Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Be to 2017-12-11 teismo posėdyje atsakovė V. N. paaiškino, kad ji savo ranka surašė raštelį, jos išsilavinimas aukštasis, darbo stažas iki skolinimosi buvo 7 metai, dirbo vyr. buhaltere. Mano, kad padarė didžiausią klaidą, kad parašė R. L. vardu, bet paskola yra gauta iš B. L.. Nepagalvojo, kad bus problema, kokia yra šiuo metu. Neturi jokio įrodymo, kad pinigus grąžino B. L.. Į R. L. nesikreipė, nes pinigus ėmė iš B. L., o ne iš R. L..

Be to B. L. 2017-10-18 teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja ir parodė, jog V. K. ir V. N. pasiskolino iš sūnaus R. L. pinigus ir jų negrąžino. Pirmiau skolinosi V. K. - 30000 Lt. Viskas vyko jos namuose, virtuvėje. Atvažiavo V. K., V. N., sūnus R. L. ir pasirašė sutartį. Skolai bus maždaug 10 metų. Pinigai buvo sūnaus ir skolino sūnus. V. K. parašė sutartį, kad pasiskolina iš R. L. 30000 Lt., grąžinti turės tiek, kiek pasiskolino. Kalbos apie palūkanas nebuvo. Pinigų jai negrąžino. Jei būtų grąžinę, būtų pasiėmę skolos raštą. V. R. pažįsta, jis gal du kartus atvežė jai į namus pinigus už sūnaus R. L. parduotas mašinas. V. K. perdavė pinigus V. R., kad ji perduotų pinigus sūnui, nes jis dažnai būdavo užsienyje. Sūnus V. N. paskolino 50000 Lt. Skolos sutartį rašė V. N.. Dar buvo ji, S. D., sūnus R. L. ir V. K.. Atsakovai negrąžino nei vieno lito. Ji prašydavo pinigų, daug kartų skambino V. K., daug kartų važiavo pas V. N. ir V. K.. Paskutinį kartą buvo pas V. K. gal prieš metus. Ji nei V. K. nei V. N. pinigų neskolino, skolino sūnus. Ją apklausė mokesčių inspekcija ir muitinės kriminalinė tarnyba. Yra sakiusi, kad V. K. ir V. N. iš jos nesiskolino, atiduotų paskolų nėra.

Ginčijamos paskolos sutartys sudarytos raštu, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija, pasirašant paskolų gavėjams paskolos raštelius. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Liudytojas S. D. teisme parodė, jog R. L., o ne B. L. davė V. K. paskolą, o kitą kartą davė paskolą V. K. draugei.

Iš liudytojo V. R. parodymų nustatyta, kad jis dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. buvo jo viršininkas ir jo prašymu tris kartus vežė B. L. pinigus, bet nežino kiek jų buvo ir už ką.

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal R. L. mokesčių administratoriui pateiktas gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas ir trečiųjų šaltinių duomenis R. L. 2011metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, 2012 metais deklaravo 6079 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą. Šis įrodymas patvirtina ieškovo R. L. paaiškinimus, apie tai, kad jis buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ginčijamų paskolų sudarymo metu vadovavo atsakovas V. K., kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigų, kad liudytojo V. R. atvežti pinigai B. L. galėjo būti skirti R. L., o ne B. L..

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. L. pagal mokesčių mokėtojo pateiktas metines pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 deklaravo 79.737,52 Lt pajamų, atskaičius mokesčius. Nustatyta, kad jis 2008-01-01 savo sąskaitose bankuose turėjo 1145,73 Lt piniginių lėšų likutį, 2008-06-11 pardavė žemės sklypą, gavo 5000 Lt. Pagal AB SEB banko sąskaitų išrašus R. L. 2008-05-22 gavo iš E. T. 111.688,71 Lt už parduotas akcijas.VMI prie FM IS duomenimis deklaracijos už 2008 metus duomenys 2009-11-06 patvirtinti teisingais po tyrimo. Taip pat nustatyta, kad R. L. AB SEB banke iš 111.688,71 Lt gautos sumos 2008m. rugpjūčio mėnesį (diena neįskaitoma) išsiėmė 50000 Lt, o 2008-08-27 išsiėmė 61.062 Lt grynais pinigais. Be to 2008metais deklaravo, kad gavo 12800 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Duomenys patikrinti ir teisingi. 2008m. gavo 3900 Lt pajamų iš turto nuomos, apie 5820 Lt iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos. 2008 metais gavo 2218,78 Lt išmokų iš VSDFV Sodros. Patyrė 2008 metais išlaidų: pirko 2008-09-30 gyvenamąjį namą už 56000 litų. 2008 metais atliko banko pavedimų už 37.290,24 litų sumą (mokėjimo paskirtis: už automobilius). Nustatyta, kad R. L. 2008 metų vartojimo išlaidomis pripažintos 9649,20 Lt dydžio išlaidos. Šis įrodymas suteikia pagrindą darytina išvadą, jog ieškovas R. L. 2008 metais turėjo pakankamai piniginių lėšų, tam, kad galėtų paskolinti atsakovams 80000 litų.

