Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-11 · Byla Nr. ATP-273-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
ATP-273-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00349-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-273-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00349-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 79.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2014-12-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-12-28 13.15 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant priekinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Tuo pažeidė KET 4, 9 ir 81 punktų reikalavimus. Tokie R. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2015 m. sausio 8 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Šį nutarimą R. M. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi R. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2015 m. sausio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad egzistuojančių aplinkybių nepakanka, kad teismas jas galėtų pripažinti išskirtinėmis, todėl nėra pagrindo R. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą, jau buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2015 m. sausio 8 d. nutarimą panaikinti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą 12 mėn. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes nutartyje išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir neteisingi. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad jis, chuliganiškai vairuodamas automobilį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, kėlė grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tačiau, tiek jis pats, tiek liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. nurodė, kad jam atliekant manevrus, šalia nebuvo mašinų ar žmonių. Todėl jo vairavimas ir stabdymas tikslu patikrinti padangų kokybę buvo akivaizdžiai mažareikšmis ir nepavojingas pažeidimas, realaus keliamo pavojaus nebuvo. Taip pat neparodytas posūkio signalas, keičiant važiavimo kryptį nejudrioje aikštelėje, neigiamų pasekmių nesukėlė, t.y. niekas nebuvo suklaidintas ar priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Visų būtinų atsargumo priemonių buvo laikomasi visos kelionės metu. Be to, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad jo ekstremalaus vairavimo įgūdžiai (patvirtina byloje pateiktas pažymėjimas) leido objektyviai ir pilnutinai įvertinti situaciją, kad nebūtų sukelta pavojaus aplinkiniams, jų turtui, bei pačiam sau. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo vairavimo tikslas bei motyvas buvo padangų testavimas, o ne chuliganiškas pasipuikavimas. Teismas nurodė, kad R. M. nepateikė duomenų, jog jo tiesioginiam darbui Muitinės kriminalinėje tarnyboje yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu jo duotus paaiškinimus, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus aptarnaujama teritorija yra didelė, apima Joniškį, Šiaulius, Tauragę, vykdant darbines funkcijas, tenka važiuoti iki Lietuvos - Lenkijos, Lietuvos - Rusijos pasienių. Tarnybinėms funkcijoms, kriminalinei žvalgybai atlikti automobilį tenka kasdien vairuoti. Teismui pateikti savo pareiginių instrukcijų jis neturi galimybės, kadangi jos yra priskiriamos prie tarnybos paslapčių kategorijos. Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, tokias kaip teigiama Muitinės kriminalinės tarnybos charakteristika, administracinių nuobaudų neturėjimas, prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, paskirtos baudos sumokėjimas, žalos nebuvimas, analogiškų pažeidimų neturėjimas. Šios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai parodo jo nuoširdumą, teisingą gyvenimo būdą, moralės normų turėjimą, išvadų padarymą dėl pažeidimo, gailėjimąsi, chuliganiškų paskatų neturėjimą. ATPK 30¹ str. nuostatos preziumuoja jų taikymą esant išimtinoms aplinkybėms, neatsietinoms nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų bei nurodytų aplinkybių skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui, išskirtinių R. M. funkcijų – saugoti ir ginti Valstybės finansų sistemą nuo muitų teisės pažeidimų – atlikimui neatsiejamai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, taip pat jo atsakomybę lengvinančios ir asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės atitinka ATPK 30¹ str. įtvirtintas nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jo gyvenimui turėtų neigiamų ir nepataisomų pasekmių, tai yra sužlugdytų jo siekius, perspektyvas, darbinį įdirbį, kadangi jis prarastų galimybę dirbti savo tiesioginį darbą, dėl ko greičiausiai būtų atleistas iš pareigų. Tokia bausmė – teisės vairuoti atėmimas – viršytų administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nes piniginės baudos sumokėjimas, gėdos ir kaltės jausmas bei supratimas apie darbo praradimą jau turėjo pakankamą auklėjamąjį pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 124² str. 2 d.

