- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 1-89-564/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00205-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kaltinamasis
- A. R.
2015 m. kovo 17 d.
nukentėjusiajai G. R., jos atstovei advokatei V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis A. R. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui , o būtent: 2014 m. liepos 10 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia metė į buvusią sutuoktinę, su kuria bendrai gyveno ir po santuokos nutraukimo, G. R. mobilaus ryšio telefoną, kuriuo, nukentėjusiajai G. R. pasilenkus ir smūgio išvengus , išdaužė durų stiklą ir šio stiklo šukė įstrigo G. R. į galvos sritį, bei sudavė vieną smūgį ranka G. R. į galvos sritį, dėl ko jai buvo konstatuotas galvos sumušimas ir svetimkūniai, o taip pat pjautinė žaizda viršugalvio srityje, tokiais savo veiksmas padarė nukentėjusiajai G. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad santuoką su G. R. nutraukė 2014-02-05, tačiau iki 2014-07-10 toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 2014-07-10 jis rengėsi eiti parnešti katei smėlio ir su G. R. kilo konfliktas dėl to, kad jis neleidžia ramiai pagulėti, nes jai skauda galvą. G. R. telefonu kalbėjo su jo motina ir šio konflikto metu vėl į jo telefoną paskambinus motinai, jis metė telefoną G. R., kad ši atsilieptų, tačiau netyčia pataikė į durų stiklą ir šis stiklas išdužo. G. R. stovėjo nišoje prie kambario durų maždaug poros metrų atstumu nuo jo. Stiklas, kuris išdužo, buvo apie 1 m atstumu nuo žemės. Kilo barnis dėl išdaužto stiklo ir jis apsirengęs išėjo. Smūgio ranka G. R. nesudavė. Mažamečiai vaikai- 7 metų, 4 metų, ir 2 metų- buvo kitame kambaryje. Jis dar buvo užėjęs pas kaimynę Lilę, kad iškviestų policijos pareigūnus, kad šie apramintų G. R.. Ar kvietė G. R. policijos pareigūnus, nežino. Alkoholį vartojo po įvykio, iki įvykio buvo blaivus. Mano, kad nuo stiklo išdužimo G. R. nieko neatsitiko, pats jokių sužalojimų nei tą dieną, nei sekančią dieną susitikęs policijoje nematė. Santuoką nutraukė dėl to, kad galėtų vienas prisiimti paskolą. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad pripažįsta, jog nukentėjusiajai padarė neturtinę žalą, tačiau neturi lėšų jį sumokėti. Dirba (duomenys neskelbtini) Atlyginimas 1300-1400 litų, dar turi mokėti išlaikymą vaikams 600 litų bei paskolą bankui.
Nukentėjusioji G. R. parodė, kad 2014-07-10 apie 8.30 val., mažamečiai vaikai dar miegojo, kai A. R. pradėjo triukšmauti, trankyti spinteles. Kilo žodinis konfliktas. A. R. sakė, kad važiuoja parvežti katei smėlio. Ji matė, kad jis nuvažiavo pro parduotuvę, o sūnus Orestas pasakė, kad iš jos piniginės A. R. paėmė pinigų. Grįžus jam priekaištavo, kad paėmė maistui likusius pinigus, kad vartojo alkoholį. Paskambinusi apie tai papasakojo A. R. motinai. A. R. paėmęs telefoną metė į ją, stovinčią prie kambario durų per du metrus nuo jo, bet pataikė į sieną. Pasiėmė nukritusį telefoną ir jam suskambėjus, metė telefoną į ją sakydamas, kad kalbėtų su jo motina. Ji pritūpė ir telefono išvengė, o telefonas pataikė į durų stiklą. Nuo smūgio stiklas išdužo ir stiklai nukrito jai ant galvos bei pečių. Ji pasišaukė vaikus ir sūnus Orestas nuėmė nuo jos stiklus, priekaištavo tėvui, kad ją sumušė. Pasakė, kad kvies policiją ir tuomet A. R. sudavė jai kumštimi į pakaušį. Iškvietė policijos pareigūnus, o A. R. išėjo. Konfliktai būna dažni, į mėnesį 3-5 kartus kviečia policijos pareigūnus. Iš šiuo metu bijo A. R.. Nuo sudužusio durų stiklo buvo likę stikliukų viršugalvyje, pečių srityje, dėl to kreipėsi į gydytojus, o 2014-07-14 į ekspertą. Iš kūno buvo išimti likę stiklai. Sužalojimai atsirado nuo stiklų įstrigimo, o nuo smūgio ranka sužalojimų nebuvo, tik skaudėjo galvą. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Pati nedirba, yra neįgali, gaunamas pajamas sudaro jos neįgalumo ir ir kitos išmokos, susijusios su vaikų priežiūra, mėnesio pajamos-2400 litų. A. R. jos neatsiprašė. 2014-07-10 santuoka jau buvo nutraukta, tačiau A. R. gyveno tame pačiame bute, bendro ūkio nevedė, kartu nemiegojo.
Iš 2014-07-10 protokolo-pareiškimo seka kad G. R. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2014-07-10, apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis A. R. ranka sudavė vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ( b. l. 2 ).
