Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas V. K. IĮ atsakovei I. G. teikė paslaugas – vežė malkas, ši įmonės veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.). Atsakovas V. K. IĮ privalo atlyginti dėl didesnio pavojaus šaltinio atsiradusius nuostolius, nes nustatyta, kad jis nesilaikė net minimalių saugos reikalavimų iškraunant medieną, automobilis užvažiavo ant cokolio plokštės, o tokie neteisėti veiksmai sąlygojo tvoros apgadinimus. Atsakovo V. K. IĮ atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė be kaltės, numatyta CK 270 straipsnyje.

Ieškovų įsitikinimu, kadangi buvo nustatyta, jog pamato konstrukcija deformuota pastūmus esamas cokolines plokštes dėl nuolatinio horizontalaus iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio ir ypatingo apkrovų poveikio transporto priemonei užvažiavus ant cokolio plokštės ar būnant mažesniu kaip 1 m. atstumu iki cokolio plokštės, nuostoliai atsirado dėl dviejų pavojaus šaltinių – atsakovei I. G. priklausančio žemės sklypo netinkamo, neįvertinus poveikio statiniams, eksploatavimo ir atsakovo V. K. IĮ valdomo didesnio pavojaus šaltinio – krovininio automobilio su krautuvu – sąveikos. Todėl ieškovai prašė CK 6.6. str. 3 d. ir CK 6.265 str. 1 d. pagrindu atsakovų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę. Prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Priešieškinis nebuvo pareikštas, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką yra nustatę tik ieškovai. Šioje nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, esant skolininkų daugetui. Nuostoliai, ieškovų įsitikinimu, jiems buvo padaryti dėl jų nuosavybės teise valdomos tvoros (toliau tekste – ginčo tvora), skiriančios gretimus, t.y. jų ir atsakovės I. G. žemės sklypus, apgadinimo abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais.

Civilinė atsakomybė (CK 6.245 str.) yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248str., 6.249 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Paprastai nukentėjusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovų santuoka sudaryta 1985-02-16 (9 b.l., t.1), jie 0,0700 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utena, 1992 m. pastatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, kurie 1994 m. buvo priimti naudoti (185-188 b.l., t.1), 2006 - 2009 metais ieškovai rekonstravo gyvenamąjį namą, 2004-03-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 0,0700 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistruotos tik ieškovui G. S. (10-12 b.l., t.1), tačiau nepaisant CK 3.88 str. 3 d. nuostatų, ieškovai pripažįsta, kad tiek įregistruoti nekilnojamieji daiktai, tiek ginčo tvora, kuri nėra įregistruota, jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovų valdomo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (10 b.l., t.1).

Kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Utena, savininkė yra atsakovė I. G., ji nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas yra 70 proc., įgijo 1998-02-23 turto pasidalijimo sutarties pagrindu (138-139 b.l., t.2), o žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2004-04-27, pagrindu.

Ieškovų pateiktoje VĮ Registrų centro sudarytoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (147-166 b.l., t.1) nėra duomenų apie ginčo tvorą, o jų pateiktame Būsto draudimo liudijime (draudimas galiojo 2013-2014 metais) yra nurodyta, kad draudimo objektas, be kitų, yra ir stacionarūs kiemo statiniai - tvora (mūro – metalo) su kiemo vartais, kurių statybos metai – 2004 (145 b.l., t.1), tačiau tai nėra ginčo tvora. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kada ginčo tvora buvo įrengta, nes ieškovai šio fakto neišviešino.