Iš 2013-09-20 Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiek V. N., tiek V. K. raštu nurodė mokesčių inspekcijai, jog pasiskolino iš B. L. pinigų: V. K. 30000 Lt, o V. N. 50000 Lt., taip pat nurodė, kad dalį paskolų yra grąžinę, tačiau nenurodė kokią sumą grąžino ir nenurodė koks yra skolos likutis. Iš pažymos matyti, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2013-07-24 ir baigtas 2013-09-20, vadinasi atsakovai mokesčių inspekcijos pareigūnų buvo apklausti šiuo laikotarpiu. Taigi, iš šio mokesčių inspekcijos dokumento darytina išvada, jog atsakovai iki 2013-09-20 dar nebuvo grąžinę gautų 30000Lt ir 50000Lt paskolų.

Iš prie minėtos Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos pridėto 2013-09-30 B. L. paaiškinimo nustatyta, kad ji paaiškino, jog V. K. ir V. N. paskolinti pinigai buvo ne jos, o sūnaus, kadangi atsakovai turėjo bendrą mašinų verslą ir jos sūnus buvo laiduotojas „Snoro“ bankui, sūnus už V. K. įnešė į „Snoro“ banką 30000 Lt savo vardu. Kadangi sūnus turėjo verslo reikalų Prancūzijoje, todėl likusią pinigų dalį paliko perduoti K. ir ji juos perdavė. Iš šio paaiškinimo matyti, kad ir 2013 metais B. L. teigė, jog pinigus atsakovams skolino ne ji, o sūnus R. L., kad atsakovams paskolinti pinigai buvo sūnaus, kad ji tik perdavė pinigus.

Iš 2008-12-19 Laidavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šią laidavimo sutartį pasirašė bankas AB bankas „Snoras“, atstovaujamas Tauragės filialo direktoriaus A. S., laiduotojas R. L. ir skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. K.. Iš šio dokumento darytina išvada, jog ieškovas R. L. ir atsakovas V. K. 2008 metais buvo labai gerai pažįstami, jei ieškovas R. L. laidavo už atsakovo V. K. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 767700 litų dydžio paskolą bankui.

Iš 2014-10-20 liudytojo V. K. apklausos protokolo, iš 2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad V. K. parodė, jog 2013-03-26 trumpąją SMS žinutę: „Reikia ne palūkanų, o pinigų. Ateikit su Vitalija perrašyti sutarčių.“ jis gavo iš B. L.. Tiksliai nepamena, bet tikriausiai tuomet dar buvo skolingas B. L. ir buvo jai neatidavęs visų pasiskolintų pinigų. Nepamena, kada tiksliai grąžino skolą, kadangi atiduodavo jai dalimis. 2013-03-28 SMS žinutę: „ Kada atneši pasiskolintus pinigus?“ į savo mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš B. L.. Pagal žinutę ir jos gavimo laiką sprendžia, kad 2013-03-28 skolos B. L. nebuvo atidavęs, kitaip ji jam būtų nerašiusi. Jo skaičiavimais B. L. skolą yra grąžinęs tiek pagal savo paskolos raštelį, tiek pagal V. N. paskolos raštelį. V. K. pateikus 2013-06-19 telefoninį pokalbį iš jo mobiliojo ryšio telefono Nr.(duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr.(duomenys neskelbtini), jis parodė, kad telefono Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso V. N., kad pokalbis vyksta tarp jų. Nurodė, kad pas jį neseniai buvo apsilankiusi B. L., todėl pašnekovui pasakojo apie ją. Tuomet buvo supykęs ant B. L., kad ji iš jo nepagrįstai reikalauja pinigų. Be to V. K. parodė, kad su B. L. susipažino per jos sūnų R. L., kurį pažįsta apie 10 metų, o jo mamą pažįsta gal apie 7 metus. Pinigus skolinosi iš B. L., todėl kad jam prieš 6-7 metus labai reikėjo pinigų ir apie tai pasipasakojo R. L., kuris sakė, kad gal galėsianti jo mama paskolinti. Pinigų jam reikėjo, kadangi jo įmonė buvo pasiėmusi didelę paskolą, gautais iš B. L. pinigais dengė paskolą. Iš B. L. skolinosi vieną kartą - 30000 litų, o kitą kartą skolinosi jo sugyventinė V. N. – 50000 litų. Buvo sudaryti du skolos rašteliai, abiem atvejais vienu egzemplioriumi, kurie liko pas B. L.. V. N. pasiskolintais pinigais nedisponavo, juos iškart perleido jam, todėl skolą B. L. grąžino jis. Jo skaičiavimais 80000 litų, kuriuos skolinosi su sugyventine, atidavė su kaupu, tačiau kiek viršaus, nežino, kadangi niekur nesirašė. Pokalbio metu minimi procentai nėra tiesioginiai, taip nurodė tikriausiai todėl, kad grąžindavo juos maždaug kas mėnesį po 2000 litų. Buvo tokių atvejų, kad kurį laiką, kai neturėdavo pinigų, jų B. L. nenešdavo. Iš šių įrodymų darytina išvada, jog 2013-06-19 V. K. dar nebuvo grąžinęs jo ir sugyventinės V. N. gautų paskolų pagal ginčijamus skolos raštelius.

Iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei iš 2014-07-10 liudytojo R. L. apklausos protokolo nustatyta, jog liudytojas R. L. parodė, kad jis skolindavo pinigus, pinigus grąžindavo dalimis jo mamai, kuri pažymėdavo grąžinamas sumas, nes sutartį palikdavo pas mamą, kadangi pats turi daug darbų, ne visada būna namuose. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas R. L. skolindavo pinigus kitiems asmenims, kad paskolinti pinigai jam būdavo grąžinami per mamą, tai yra per B. L., kuri žymėdavo grąžinamas sumas.

Pagal atsakovų paaiškinimus jie 2008 metais neturėjo lėšų atsiskaityti bankui už paimtą paskolą, todėl skolinosi iš B. L.. Teisme atsakovai V. K. ir V. N. paaiškino, kad pasiskolintus pinigus su palūkanomis, iš viso 120000 litų grąžino B. L.. V. N. paaiškino, jog grąžino vėliausiai iki 2011 metų. V. K. paaiškino, kad grąžino per 2,5 metus, vadinasi vėliausiai turėjo grąžinti iki 2012-03-24, skaičiuojant nuo paskutinės paskolos gavimo, t.y. nuo 2008-09-24. Iš 2009 metų V. K. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad jo su darbo santykiais gautos pajamos 2009 metais buvo 5409,50 Lt. Duomenų apie tai, kiek 2010, 2011, 2012 metais turėjo pajamų atsakovas V. K., byloje nėra. Iš V. N. metinių pajamų mokesčių deklaracijų nustatyta, kad jos pajamos buvo: 2009m. – 27032,55 Lt; 2010m. – 31681,06 Lt; 2011m. – 28694,96 Lt; 2012m. – 27214,08 Lt. Taigi, byloje įrodyta, kad atsakovai 2009-2012 metų laikotarpiu gavo 120032,15 Lt pajamų, neatskaičius išlaidų pragyvenimui.

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išlaidos R. L. pragyvenimui apskaičiuotos pagal vidutines vartojimo išlaidas (maisto produktai, avalynė, drabužiai, išlaidos būstui, transporto išlaidos ir t.t.) vienam ūkio nariui per mėnesį mieste, pasinaudojus surinktais ir susistemintais statistikos duomenimis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam Lietuvos gyventojui pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės internetinės svetainės www.stat.gov.lt duomenis: 2008m. – 9649,20 Lt, 2009-2012m. vidutinės asmens patirtos vartojimo išlaidos nustatytos pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės internetinės svetainės www.stat.gov.lt išlaidų indeksą, lyginant su ankstesniais metais: 2009m.-82,533 proc., 2010m.-95,069 proc., 2011m.- 106,075 proc., 2012m. – 104,363 proc., tai yra – 2009m. – 7963,80 Lt, 2010m. – 7571,10 Lt, 2011m. – 8031,04, 2012m. – 8381,43 Lt. Todėl pripažintina, kad atsakovams V. K. ir V. N. pragyvenimui taip pat buvo reikalingos minėtos sumos: 2009 metais po 7963,80 Lt, 2010 metais po 7571,10 Lt, 2011 metais po 8031,04 Lt, 2012 metais po 8381,43 Lt. Akivaizdu, jog atsakovai neturėjo pakankamai pajamų, kad pragyventi ir dar grąžinti per 2,5 metus 80000 Lt dydžio skolą ir 40000 Lt sumą palūkanų, iš viso 120000 Lt. sumą, B. L., jei teigia, kad pinigus skolinosi ir gavo iš B. L..

Atsakovas V. K. teisme teigė atidavęs abi paskolas su palūkanomis B. L. per 2,5 metus. Vadinasi atsakovai paskolas turėjo būti grąžinę iki 2011-03-24. Atsakovas V. K. teisme aiškino, kad B. L. reikalavimai grąžinti pinigus baigėsi, kai pradėjo tikrinti muitinė ir mokesčiai. Atsakovė V. N. teisme paaiškino, kad skolas baigė mokėti 2010-2011 m., kad taip paaiškino ir mokesčių pareigūnams. Tačiau iš muitinės ir mokesčių inspekcijos pareigūnams atsakovų 2013 metais duotų parodymų nustatyta, jog jie parodė, kad dar nėra grąžinę skolų B. L.. Be to V. K. teisme aiškino, kad yra buvę, jog B. L. ir 10000 Lt buvo atnešęs, nes kelis mėnesius buvo nenešęs pinigų, nors taip pat teigė, kad kiekvieną mėnesį nešė po 3200 Lt sumą. Jei atsakovai teigia, jog 120000 Lt sumą grąžino per 2,5 m., tai yra per 30 mėnesių, tačiau skaičiuojant po 3200 litų kas mėnesį gaunasi tik 96000 litų suma.