Iš apžiūros protokolo seka, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš koridoriaus į kambarį esančių medinių su stiklo įsprūdomis durų vidurinės įsprūdos stiklas išdaužtas, likusi geltonos spalvos šukė ( b. l. 3-50.
Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad 2014-07-10 14.20 val. A. R. nustatytas 0,13 prom. girtumas ( b. l. 6).
Iš specialisto išvados Nr. G605/14(09) seka, kad G. R. konstatuoti galvos sumušimas ir svetimkūniai, taip pat pjautinė žaizda viršugalvio srityje, galėjo būti padaryti 2014-07-10, galimai dūžtančio stiklo šukėmis ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvados aprašomojoje dalyje nurodoma, kad 2014-07-11 G. R. kreipėsi į šeimos gydytoją, galvoje ir viršutinėje pečių dalyje čiuopiasi skausmingi guziukai, nustatyta diagnozė-svetimkūniai. 2014-07-14 konsultuota VšĮ Marijampolės ligoninė traumatologo, pašalintos smulkios stiklo šukelės iš galvos ( b.l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies, teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, jog jo kaltė įrodyta visiškai. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Ji nuoseklius parodymus duoda nuo pat įvykio pradžios-pranešdama apie įvykį policijai, aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo mesto telefono išdužo durų stiklas. Kaltinamasis paaiškino, kad dėl stiklų išdužimo nukentėjusiajai joks sužalojimas nebuvo padarytas, tačiau iš nukentėjusios parodymų, specialisto išvados duomenų seka, kad nukentėjusiajai buvo įstrigę galvoje ir pečių dalyje svetimkūniai, pašalintos smulkios stiklo šukelės, nukentėjusioji sekančią dieną po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigas ir tai patvirtina nukentėjusios parodymų teisingumą. Iš nukentėjusios parodymų seka, kad kaltinamasis mesdamas telefoną veikė tyčia ir kryptingai jos atžvilgiu- telefoną metė pora kartų, sąmoningai metė link jos iš nedidelio atstumo, matydamas, kad ji stovi prie durų su stiklu, nukentėjusioji smūgio telefonu išvengė tik pasilenkdama, nuo kaltinamojo mesto telefono išdužo durų stiklas, o tai rodo, kad tai nebuvo telefono mestelėjimas atsiliepimui, kaip kad nurodo kaltinamasis, o sąmoningas metimas į nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė galimas pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti. Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvykio metu buvo nutraukta, tačiau iš kaltinamojo parodymų, nukentėjusios parodymų seka, kad jie ir toliau gyveno kartu toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, vedė bendrą buitį, gyveno kaip šeima. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. R. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – mesdamas į nukentėjusiąją telefoną bei suduodamas ranka vieną kartą nukentėjusiajai į galvos sritį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d. požymius.
Nukentėjusioji G. R. prašo priteisti iš kaltinamojo A. R. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl netikėtų kaltinamojo veiksmų po įvykio teko iškentėti skausmą ir svetimkūnio šalinimo operaciją, stresą ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą įvykio vietoje ir po įvykio pergyvenant dėl savo sveikatos ateityje, nes turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriuos augina viena būdama silpnos sveikatos ir neįgali.
Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusios G. R. ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo A. R. veiksmais. Įvertinus veiksmų pobūdį ir pasekmes neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji G. R. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgyvenimus. Nors iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad jai buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau jų gydymas ypatingų nepatogumų nesukėlė, jokių liekamųjų reiškinių nėra. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo prieš neįgalią buvusią sutuoktinę, namuose esant mažamečiams vaikams, todėl nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą ir išgyvenimus ne tik dėl pasekmių savo sveikatai bet ir dėl mažamečių vaikų saugumo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nors kaltinamasis dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, be to jis privalo teikti išlaikymą mažamečiams vaikams, turi kitų turtinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, pažeistų vertybių svarbą, būtinybę užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, mano, kad nukentėjusios nurodoma patirtos neturtinės žalos suma (1000 Eur ) yra aiškiai per didelė, neadekvati padarytai žalai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 500 eurų suma.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus-jo neblaivumas nustatytas praėjus tam tikram laikui po įvykio ir nustatytas tik 0,13 prom. girtumas, pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholio vartojo jau po įvykio. Kitų patikimų duomenų apie tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, nėra. Įvertinus šias aplinkybes ir ypatingai atsižvelgiant į nustatytą labai nedidelį girtumo laipsnį, spręsti, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra pagrindo.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį. Jis neteistas, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas gerai. A. R. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kadangi jis neteistas, bausmės, susijusios su jo laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, viešųjų darbų bausmė taip pat neskirtina. Sprendžiant dėl bausmės dydžio taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kartu gyvenantį asmenį- buvusią sutuoktinę. Iš bylos duomenų seka, kad dėl konfliktų šeimoje ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Iš nukentėjusios parodymų seka, kad ji patiria psichologinį smurtą, bijo dėl savo saugumo. Esant šioms aplinkybėms, skirtinas LR BK 48 str. 5d. 2 p. numatytas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja. Siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 ( vieneriems ) metams, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiąja G. R..
LR BK 72² str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės iki bausmės pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus bausmę vykdyti- panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 500 ( penkis šimtus ) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.