Kad nustatyti ginčo tvoros būklę, apgadinimo mechanizmą ir atsakyti į kitus klausimus, byloje buvo paskirta teismo statybinė ekonominė ekspertizė (53-55 b.l., t.2). Statinio dalinės ekspertizės 2014-06-02 aktu Nr.14-24 (66-71 b.l, t.2) buvo nustatyta (akto 4.1. p.), kad ginčo tvora yra įrengta iš gelžbetoninių surenkamų tvorų elementų, surinktų iš 2,05 m žingsniu įrengtų dvitėjinio profilio 2,5 x 0,13 x 0,125 m. gelžbetonio stulpų, tarp kurių montuojamos surenkamos segmentinės tvorų plokštės. Taip pat buvo nustatyta, kad gelžbetonio stulpai įbetonuoti į monolitinio betono pamatus, o sklypo apsaugai nuo paviršinio lietaus ir sniego tirpsmo subetonuota cokolinė plokštė. Kitokių įrodymų nepateikta, todėl laikytina nustatyta, kad ginčo tvora buvo sudaryta iš tokių dalių: cokolio plokštės, ant jos įrengtų pamatų, į pamatus įtvirtintų gelžbetoninių surenkamų tvoros elementų.

Liudytojas E. S., ieškovų sūnus, nurodė paaiškinime bei teismo posėdyje paaiškino (16, 131-132 b.l., t.1), kad jis 2012-09-03 atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Utena, pjovė žolę ir pastebėjo, kad yra apgadinta jų ir atsakovės I. G. sklypus skirianti tvora. Ginčo tvoros apgadinimus taip pat matė liudytojai M. M. ir A. K., Utenos AVPK VTS mobiliojo būrio patruliai. M. M. nurodė tarnybiniame pranešime (17 b.l., t.1) bei abu patruliai teisme paaiškino (133-134 b.l., t.1), kad jie 2012-09-05 apžiūrėjo tvorą, kuri buvo deformuota, t.y. vienoje vietoje buvo išlinkusi į tvoros savininko žemės sklypo pusę. Antstolis L. J. 2012-09-10 atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, 2012-09-11 surašė protokolą Nr.53/12/15, prie jo pridėjo 4 fotonuotraukas (13-14 b.l., t.1). Antstolis konstatavo: „ <...> tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengtas betoninis pamatas, o ant jo – betoninė tvora; iš sklypo Nr.10 matyti, kad tvora išlinkusi į sklypo Nr.10 pusę, viršutinė tvoros dalis atsirėmusi į šuns voljerą; matyti, kad tvora yra sulūžusi <...>“.

Ekspertas V. Ž. (toliau tekste – ekspertas) statinio dalinės ekspertizės 2014-06-02 akte Nr.14-24 (66-71 b.l, t.2) esamą ginčo tvoros būklę aprašė (akto 5.1. p.) taip: „Pamato konstrukcija deformuota pastūmus esamas cokolines plokštes dėl horizontalaus, iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų poveikio. Pamato horizontalus poslinkis 0,06 - 0,12 m. kartu su cokolio plokšte pastumti ir tvoros stulpų pamatai. Išlenktų dėl pamato deformacijos ir papildomos horizontalios apkrovos tvoros stulpų atraminėse ties pamatu zonose betonas suaižėjęs, stebimi plyšiai. Dalies (4 vnt. iš 12 m. pažaidos zonoje esančių 6 vnt.) segmentinės tvoros stulpų konstrukcija netenkina konstrukcinių reikalavimų. Dalies (10 vnt. iš 12 m. pažaidos zonoje esančių 18 vnt. ) su vizualiai matomais vertikaliais plyšiais segmentinių surenkamų tvorų plokščių konstrukcija netenkina konstrukcinių ir estetinių reikalavimų“. Tvoros apgadinimai buvo užfiksuoti ir nuotraukose (14, 32, 146 b.l., t.1, 72-80, 140 b.l., t.2).

Eksperto vertinimu (akto 5.8 p., 5.10p.), ginčo tvoros remonto vertė – 6.126,48 Lt (su PVM), kadangi deformuotą dalį ginčo tvoros reikia keisti, nes šiuo metu ji netenkina Tarybos direktyvos 89/106/EC ir Statybos įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto esminio reikalavimo: konstrukcijų mechaninio patvarumo ir pastovumo (STR 2.01.01(1):2005), o esant skirtingam paviršiaus aukščiui, vietoje deformuotos cokolio plokštės turi būti įrengta gelžbetonio atraminė sienutė, skaičiuojama horizontaliam iš vienos pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų šalia sienelės poveikiui, o taip pat turi būti naujai įrengiami kartu su cokolio plokšte deformuoti tvoros stulpų pamatai, permontuoti tvorų stulpai, pažeisti stulpai - pakeičiami naujais, permontuojamos surenkamos tvoros plokštės, pažeistos - pakeičiamos naujomis.

