Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-197-439/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
e2-197-439/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
V. N., V. K.
Trečiasis asmuo
B. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-197-439/2018Teisminio proceso Nr.2-46-3-01171-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1;2.1.5.1.1.2.6.8.10;3.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant Jolitai Dranseikaitei,dalyvaujant ieškovui R. L.,atsakovams V. N., V. K., jų atstovei advokatei S. J.,trečiajam asmeniui B. L., jos atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinius atsakovams V. N. ir V. K., dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų V. N. ir V. K. priešieškinius, dėl pripažinimo, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. L. ieškiniais prašo: 1)priteisti iš atsakovės V. N. 14 481,00 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško reikalavimų įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur advokato išlaidų, 326 Eur žyminį mokestį; 2)priteisti iš atsakovo V. K. 8688,60 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško reikalavimų įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur advokato išlaidų, 195 Eur žyminį mokestį.

Atsakovė V. N. priešieškiniu prašo ieškovo R. L. ieškinį atmesti kaip neteisėtą, nepagrįstą ir prašo pripažinti, kad 2008m. rugsėjo 24d. paskolos sutartis su R. L. dėl 50 000 Lt (14481,00 Eur) paskolos nebuvo sudaryta, paskirti ieškovui R. L. baudą, numatytą LR CPK 95 str. 2d., už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir priteisti iš ieškovo R. L. jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. K. priešieškiniu prašo ieškovo R. L. ieškinį atmesti kaip neteisėtą, nepagrįstą ir prašo pripažinti, kad 2008m. balandžio 14d. paskolos sutartis su R. L. dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) paskolos nebuvo sudaryta, paskirti ieškovui R. L. baudą, numatytą LR CPK 95 str. 2d., už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir priteisti iš ieškovo R. L. jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovas R. L. atsiliepimuose į atsakovų V. K. ir V. N. priešieškinius nesutiko su priešieškiniais ir prašo juos atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Šalies argumentai

Ieškovas R. L. teisme palaikė ieškinius, prašė juos tenkinti, su atsakovų priešieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti ir paaiškino, kad su V. K. anksčiau yra buvę labai gerai pažįstami, buvę draugai. V. K. meluoja, kad jo nepažinojo. Juos sieja ne tik skola. Jis užsiimdavo automobilių verslu, pirkdavo automobilius ardymui, V. K. turėjo autolaužyną. Yra buvęs kelis kartus pas V. K. namuose, važiavo kartu į varžybas, ėjo į pirtį, 2008 m. gruodžio mėnesį laidavo savo turtu, kai V. K. ėmė paskolą banke, padengė V. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)" paskolą bankui, davė pinigus, kad būtų perkami automobiliai. Vėliau V. K. pardavė įmonę “(duomenys neskelbtini)” ir jų santykiai nutrūko. 2008 metais V. K. labai reikėjo pinigų tolimesnei veiklai. 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje vyko derybos tarp jo ir V. K. dėl paskolos. V. K. prašė 100000 Lt. Sutarė, kad V. K. atsiveš ir žmoną, kad nebūtų tokia didelė paskola vienam. 2008-04-14 jis atvyko pas savo mamą B. L., nes mama daugiau su paskolomis susidūrusi ir ja pasitiki. Kartu buvo mamos sugyventinis S. D., bei V. N.. 2008-04-14 paskolino V. K. 30000 Lt. Sutartį surašė V. K.. Mama ir jis sakė V. K. ką rašyti. Žodžiu sutarė, kad skolina pinigus iki 2 metų, bet raštelyje surašė, kad paskolina iki 2008-10-14. Jis pas mamą atsinešė iš namų pinigus. Skolos iki šiol V. K. negrąžino. Dabar kreipėsi į teismą, nes sueis senaties terminas. Buvo nuvažiavęs į namus, gatvėje sutikęs klausdavo jo apie skolą, sakė, jog atiduos, todėl laukė. V. K. skolingas jam, iš jo mamos nesiskolino. Mama skolino saviems, kam reikėjo. Jis paskolų nebūtų davęs, jei nebūtų norėjęs kurti bendrą verslą su V. K.. Pinigus V. K. perdavė jis. Viskas vyko pas mamą. Paskolos mamai negrąžino. Jis ja pasitiki. Mama skambindavo V. K., jis niekada nesakydavo, kad negrąžins paskolos. Jei taip būtų sakęs, tuomet seniai būtų kreipęsis į teismą. 2008-09-24 paskolino 50000 litų grynais pinigais V. N.. Tuo metu V. K. ir V. N. buvo sugyventiniai. V. N. skolino didesnę sumą, nes ji buvo dirbanti. Buvo mama, S. D.. Pinigus turėjo grąžinti 2009-03-24. Paskolos negrąžino. Trūko kantrybė ir kreipėsi į teismą. Priešieškinyje yra melas. Atsakovai gavo pinigus iš jo. Mama prašydavo pinigų iš V. K. ir V. N.. Vytas iš "(duomenys neskelbtini)" du kartus 2009 metų antroje pusėje perdavė jo mamai pinigus, kurie buvo už automobilius. Mama pinigus atidavė jam. Vieną kartą buvo 2000 Lt, kitą kartą nepamena kiek. V. K. buvo „(duomenys neskelbtini) “ akcijų savininkas ir direktorius. Vyko kalbos, kad 50 procentų akcijų įmonės “(duomenys neskelbtini)” V. K. perrašys jam. 2012-2013 metais sužinojo, kad V. K. akcijas pardavė kitam asmeniui. V. K. teigė, kad paskolą atiduos, sakė dar truputį palaukti, pradėjo elgtis nesąžiningai.

