- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8049-837/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04401-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., notarei Virginijai Pupkienei
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., notarei Virginijai Pupkienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, po jo motinos N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas. Šio fakto nustatymas reikalingas privalomajai palikimo daliai gauti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra neįgalus nuo (duomenys neskelbtini), darbingas tik 45 procentai, serga įvairiomis ligomis. Šiuo metu yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas 16-os metų senumo automobilis. Motinos mirties dienai jo pajamos buvo 187,94 Eur neįgalumo išmoka, bei 431,06 Eur darbo užmokestis, viso 619 Eur. Gyvena santuokoje, sutuoktinė taip pat yra neįgali turinti 40 procentų nedarbingumą, jos pajamos yra 260 Eur neįgalumo pašalpa. Su sutuoktine gyvena socialiniame būste. Kol buvo gyva mama ji dažnai pareiškėją paremdavo finansiškai.
2. Pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ji yra pareiškėjo duktė, kurios pareiškėjas niekada neaugino ir nemokėjo teismo priteisto išlaikymo. Ją užaugino močiutė N. K. ir senelis P. K., kurie nesikreipė dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas palikimo atsiradimo metu nebuvo tokios būklės, kad jam būtų reikalinga parama. Pareiškėjas visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu iš visų darboviečių išėjo savo noru. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokią nepalankią savo materialinę padėtį pareiškėjas pats sukūrė savo veiksmais.
4. Suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjo turtinė padėtis nėra tokia, kad jam būtų reikalingas išlaikymas jo pajamos viršija minimalų mėnesinį atlyginimą ir pareiškėjas turi visas galimybes apsirūpinti pragyvenimui būtinomis lėšomis.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo notarė Virginija Pupkienė nurodė, kad jokių aplinkybių byloje negali paaiškinti, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K. yra palikėjos N. K., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus (e. b. l. 3, 8). Palikėja N. K. testamentu, sudarytu (duomenys neskelbtini), visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui I. S. (e. b. l. 21-22). Kaip nurodo pareiškėjas, jam priklauso privalomoji palikimo dalis, nes būdama gyva motina jį dažnai paremdavo finansiškai.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.
8. Kaip pareiškime nurodo pareiškėjas, motinos mirties dienai jo pajamos buvo 187,94 Eur neįgalumo išmoka ir 431,06 Eur darbo užmokestis, viso 619 Eur (e. b. l. 18-20). Nuo 2021-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, arba 468,41 Eur į rankas. Pareiškėjas 2020-02-10 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gavo 11000 Eur kreditą iki 2027-02-20 (e. b. l. 24-26). Darytina išvada, kad kredito davėjas, prieš suteikdamas kreditą tinkamai atliko pareiškėjo mokumo vertinimą ir tuo metu jo pajamos buvo pakankamos, kad būtų suteiktas kreditas.
9. Liudytoju apklaustas P. K. nurodė, kad pareiškėjas yra jo sūnus, paliudijo, kad sūnus neteikė išlaikymo savo dukrai - suinteresuotam asmeniui I. S. ir ja nesirūpino, dėl ko jam teismo sprendimu 2005-07-07 buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia ir globėjais paskirti jis ir mirusi žmona. Anūkę augino jie patys, priteisto išlaikymo iš sūnaus nereikalavo.
10. Pareiškėjas nurodo, kad būdama gyva motina jį dažnai paremdavo finansiškai. Asmens išlaikymas teisėje yra suprantamas ir aiškinamas kaip nuolatinis, nepertraukiamas finansinis materialinis aprūpinimas, t. y. dažniausiai toks kokį privalo teikti ir teikia tėvai savo mažamečiams vaikams. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina mirė būdama senyvo amžiaus - sulaukusi 81 metų (e. b. l. 21-22), o jos pajamas sudarė senatvės pensija, todėl išlaikyti pareiškėją neturėjo galimybės.
11. Pareiškėjas paaiškino, kad dažnai turėjo skolų ir motina padėdavo jas apmokėti. Nors pareiškėjas savo skolų susidarymo priežasčių nedetalizavo, tačiau iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad 2012-01-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteista 3423 Lt skola Panevėžio teritorinei darbo biržai dėl individualios profesinės reabilitacios paslaugų nutraukimo. Pareiškėjas išlaikymo reikalingumą taip pat grindžia savo sveikatos būkle. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų jam 2004-05-20 buvo nustatytas III grupės invalidumas ir paskirta netekto nedarbingumo pensija (e. b. l. 62). Kaip matyti ribotas pareiškėjo nedarbingumas netrukdė jam dirbti darbą atitinkantį jo galimybes ir jis turi visas galimybes apsirūpinti pragyvenimui būtinomis lėšomis.
12. Ištyrus bylos medžiagą teismas sprendžia, kad pareiškėjas A. K. nebuvo motinos išlaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio prasme, todėl jam nepriklauso privalomoji palikimo dalis.
13. Ypatingos teisenos bylose, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi arba jų interesai yra priešingi teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. S. turėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų (e. b. l. 63, 73), kurios, pareiškimą atmetus, jai priteistinos iš pareiškėjo.
14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.