Būtent tokio dydžio nuostolius, kurie atsirado dėl ginčo tvoros apgadinimo, ieškovai ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų (163-168 b.l., t.2), ieškinio kitoje dalyje nebepalaikė.

Ekspertas taip pat nustatė (akto 5.2. p.) ginčo tvoros apgadinimų atsiradimo mechanizmą, t.y., kad pamato konstrukcija deformuota pastūmus esamas cokolines plokštes dėl nuolatinio horizontalaus iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio ir ypatingojo apkrovų poveikio transporto priemonei užvažiavus ant cokolio plokštės ar būnant mažesniu kaip 1 m. atstumu iki cokolio plokštės. Eksperto nuomone, esant skirtingam paviršiaus aukščiui, t.y. cokolio plokštei esant iš vienos pusės užpiltai žemės gruntu, kad išvengti tokių neigiamų padarinių, turėjo būti įrengta gelžbetonio atraminė sienelė, skaičiuojama horizontalaus iš vienos pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų poveikiui.

Šios eksperto padarytos išvados teismui leidžia nustatyti, kad tokie ginčo tvoros apgadinimai, kokie buvo nustatyti, nebūtų atsiradę nei dėl vieno iš nustatytų veiksnių – nuolatinio horizontalaus iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio; ypatingojo apkrovų poveikio transporto priemonei užvažiavus ant cokolio plokštės ar būnant mažesniu kaip 1 m. atstumu iki cokolio plokštės – jeigu, esant skirtingam paviršiaus aukščiui, būtų buvusi įrengta ne cokolio plokštė, o gelžbetonio atraminė sienelė, skaičiuojama horizontalaus iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų poveikiui.

CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą.

Ekspertui nustačius ginčo tvoros apgadinimų atsiradimo mechanizmą, šalys teikė papildomus įrodymus tam, kad nustatyti, kuriai iš šalių – ieškovams ar atsakovei I. G. – teko pareiga pasirūpinti ginčo tvoros gelžbetoninės atraminės sienelės įrengimu.

Dar iki teismo statybinės ekonominės ekspertizės paskyrimo, t.y. šalims dar nežinant veiksnių, lėmusių ginčo tvoros apgadinimus, šioje byloje atsakovė I. G., gindamasi nuo pareikšto ieškinio, užsakė, o UAB „Matavimai“ sudarė ieškovų ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos situacijos planą, kuris patvirtina, kad ginčo tvoros cokolio plokštė sumūryta prie pat ribos arba yra įsiterpusi į atsakovės žemės sklypą (168, 183-184 b.l., t.1). Ieškovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos skyriaus 2014-11-20 atsakymą (171 b.l., t.2), kad tiek ieškovų, tiek atsakovės žemės sklypų planai buvo parengti neteisingai, nes neteisingai buvo nustatytos įtvirtintų riboženklių koordinatės. Sklypų savininkams rekomenduota (atsakymas adresuotas tik ieškovui) dar kartą atlikti matavimus, parengti naujus žemės sklypų planus ir pateikti juos tvirtinti. Iki šio teismo sprendimo priėmimo ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad užsakė ir buvo parengtas bei patvirtintas naujas jų žemės sklypo planas, todėl, teismo vertinimu, ieškovų pateiktas minėtas atsakymas nepaneigia atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu užfiksuoto fakto, kad dalis ieškovų tvoros cokolio plokštės yra įrengtas atsakovės žemės sklype.

Nors atsakovė I. G. ir jos atstovė nurodė, kad pasilieka teisę kreiptis su ieškiniu dėl ieškovų tvoros nugriovimo (dalis tvoros cokolio plokštės yra jos sklypo ribose, ji nėra davusi sutikimo tvorai statyti), tačiau iki šio teismo sprendimo priėmimo tokio ieškinio/priešieškinio pareikšta nebuvo.

