmai prieštarauja hipotekos institutą reglamentuojančioms teisės normoms, o visos antstoliui grąžintos lėšos turėjo būti pervestos / grąžintos pareiškėjai.
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos S. T. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas nepagrįstai, o antstolio veiksmai negrąžinant pareiškėjai visos likusios nepanaudotos už parduotą butą gautos sumos pripažintini neteisėtais. Tačiau kadangi antstolis reikalaujamomis lėšomis nebedisponuoja ir grąžint negali / atsisako, skundas tenkinamas iš dalies, išaiškinant pareiškėjai, jog ši turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo ginčo teisenos tvarka.
Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės skundas tenkintinas, kad jai byloje atstovavo advokatas, bei į tai, kad pareiškėja ilgą laiką neatgavo jai priklausančių piniginių lėšų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro 232 Eur (800 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas
nutarė:
Pareiškėjos S. T. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti.
Antstolio R. K. veiksmus, negrąžinant pareiškėjai S. T. visos nepanaudotos už parduotą butą sumos, pripažintini neteisėtais.
Priteisti pareiškėjai S. T. iš suinteresuoto asmens antstolio R. K. 232 Eur bylinėjimosi išlaidas.