Atsakovas V. K. teisme su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo priešieškinį, prašė jį tenkinti ir 2017-10-18 teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 metais R. L. pažinojo iš matymo. Jis buvo pas jį laužyne. 2007-03-28 paėmė paskolą pastatų pirkimui, laiduotojai buvo jis ir O. A.. Prasidėjo krizė, trūko apyvartinių lėšų. Iš B. L. 2008m. balandžio mėnesį skolinosi pinigų. Prie jos pasirašė paskolos raštelį. Ji teigė, kad rašyti ant R. L.. 2008 metais, gal spalio mėnesį A. O. atsisakė akcijų ir laidavimo. Apie tai pasakė B. L., galbūt sakė ir R. L.. Nežino nieko apie tai, kad R. L. būtų pirkęs mašinas įmonei „(duomenys neskelbtini)”. Paskolos buvo paimtos iš B. L.. Išgirdo, kad ji skolina pinigus ir nuvažiavo pas ją. R. L. nebuvo. Buvo jis ir V. N. pas B. L., jos namo virtuvėje. Jis rašė raštelį, rašė tai, ką B. L. diktavo. B. L. sugyventinio nematė. Pasiskolino 30000 Lt pusmečiui. Pinigus perdavė B. L.. Sutarė, kad skolą jis atneš kas mėnesį su palūkanomis. Pinigus nešė dalimis, kiekvieną mėnesį ir per du metus atidavė. Palūkanas sutarė žodžiu. Sakė mokėti palūkanas ir gali paskolą mokėti ilgiau. Pasirašė jis pats. Vėliau jis pasiskolino pinigų V. N. vardu. Pinigai buvo reikalingi grąžinti paskolą bankui. Su V. N. yra sugyventiniai. V. N. pasirašė paskolą iš B. L.. Kai paskolą rašėsi V. N., tuomet jie buvo kartu su vaiku. Tekstą diktavo B. L.. Pinigus paėmė jis. S. D. ir R. L. nebuvo. Grąžindavo po 3200 Lt. Paskambindavo, atvažiuodavo, pinigus atiduodavo B. L. į rankas. Jo darbuotojas V. vežė 2-4 kartus po 3200 Lt B. L.. Per du su pusę metų sumokėjo visą sumą su palūkanomis. Grąžino apie 120000 Lt. B. L. skambindavo, važiuodavo į namus, į darbą. Po dviejų su pusę metų prašė B. L. įrodančių popierių, kad nėra skolingas, sakė jai, kad duotų raštelį, arba, kad galėtų per banką įnešti pinigus, bet ji atsisakė. Įmonę "(duomenys neskelbtini)" pardavė gal 2009 metų pavasarį. R. L. galėjo įsigyti, jei norėjo. Mano, kad R. L. galvojo, jog bus “(duomenys neskelbtini)” savininkas. Su R. L. jokių paskolų neturėjo. Paskola iš banko jau buvo paimta apie 2 metus, kai R. L. laidavo. R. L. laidavimas buvo nutrauktas, kai įmonę nupirko „(duomenys neskelbtini)”. Buvo grąžinę 1700 Lt iki antros paskolos ėmimo. R. L. neprašė, kad jis grąžintų paskolą. Gal po 4-5 metų po paskolos paėmimo buvo apklaustas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje ir Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje. Jo buvo klausiama ar jis turėjo finansinių įsipareigojimų B. L.. Sakė, kad turi paskolą, tuo metu jau buvo grąžinta 120000 Lt. Jei B. L. teigia, kad jis neskolingas, tai jis ir nėra skolingas.