Teismo posėdžio, vykusio 2013-07-15, metu (174 b.l., t.1) atsakovė buvo paaiškinusi, kad ji pirmiau už ieškovus atribojo žemės sklypus – statė atraminę sienelę iš armatūros ir vielos tinklo, kadangi „kuoliukai buvo išjudėję“, todėl jos tvora atitvertos teritorijos riba galėjo būti netiksli. Ieškovas G. S. pripažino šias atsakovės nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad jis mūrijo fundamentą už atsakovės tvoros, kuri buvo padaryta iš armatūros ir vielos. Teismo vertinimu, objektyviausiai situaciją, buvusią iki ginčo tvoros cokolio plokštės įrengimo, apibūdino ieškovas G. S. ir atsakovė I. G. 2013-07-15 teismo posėdžio, kuris vyko, kaip minėta, dar iki eksperto išvados gavimo, metu (173-175 b.l., t.1). Šio teismo posėdžio metu atsakovė pateikė sprendime jau minėtą UAB „Matavimai“ sudarytą ieškovų ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos situacijos planą (168 b.l., t.1). Atsakovė I. G. ir ieškovas G. S. pripažino, kad ne ieškovai, o atsakovė pirmiau atribojo savo žemės sklypą, t.y. palei savo sklypo ribą užtvėrė tvorą iš armatūros ir vielos tinklo. Ieškovas G. S., gindamasis nuo kaltinimo cokolio plokštę sumūrijus iš dalies atsakovei priklausančiame žemės sklype, paaiškino, kad jis buvo priverstas iš betono mūryti pamatą tam, kad iš atsakovės žemės sklypo žemė nebyrėtų į jo sklypą, nes atsakovės žemės sklypas buvo iškilęs aukščiau apie 50 cm. Jis konkrečiai nurodė: „Dėl pamatų. Čia šitie pamatai buvo Inos padėta tvora. Atsimeni, pati atsitvėrei tvorą? Tada už šitos tvoros aš dėjau fundamentą. O tvorą dar dėjo už šitos tvoros. <...> Jūs patys uždėjot šią tvorą, mes šonu išbetonavom. Armatūra ir sietka buvo jūsų sudėta, o aš už šios sietkos išbetonavau“. Šie šalių paaiškinimai duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai cokolio plokštę įrengė tam, kad sulaikytų byrančią žemę nuo aukštesnio žemės sklypo, o prieš ją įrengdami savo žemės sklypo paviršiaus lygio 50 cm nepakėlė, taigi, jau įrengiant cokolio plokštę, žemės paviršius iš abiejų cokolio plokštės pusių buvo nelygus.

Parodymus apie faktines aplinkybes dėl cokolio plokštės įrengimo davė liudytojas A. R., ieškovo pažįstamas asmuo (144 b.l, t.2). Jis paaiškino, kad ieškovui padėjo sumūryti cokolio plokštę dar tada, kai atsakovės kieme buvo supiltos ir neišlygintos žemės grunto krūvos, kai ji name dar negyveno, mano, kad tai galėjo būti dar „sovietiniais laikais“, nes tik tada atvažiuodavo pas ieškovus. Liudytojas nurodė, kad įrengiant cokolio plokštę atsakovės žemės sklypo paviršius buvo aukštesnis už ieškovų žemės sklypo. Atsakydamas į eksperto klausimą (su eksperto išankstiniu paaiškinimu apie klojinių dėjimą ir jų galimą kiekį) dėl klojinių kiekio, atsakė: „Atrodo, kad buvo dėta iš abiejų pusių“. Šio liudytojo parodymus dėl klojinių kiekio teismas vertina kritiškai, nes jie buvo įtakoti eksperto menamo klausimo, kuris buvo suformuluotas taip, kad būtų gautas pageidaujamas atsakymas dėl 2 klojinių dėjimo, kuris patvirtintų eksperto duotą išvadą dėl cokolio plokštės užpylimo žemės gruntu iš atsakovės pusės. Be to, liudytojas nurodė, kad jam tik „atrodo“, kad buvo dėti 2 klojiniai, jis nurodė mūrijimo darbus atlikęs dar „sovietiniais laikais“, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes ieškovai savo gyvenamojo namo statybą pradėjo 1992 metais, o cokolio plokštę įrengė vėliau. Šio liudytojo parodymai apie tai, kad žemės sklypų paviršių aukščiai tuo metu, kai buvo mūrijama cokolio plokštė, skyrėsi, atitinka pačių šalių duotus paaiškinimus.