Iš R. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažįsta, kategoriškai neigia tyčia pavojingai ar chuliganiškai vairavęs, nurodo, kad jam atliekant manevrus, šalia nebuvo mašinų ar žmonių, todėl jo vairavimas ir stabdymas tikslu patikrinti padangų kokybę buvo akivaizdžiai mažareikšmis ir nepavojingas pažeidimas, realaus keliamo pavojaus nebuvo. Taip pat neparodytas posūkio signalas, keičiant važiavimo kryptį nejudrioje aikštelėje, neigiamų pasekmių nesukėlė, t.y. niekas nebuvo suklaidintas ar priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), patrulės K. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 5), vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2014-12-28 įvykis, R. M. 2014-12-28 13.15 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo ratais ant sniegu padengtos kelio dangos, prasukdamas priekinius automobilio ratus, staiga susukdamas vairą ir blokuodamas galinius automobilio ratus privertė automobilį slysti šonu, o minėtu būdu atlikdamas posūkius, nerodė posūkių signalų. Apeliantas neneigia, kad aikštelėje buvo manevruojama specialiai, tačiau neigia tai daręs dėl chuliganiškų paskatų. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad R. M. manevravo stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo kiti automobiliai, sukdamas ratą, jis pavojingai priartėdavo prie kitų transporto priemonių (tai gerai matosi paskutiniame epizode, kai R. M. vairuojamas automobilis, slysdamas šonu ir tuo metu tapdamas iš esmės nevaldomu, pavojingai priartėja prie automobilio, iš kurio buvo fiksuojamas pažeidimas). Be to, aikštelėje, nedideliu atstumu nuo manevruojančio automobilio vaikščiojo kiti asmenys, vaizdo medžiagoje matyti ir vaikų, kurių elgesys dalyvaujant eisme gali būti neprognozuojamas, todėl akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu R. M. kėlė realų pavojų eismo ir kitų asmenų saugumui. Nors R. M. nurodo, kad nesiekė chuliganiškai pasipuikuoti prieš kitus asmenis, teisindamas savo elgesį padangų bandymu, tačiau iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad manevravimui jis pasirinko ne nuošalią aikštelę, kurioje galėtų saugiai prisiminti ekstremalesnio vairavimo įgūdžius ar patikrinti automobilio padangas, o stovėjimo aikštelę, kurioje jau manevravo kitas automobilis, aplinkui stovėjo kitos mašinos, vaikščiojo pašaliniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pavojingą manevravimą R. M. atliko, automobilyje esant keleiviams – tokiu būdu pavojų sukėlė ir jiems. Pažymėtina, kad nors R. M. nurodo, kad slysdamas šonu jis atliko padangų testavimą (bandymą), tačiau automobilio padangų sukibimas su važiuojamosios kelio dalies paviršiumi įprastai nėra tikrinamas ant pakankamai storu sniego sluoksniu padengtos kelio dangos automobiliui slystant šonu. Apeliantas kur kas efektyviau ir saugiau galėjo patikrinti padangų savybes, greitėdamas ir stabdydamas automobilį tiesioje važiavimo trajektorijoje ant sausos, šlapios ar apledėjusios kelio dangos, nesukinėdamas vairo į šonus, saugioje teritorijoje, kurioje nėra pašalinių asmenų, automobilių ir automobilyje nesant keleivių, tačiau jis sąmoningai, prisidengdamas padangų testavimu, pasirinko ne įmanomai saugiausią vietą, tačiau aikštelę, kurioje buvo kitų asmenų, taip pat vežė keleivius, akivaizdžiai siekdamas, kad jo manevravimas ir taip demonstruojamas išskirtinumas būtų pastebėtas ir įvertintas kitų asmenų.

Nors apeliantas nurodo, kad liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad R. M. manevruojant, šalia nebuvo mašinų ar žmonių, tačiau iš liudytojo parodymų galima spręsti, kad Ž. M., pasakydamas žodžius „Gerai, kad nebuvo mašinų ir žmonių, nes tuomet tikrai galėjo būti nukentėjusiųjų“ (b. l. 24) turėjo galvoje, kad žmonių ir automobilių nebuvo R. M. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijoje, o ne tai, kad jų nebuvo šalia. Tai, kad R. M. manevruojant aikštelėje, šalia buvo ir automobilių, ir žmonių, o jų tarpe ir vaikų, matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos (b. l. 7). Ž. M. taipogi parodė, kad pareigūnai atvyko į aikštelę pagal pranešimą dėl chuliganiško vairavimo, apelianto vairuojamas automobilis iš karto atkreipė pareigūnų dėmesį, nes jis slydo, suko ratus keletą (2-5) minučių.

R. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis turi ekstremalaus vairavimo įgūdžių, ekstremalaus vairavimo programos dalyvio sertifikatą, ir tai leido jam objektyviai ir visapusiškai įvertinti situaciją, kad nebūtų sukeltas pavojus jam ir aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. M. vairavimo įgūdžiai ir programos išklausymo sertifikatas nesuteikia jam išskirtinės teisės nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, atvirkščiai, tokie apelianto teiginiai apie jo išskirtines asmenines savybes ir įgūdžius tik parodo, kad 2014-12-28 pavojingas vairavimas buvo sąlygotas noro pasipuikuoti išskirtiniais (apelianto nuomone) sugebėjimais prieš jo vairavimą stebinčius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir profesionalūs vairavimo įgūdžiai asmeniui nesuteikia galimybės kontroliuoti ir prognozuoti kitų eismo dalyvių elgesį, būtent todėl visi eismo dalyviai turi elgtis pagal Kelių eismo taisykles, kad eismas vyktų prognozuojamai ir sklandžiai, būtų išvengta eismo įvykių ir skaudžių jų pasekmių. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo elgesys nejudrioje aikštelėje neigiamų pasekmių nesukėlė, niekas nebuvo priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl aplinkybė, kad toks R. M. vairavimas nesukėlė realios fizinės ar turtinės žalos, nustačius pažeidėjo chuliganiško vairavimo faktą įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 3 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Apeliaciniu skundu R. M. taip pat prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ str. ir jam neskirti nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Už ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą, skirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, tokias kaip teigiama Muitinės kriminalinės tarnybos charakteristika, administracinių nuobaudų neturėjimas, prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, paskirtos baudos sumokėjimas, žalos nebuvimas, analogiškų pažeidimų neturėjimas. Nekyla abejonių, jog šioms R. M. asmenybę charakterizuojančioms ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kartu pažymėtina, jog į šias aplinkybes bei gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, norint įgyvendinti karjeros ambicijas) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. R. M. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe Muitinės kriminalinėje tarnyboje, o šios teisės netekus jis gali prarasti galimybę dirbti tiesioginį darbą, būti atleistas iš pareigų, taip pat žinojo, kad tai gali sužlugdyti jo siekius ir karjeros perspektyvas, nepaisydamas to jis, siekdamas aplinkinių dėmesio ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą visuomenei, vairavo chuliganiškai. R. M. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – grėsmė prarasti darbą, užkirstos karjeros galimybės – nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Skunde R. M. taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu reikia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl išskirtinių jo darbo funkcijų – saugoti ir ginti Valstybės finansų sistemą nuo muitų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. M. užimamos pareigos valstybės tarnyboje, ar jo pareiginės funkcijos niekaip neįtakoja ATPK 30¹ str. taikymo jo atžvilgiu, ir aplinkybė, kad jo darbui reikalingas automobilis, vertinama kompleksiškai su kitomis skunde pateikiamomis aplinkybėmis nepriklausomai nuo to, kokiam darbui atlikti automobilis reikalingas. Kita vertus, R. M. skunde pasikartojančiai pabrėžiamas jo išskirtinumas (jog jis atlieka išskirtines funkcijas tarnyboje, jog jis išskirtinai gerai vairuoja ekstremaliomis sąlygomis) parodo R. M. požiūrį į save, kaip išimtinį ir privilegijuotą visuomenės narį pamirštant, jog užimamos atsakingos pareigos valstybės tarnyboje kelia asmeniui žymiai griežtesnius elgesio standartus ir ne tarnybos pareigų atlikimo metu. Todėl apygardos teismas R. M. padaryto administracinio pažeidimo, kuomet jis, demonstruodamas savo išskirtinumą, chuliganiškai vairavo sukeldamas pavojų aplinkiniams kontekste apelianto teiginius apie jo nuoširdumą, išvadų padarymą dėl padaryto pažeidimo ir chuliganiškų paskatų neturėjimą vertina kaip išimtinai deklaratyvius ir neatitinkančius tikrųjų įvykio aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad R. M. skirta minimali ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka R. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas