- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-1185-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01656-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Arūnas Rudzinskas, Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- E. O.
- Ieškovas
- BUAB „BIC CAPITAL“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-831/2014 pagal ieškovo BUAB „BIC CAPITAL“ ieškinį atsakovui E. O., dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo bei kitų reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo E. O. ieškovo naudai 12.229,75 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5% dydžio metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas, išanalizavęs turimus bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, jog atsakovas sau be pagrindo išsimokėjo prašomą priteisti sumą, todėl ji privalomai turi būti grąžinta ieškovui - bankrutuojančiai įmonei.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog prašoma priteisti suma atsakovui buvo išmokėta pagrįstai ir teisėtai, apskaitant ją UAB „BIC CAPITAL“ buhalterinėje apskaitoje. Priešingai nei teigia savo ieškinyje ieškovas, ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas sudarytų paskolų sutarčių pagrindu yra skolingas atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo E. O. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BIC CAPITAL“ 12.229,75 Lt skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme – 2013 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo E. O. 163,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad atskaitingu asmeniu gali tapti kiekvienas įmonės darbuotojas, paskirtas įmonės vadovo įsakymu. Tik tiems darbuotojams, kuriuos vadovas savo įsakymu paskyrė būti atskaitingais, išduodami pinigai iš įmonės kasos ar sąskaitos banke ir leidžiama atlikti mokėjimus įmonės vardu. Nors duomenys, kad atsakovas buvo paskirtas šiuo metu bankrutavusio UAB „BIC CAPITAL“ atskaitingu asmeniu teismui nebuvo pateikti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo įmonės administracijos vadovais bei vienintelis akcininkas, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo visas galimybes faktiškai atlikti įmonės atskaitingo asmens funkciją.
Teismas neatmetė galimybės, kad galėjo susiklostyti tokia situacija, kai atskaitingas asmuo, pirkdamas prekes ir apmokėdamas įvairias įmonės išlaidas, išleidžia daugiau pinigų nei jam buvo išduota avanso. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys duomenys. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. O. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismas ne tik teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, bet ir nenurodė šiems santykiams taikytinų teisės normų, kuriomis remiantis priėmė teismo sprendimą. Nors teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog iš atsakovo priteisia 12.229,75 Lt skolą, tačiau kokiomis materialinės teisės normomis vadovaujantis buvo padaryta tokia išvada, kad atsakovas skolingas (ir kokiu teisniu pagrindu) teismo sprendime nėra nurodyta. Juolab, kad teismo sprendimo įžanginėje dalyje teismas nurodė, jog ginčo dalykas yra be pagrindo įgytų lėšų priteisimas bei kiti reikalavimai.Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčijo tarp atsakovo ir įmonės sudarytų paskolos sutarčių teisėtumo ir pripažino, kad 2013-04-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 1 atsakovui išmokėta suma galėjo būti kredito grąžinimas, tokiu būdu, ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė kitų kreditorių interesus. Ieškovo atstovai apsiribojo tik aplinkybės dėl įrašo kasos išlaidų orderyje, kuris jų manymu neįrodo kredito grąžinimo, įvardijimu, bet jos neįrodinėjo, tuo pačiu pripažindami, jog tai galėjo būti ir kredito grąžinimas.Be to, atsižvelgiant į ieškovo atstovų teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, laikytina, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos LR CPK 141str. nuostatos dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kadangi teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė visiškai kitą savo ieškinio faktinį pagrindą (žalos padarymą, kreditorių teisių pažeidimą, įrašą kasos išlaidų orderyje ir kt.) ir toks ieškinio pagrindo pakeitimas turėjo būti pateiktas raštu, kad atsakovas turėtų galimybę pasiruošti bylos nagrinėjimui.Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad priteista iš atsakovo suma 12.229,75 Lt yra dalis skolos, pagal 2011-12-30 sutartį Nr. 1, grąžinimas, todėl ieškovo teiginiai, jog ši suma ieškovui išmokėta be jokio teisinio pagrindo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „BIC CAPITAL“ bankroto administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Apelianto argumentus, kad priteista suma yra paskolos dalies grąžinimas, paneigia byloje esantis 2013-04-05 Kasos išlaidų orderis Nr. 1, kuriame pažymėta, jog 12 229,75 Lt išmokėta atsakovui E. O. kaip atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu. Be to, atsakovo E. O. teiginius, jog jis tokiu būdu grąžino sau paskolos dalį pagal minėtas paskolų sutartis, paneigia ir pačios paskolų sutartys, kuriose nurodytas paskolos grąžinimo terminas atitinkamai 2013-12-30 bei 2014-07-02, t.y. terminai grąžinti paskolas dar nebuvo suėję.Atsakovas E. O. pardavęs absoliučiai visą BUAB „BIC Capital“ turtą ir už jį gavęs pinigus, nepaisydamas kitų kreditorių interesų ir jau esant įmonei nemokiai, prieš pat iškeliant įmonei bankroto bylą, visus gautus pinigus išsimokėjo sau be jokio teisinio pagrindo, todėl ši pinigų suma turėtų būti grąžinta BUAB „BIC Capital“.Atsakovas E. O. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas teisme neįrodinėjo, jog E. O. nebuvo atskaitingas asmuo, kad jis nepirko jokių prekių ar neatliko mokėjimų už įmonę. Ieškovas pabrėžia, jog teisme įrodymų teikimo pareiga naudojosi pagal galimybes, tiek, kiek jis gavo dokumentų iš atsakovo, tiek buvo pateikta teismui. Jei atsakovas turėjo įrodymų, jog su juo, kaip atskaitingu asmeniu, buvo atsiskaityta teisėtai, jis tokius įrodymus galėjo pateikti teisme, tačiau to nepadarė, o tai dar kartą patvirtina skundžiamo sprendimo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl 12.229,00 Lt skolos priteisimo, kaip be pagrindo išmokėtos apeliantui. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė ieškinio pagrindą, o teismas ne tik teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, bet ir nenurodė šiems santykiams taikytinų teisės normų, kuriomis remiantis priėmė teismo sprendimą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. birželio 10 d. nutartimi BUAB „BIC Capital“ iškelta bankroto byla (b. l. 6), bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Actualis“. Apeliantas iki iškeliant ieškovei bankroto bylą buvo jos direktorius ir akcininkas. Prieš du mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo apeliantas 2013 m. balandžio 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1 pats sau išdavė 12.229,75 Lt, nurodydamas pagrindą – atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu (b. l. 10). Ieškovas nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog šis pinigų išmokėjimas buvo paskolų apeliantui grąžinimas. Taip pat neįrodė, jog galėjo būti kažkoks atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu, o tai reiškia, kad apeliantas be pagrindo gavo priteistą sumą, todėl šios lėšos turi būti grąžintos ieškovui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dipozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D. , bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Pažymėtina, kad tai, koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013).
Kaip jau buvo minėta, nors ieškovas ir nenurodė materialinės teisės normų, tačiau ieškinyje aiškiai nurodoma, jog atsakovas be pagrindo gavo 12.229,75 Lt kaip atsiskaitymą su atskaitingu asmeniu pagal 2013 m. balandžio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1, todėl šios lėšos turi būti grąžintos įmonei. Šią aplinkybę nustatė bankroto administratorius, perėmęs įmonės turtą ir dokumentus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, jog buvo pagrindas atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui išmokėti nurodytą sumą, neperėmė. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atskaitingu asmeniu gali tapti kiekvienas įmonės darbuotojas, paskirtas įmonės vadovo įsakymu. Tik tiems darbuotojams, kuriuos vadovas savo įsakymu paskyrė būti atskaitingais, išduodami pinigai iš įmonės kasos ar sąskaitos banke ir leidžiama atlikti mokėjimus įmonės vardu.
Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad atsakovas buvo paskirtas šiuo metu bankrutavusios UAB „BIC Capital“ atskaitingu asmeniu nėra, tokių įrodymų ieškovas neturėjo, o ir apeliantas nepateikė. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas buvo įmonės administracijos vadovais bei vienintelis akcininkas, todėl jis turėjo visas galimybes faktiškai atlikti įmonės atskaitingo asmens funkciją. Kita vertus, jokių duomenų, kad apeliantas, kaip galimai atskaitingas asmuo pirko kokias nors prekes ar atliko mokėjimus už įmonę, byloje nėra. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovo, kaip bankroto administratoriaus galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, nes jis gali pateikti teismui tik tokius dokumentus, kuriuos perėmė iš buvusio įmonės vadovo, šiuo atveju paties apelianto. Tuo tarpu atsakovas, jeigu su juo buvo atsiskaityta teisėtai, turėjo pareigą pateikti teismui tokius įrodymus, tačiau to nepadarė.
Apeliantas nurodo, jog dėl specialiųjų žinių stokos 2013 m. balandžio 5 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 1 padarė klaidą, neteisingai nurodė atsiskaitymo su juo pagrindą. Apeliantas nurodo, jog šią sumą sau išsimokėjo kaip paskolos grąžinimą. Šiems savo argumentams pagrįsti, apeliantas pateikė teismui 2011 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 1, pagal kurią apeliantas savo įmonei UAB „BIC Capital“ galimai suteikė 15.000 Lt dydžio paskolą, bei 2012 m. liepos 2 d. paskolos sutarties Nr. 2, pagal kurią apeliantas galimai suteikė įmonei 8.000 Lt dydžio paskolą, nepasirašytas ir nepatvirtintas antspaudais kopijas (b. l. 32–33). Ieškovo bankroto administratorius nurodė, jog tokių paskolos sutarčių originalų iš atsakovo neperėmė ir įmonėje jų nėra, tačiau pateikė teismui 2011 m. gruodžio 30 d. Kasos pajamų orderį serija BIC Nr. 0000021, kuriame nurodyta, jog apeliantas suteikė įmonei 15.000 Lt paskolą, bei 2012 m. liepos 2 d. Kasos pajamų orderį serija BICC Nr. 00000060, kuriame nurodyta, jog apeliantas suteikė įmonei 8.000 Lt paskolą (b. l. 39–40). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismui ieškovo bankroto administratorius, dokumentų, patvirtinančių, kad suteiktos įmonei paskolos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, pateikti negali, nes tokių duomenų nėra (b. l. 38). Taigi, apelianto argumentai, kad jam pagal suteiktas įmonei paskolas buvo grąžinta jos dalis 12.229,75 Lt, atmestini kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad įrašą kasos išlaidų orderyje padarė per klaidą, dėl nežinojimo bei dėl to, jog jis buvo suklaidintas.
Atkreiptinas dėmesys į ieškovo bankroto administratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog apeliantas, jau esant įmonei nemokiai, pardavė visą įmonės turtą, bei likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, iš įmonės kasos išėmė visus pinigus. Taigi, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad remiantis CK 6.327 straipsnio dispozicija ir prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju būtent turi būti taikomas būtent be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas, kadangi jokių įrodymų, jog apeliantas sau išmokėjo teisėtai priteistą sumą, byloje nėra. Priešingai, apeliantas žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, turto neturi, turi skolų kreditoriams, tačiau prieš pat iškeliant bankroto bylą išsimokėjo sau 12.229,75 Lt. Tokie apelianto veiksmai laikytini neteisėtais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas gavo iš įmonės lėšas be jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.