Liudytoja D. A., ieškovės sesuo, paaiškino (143 b.l., t.2), kad iki cokolio plokštės sumūrijimo ieškovai privalėjo vaikščioti su guminiais batais, nes atsakovės žemės sklype susidaręs purvas patekdavo į ieškovų žemės sklypą, kad cokolio plokštę mūrijo dar tada, kai atsakovės kieme buvo supiltos ir neišlygintos žemės grunto krūvos, nuo kurių bėgdavo vanduo. Taigi šie liudytojos paaiškinimai leidžia padaryti išvadą, kad cokolio plokštę ieškovai iš betono sumūrijo ne vien tik vandens nutekėjimui, kaip nurodė akte (akto 4.1. p.) ekspertas (67 b.l., t.2), bet ir tam, kad nuo aukščiau esančio atsakovės žemės sklypo į jų sklypą nebyrėtų žemė, nepatektų purvas.

Ieškovai, kad patvirtinti jų nurodytą faktą, jog atsakovė I. G. savo žemės sklype atliko žemės grunto kėlimo darbus, t.y. užpylė iš savo žemės sklypo pusės cokolio plokštę, teikė G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės sudarytą situacijos planą, kuriame, remiantis 2014-09-18 duomenimis, gautais atliekant lauko darbus, ir 2006-04-28 duomenimis iš planšeto 13-D-11 (188-189 b.l., t.2), buvo užfiksuoti ieškovų ir atsakovės žemės sklypų paviršių aukščiai, buvę 2006 m. ir 2014 m. Kaip patvirtina ieškovų pateiktas planas, žemės sklypų paviršiaus aukščiai buvo nustatyti keturiuose taškuose: vienas taškas pažymėtas sklypų ribos pradžioje (nuo (duomenys neskelbtini)gatvės pusės), du taškai (gretimai) iki ribos vidurio ir vienas taškas apytiksliai tvoros apgadinimo (išlinkimo) vietoje. Šiame pastarajame taške (taške, kurio duomenys yra 121,56/121,16) yra tik duomenys, gauti 2014 metais, jie patvirtina, kad atsakovės žemės sklypo paviršius yra aukštesnis 40 cm. Taigi beveik toks pat žemės sklypų paviršiaus aukščio skirtumas, kaip nurodė ieškovas, buvo ir jam mūrijant cokolio plokštę (apie 50 cm.). Taške, kurio duomenys yra 121,70/121,25, yra tik duomenys iš 2006-04-28 planšeto 13-D-11, jie patvirtina, kad 2006 m. atsakovės žemės sklypo paviršius šioje vietoje buvo 45 cm aukštesnis. Tai taip pat beveik atitinka jau minėtus duomenis, buvusius mūrijant cokolio plokštę. Duomenų, gautų 2014 m., nėra, taigi nėra pagrindo teigti, kad po 2006 m. šioje vietoje žemės sklypo paviršius dar paaukštėjo. Taške, kurio duomenys yra 121,81/121,41, yra duomenys, gauti tik 2014m., jie patvirtina, kad atsakovės žemės sklypo paviršius yra aukštesnis 40 cm. Šie duomenys vėlgi neduoda pagrindo teigti, kad žemės paviršiaus aukštis nuo cokolio plokštės įrengimo būtų padidėjęs. Taške, kurio duomenys yra 122,01/121,86 (iš 2006-04-28 planšeto 13-D-11) ir 122,23/121,83 (2014 m. gauti duomenys) patvirtina, kad šioje vietoje, t.y. žemės sklypus skiriančios ribos pradžioje (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2014 metų atsakovės žemės sklypo paviršiaus aukštis padidėjo 22 cm., o ieškovų žemės sklypo paviršiaus aukštis sumažėjo 3 cm, aukščių skirtumas 2006 m. buvo 15 cm., 2014 m. - 40 cm. Atsakovė neginčijo, kad būtent šioje vietoje ji pylė žvyro ir dėjo grindinį.

Atsakovai prašė teikiamo dokumento nelaikyti tinkamu įrodymu, nes neaiškūs pirminiai dokumentai, kurių pagrindu jis sudarytas, nes pateikta kaip priedas planšeto 13-D-11 kopija yra prastos kokybės. Nors teismas neturi pagrindo abejoti šios įmonės parengtu dokumentu, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepatvirtina ieškovų nurodyto fakto, kad atsakovė nuo 2006 m. paaukštino savo žemės sklypo paviršių apie 40-45 cm, t.y. kad žemės gruntu užpylė iš savo pusės ieškovų sumūrytą cokolio plokštę. Byloje nebuvo ginčijama, kad, kaip matyti iš ginčo tvoros nuotraukų (32 b.l., t.1, 140 b.l., t.2), cokolio plokštės paviršius nėra užpiltas. Turint mintyje šalių žemės sklypų paviršių aukščių duomenis (atsakovės žemės sklypo paviršius aukštesnis apie 50 cm.), buvusius cokolio plokštės įrengimo metu, tuo atveju, jeigu atsakovė savo žemės sklypo paviršių dar būtų paaukštinusi apie 40-45 cm., tai jos žemės sklypo paviršius šiuo metu būtų aukštesnis ne 40-45 cm., o apie 80-90 cm. Šioje byloje ieškovai neįrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 m. jie savo žemės sklypo paviršių irgi atitinkamai (apie 40-50 cm. ) paaukštino, ar prieš įrengiant cokolio plokštę savo žemės sklypo paviršiaus aukštį padidino apie 50 cm.

Ekspertizės atlikimui ekspertui buvo perduota civilinė byla (55 b.l., t.2), kurioje buvo teismo posėdžių protokolai, kuriuose buvo jau minėti duomenys (ieškovo G. S. ir atsakovės I. G. paaiškinimai) apie priežastis, privertusias ieškovus įrengti cokolio plokštę, ir aplinkybes bei žemės sklypų paviršių aukščius, buvusius tuo metu. Jau minėta, kad ekspertas padarė išvadą (akto 4.1. p., 5.2. p.) bei teisme paaiškino, kad cokolio plokštė buvo įrengta tam, kad nuvesti vandenį, o ieškovai cokolio plokštę įrengė taip, kad ji įrengimo metu nebuvo užpilta žemės gruntu iš atsakovės žemės sklypo pusės, todėl jos neveikė horizontalus grunto slėgis, ji atitiko savo paskirtį, kad įrengiant cokolio plokštę nebuvo numatyta galimybė, kad kaimyninio sklypo savininkai savo sklypo žemės paviršių šalia cokolio plokštės paaukštins iki 45 cm. Ekspertas teisme tokią savo išvadą paaiškino (146 b.l., t.2). Jo nuomone, nors atsakovės žemės sklypo paviršius ir buvo aukštesnis, o skirtumas galėjo būti apie 1 metrą, tačiau jis negalėjo žemėti statmenai, o paviršiui esant nuožulniam, įrengus cokolio plokštę turėjo likti tam tikro dydžio tarpas, kuris vėliau buvo užlygintas. Ekspertas taip pat paaiškino esąs įsitikinęs, kad įrengiant cokolio plokštę buvo dėti 2 klojiniai, t.t. ir nuo atsakovės žemės sklypo pusės, nes iš nuotraukų matyti, kad cokolio plokštės kraštai yra lygūs. Tai patvirtintų jo išsakytą nuomonę, kad buvo likęs žemės gruntu neužpiltas tarpas prie cokolio plokštės iš atsakovės sklypo pusės. Ekspertas nenurodė, kokie objektyvūs duomenys jam leido padaryti tokias išvadas, jis nebuvo atkasęs cokolio plokštės nei iš vienos pusės, nes tą daryti, jo teigimu, jam ir nebuvo būtina.

