Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarimo E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. A. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 000 litų bauda su 3 230 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

ATPK 210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliantas neginčija pažeidimo fakto, tačiau laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, nurodo, jog jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės dalyvauti 2010 m. liepos 26 d. vykusiame bylos nagrinėjime (b. l. 20-23). Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir E. A. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, E. A. padarytą pažeidimą laiko įrodytu ir kvalifikuotu tinkamai. Tai, kad E. A. automobiliu „VW Passat“ iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, žodžiu deklaruodamas, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų neveža, nepateikdamas prekių muitinės kontrolei, automobilio kuro bake įrengtoje slėptuvėje jis gabeno 3 230 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Minsk Superslims“ (vertė – 26 195,30 Lt), įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 3), fotonuotraukos (b. l. 6-7) ir kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į nustatytą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gabentų cigarečių vertę, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį. Apelianto iškelta versija, jog jis nieko nežinojo apie automobilyje esančias cigaretes, vertinama kritiškai ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog jam skirta administracinė nuobauda parinkta netinkamai ir yra nepagrįstai per didelė. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apeliantas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 9). Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad paskirta nuobauda būtų aiškiai neproporcinga padarytai veikai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, veikos darymui E. A. kruopščiai rengėsi, paslėpdamas vežamas cigaretes automobilio kuro bake įrengtoje slėptuvėje, tokiu būdu apsunkindamas jų suradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnis nustato, kad ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Automobilis „VW Passat“, kuriame buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją yra neprivalomas. Taikyti ar ne tokią nuobaudą teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija sprendžia, atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. A., darydamas ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaudojo kaip įrankį. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios geros teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju pagrįstai skyrė pažeidėjui papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. A. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.