Be to, eksperto vertinimu, tam, kad cokolio plokštė prarastų savo paskirtį – nuvesti vandenį, pakako gruntu užpilti tą tarpą, kuris, kaip jau minėta, turėjo likti. Ieškovai atsakovę kaltino tuo, kad ji paskleidė žemės sklype buvusias žemės grunto krūvas ir taip sukėlė žemės paviršiaus aukštį, užpylė cokolio plokštę iš savo pusės, o visa tai padarė po ginčo tvoros įrengimo.

Teismas vertina, kad duomenys apie kaimyninių žemės sklypų paviršių aukščių skirtumą – apie 50 cm., buvusį cokolio plokštės įrengimo metu, yra įrodyti, nes patvirtinti ne viena įrodinėjimo (sprendime jau aptarta) priemone, tarpusavyje neprieštarauja. Tačiau duomenys apie tai, kada atsakovės žemės sklype buvo išlygintas žemės gruntas, prieš tai buvęs supiltas į krūvas, prieštaringi: atsakovė nurodė šiuos darbus atlikusi 1992 metais; liudytoja D. J., atsakovės draugė, patvirtino (145 b.l., t.2), kad jau 1992 metais ji sodino daržoves atsakovės žemės sklype, nes gruntas buvo išlygintas, o toje vietoje, kur yra ieškovų tvora, žemės gruntas paskleistas buvo vėliau, po to, kai atsakovė nutraukė santuoką (pagal LITEKO duomenis byla buvo iškelta 1996-12-06, priimtas sprendimas - 1997-05-06 ( 2 b.l., t. 3)); liudytoja D. Z., atsakovės sesuo, paaiškino (142 b.l., t.2), kad atsakovė savo žemės sklype atvežtą gruntą išlygino dar tuo metu, kai nebuvo nutraukta jos santuoką, ji žino, kad ant ieškovų įrengtos cokolio plokštės dar beveik 10 metų nebuvo įrengta tvora, kuri galėjo būti įrengta apie 2004 metus, kad po cokolio plokštės įrengimo atsakovė savo žemės sklypo paviršiaus neaukštino; liudytojai D. A. ir A. R. (143-144 b.l., t.2) tvirtino, kad tuo metu, kai cokolio plokštė buvo įrengiama, atsakovės kieme dar buvo supiltos žemės grunto krūvos.

Ekspertui klausimas dėl to, kaip buvo įrengta cokolio plokštė, užduotas nebuvo (53-55 b.l., t.2), ekspertas jokio tyrimo šiuo klausimu neatliko, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad žemės sklypas buvo nuožulnus, o ne statmenas, kada ir kad būtent atsakovė užpylė turėjusį likti tarpą, nenurodė, todėl teismas eksperto išvadas ir paaiškinimus, kad ieškovai cokolio plokštę įrengė taip, kad ji įrengimo metu nebuvo užpilta žemės gruntu iš atsakovės žemės sklypo pusės, todėl jos neveikė horizontalus grunto slėgis, ji atitiko savo paskirtį, kad įrengiant cokolio plokštę nebuvo numatyta galimybė, kad kaimyninio sklypo savininkai savo sklypo žemės paviršių šalia cokolio plokštės paaukštins iki 45 cm., vertina kritiškai ir kaip įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nesiremia.

Ieškovai vienu iš atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės buvimo įrodymų (dėl žemės grunto kėlimo sklype, cokolio plokštės užpylimo) nurodė atsakovės (po eksperto paaiškinimo dėl galimai buvusio tarpo prie cokolio plokštės užpylimą) duotą paaiškinimą apie tai, kai ji žemės gruntą išlygino tam, kad nuo jos žemės sklypo nebėgtų vanduo. Teismo vertinimu, šį atsakovės pasakytą sakinį negalima vertinti atsietai nuo betarpiškai prieš tai jos užduotų ekspertui klausimų esmės ir jos pačios išsakytų argumentų. Atsakovė teiravosi, kokių dar veiksmų ji galėjo imtis tam, kad sulaikyti nuo (duomenys neskelbtini)gatvės į jos sklypą bėgdavusį vandenį. Kaip minėta, ji pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės aukštino žemės sklypo paviršių bei dėjo grindinį, tą patvirtina ir ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai. Tačiau šiuos darbus atsakovė atliko ne toje žemės sklypo dalyje, kur buvo nustatyti tvoros apgadinimai. Šioje byloje, kaip jau minėta, pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ginčo tvoros apgadinimo vietoje žemės sklypų aukščių skirtumas tiek iki cokolio plokštės įrengimo, tiek šiuo metu yra beveik toks pat (buvo apie 50 cm., yra 40 cm).

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai prašė teismą įpareigoti atsakovus atlyginti nuostolius dėl ginčo tvoros apgadinimo, o ne dėl žalos, kuri, kaip teigė ieškovai, galėjo būti padaryta tuo, kad cokolio plokštė nebeatliko tų funkcijų, dėl kurių buvo įrengta, po to, kai, ieškovų įsitikinimu, atsakovė ją iš savo pusės užpylė gruntu.

Ieškovai kaip atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą nurodė dar ir tai, kad ji savo žemės sklypo dalimi, kuri nėra kelias, o todėl nėra pritaikyta važiuoti tokiam transportui, leido važiuoti sunkiasvorei transporto priemonei, nurodė iškrauti medieną, kuri buvo kraunama nesilaikant saugos instrukcijų, kas, eksperto vertinimu, turėjo įtakos ginčo tvoros apgadinimams atsirasti. Kaip jau minėta, ekspertizės aktu ( akto 5.2. p., 5.3. p., 5.4. p.) buvo konstatuota, kad tiek automobilio važiavimas iki 1 m. atstumu nuo cokolio plokštės, tiek malkų iškrovimas turėjo įtakos ginčo tvoros apgadinimams, tačiau tik dėl tos priežasties, kad nebuvo įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Taigi nėra nustatyta, kad dėl to, jog įvažiavo automobilis ir iškrovė medieną, būtų padaryti ginčo tvoros apgadinimai ir tuo atveju, jeigu būtų buvusi įrengta tvoros gelžbetoninė atraminė sienutė, skaičiuojama horizontalaus iš vienos pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų poveikiui.

Liudytojas E. S., ieškovų sūnus, nurodė paaiškinime bei teisme paaiškino (16, 131-132 b.l., t.1), kad, jo nuomone, tvora buvo apgadinta dėl į kaimynės teritoriją įvažiavusio sunkvežimio. Jis tą dieną bei 2012-09-05 kvietė policijos pareigūnus. Liudytojai M. M. ir A. K., Utenos AVPK VTS mobiliojo būrio patruliai, nurodė tarnybiniame paaiškinime (17 b.l., t.1) bei teisme paaiškino (133-134 b.l., t.1), kad jie 2012-09-05 apžiūrėjo tvorą, išorinių apgadinimų, kurie galėtų atsirasti kontakto metu, ant tvoros paviršiaus nenustatė, šalia pamato matė sunkiasvorio automobilio vėžes, todėl sprendė, kad tvora galėjo deformuotis dėl žemės pasislinkimo nuo automobilio svorio.

Kaip jau buvo nustatyta ekspertizės aktu, atsakovo V. K. IĮ priklausančio automobilio SCANIA (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą taip, kad būtų važiuojama ne didesniu nei 1 m. atstumu nuo cokolio plokštės, nebuvo vienintele ir pagrindine priežastimi, kuri būtų sąlygojusi ginčo tvoros apgadinimus. Kaip jau nustatyta, tokie apgadinimai, net jeigu automobilis ir būtų važiavęs nurodytu atstumu, nebūtų atsiradę, jeigu būtų įrengta tvoros gelžbetoninė atraminė sienutė.