Be to 2017-12-11 teismo posėdyje atsakovas V. K. paaiškino, kad B. L. pažįsta geriau nei R. L., iš jos skolinosi pinigus, jai grąžino skolą, su ja bendravo, pastoviai palaikė ryšį. Jis pasiskolino 30000 Lt., sugyventinė 50000 Lt. Atidavė per 2-2,5 metų. Nešdavo po 3200 Lt B. L.. Yra buvę, kad ir 10000 Lt buvo atnešęs, nes kelis mėnesius buvo nenešęs. Muitinėje duoti parodymai nesutampa, nes B. L. prieš tyrimą buvo atvažiavusi ir prašė, kad jie nesakytų dėl palūkanų. Dėl to muitinei paaiškinime nutylėjo dėl palūkanų. Muitinei sumažino sumą, sakė, kad nešdavo virš 2000 Lt, sakė, kad paskola grąžinta per du metus. Kai grąžino 80000 Lt, po to dar kelis metus nešė palūkanas. Yra paskaičiavę, kad grąžino apie 12000 Lt. Negali pasakyti, kokiais metais sumokėjo. Įrodymų neturi. Reikalavimai nutrūko, kai muitinė ir mokesčiai pradėjo tikrinti. Galvojo, kad B. L. užteks tos sumos, kurią jie sumokėjo. Dabar R. L. prašo, kad jie grąžintų skolą, kurią jie grąžino B. L.. Tiek metų nebereikalavo, galvojo, kad tuo ir baigta. Vienu egzemplioriumi buvo surašyta sutartis. Abu su V. N. dirbo, gavo už dekretines atostogas apie 2600 Lt per mėnesį, 2008-2009 m. turėjo verslą – įmonę „(duomenys neskelbtini) “, jis buvo įmonės akcininkas ir direktorius, versle buvo kelis metus, prieš tai dirbo kitose įmonėse, yra elektrikas, jo išsilavinimas aukštesnysis. Žinojo, kad paskolos raštelis yra ne B. L. vardu. Kaip diktavo, taip ir parašė sutartį ant R. L., prievartos nebuvo. B. L. davė pinigus, nekreipė dėmesio ant ko rašyti. Reikėjo pinigų ir rašė. R. L. nedalyvavo nei duodant pinigus, nei grąžinant.

Šalies argumentai

Atsakovė V. N. teisme su ieškiniu nesutiko, palaikė savo priešieškinį, prašė jį tenkinti ir 2017-10-18 teismo posėdyje paaiškino, jog 2008-09-24 skolinosi iš B. L. 50000 Lt. Pinigai buvo paimti draugui (V. K.) įnešti į banką už "(duomenys neskelbtini)". Ryte V. K. sakė, kad reikia važiuoti pasiskolinti pinigų, nes trūksta banke. Važiavo su V. K. pasiskolinti pinigų. Anksčiau B. L. nepažinojo. Užlipo laiptais į antrą aukštą, B. L. padavė pinigus - 30000 Lt. Jie buvo trise, daugiau nieko nebuvo. V. K. rašė savo ranka. Paskolą davė pusei metų, o atiduoti sakė, kad gali nors per du metus. Sutarė žodžiu, kad mokės 4 procentus palūkanų per mėnesį. V. K. nešdavo virš 1000 Lt. R. L. pažįsta iš matymo, buvo atvažiavęs į pirtį. 2008-09-27 skolinosi iš B. L. 50000 Lt. Tada buvo B. L., ji ir V. K.. R. L. nebuvo. Raštelį rašė ji, diktavo B. L.. Sutarė palūkanas. Pinigus – 50000 Lt paėmė vyras (V. K.). Mokėjo 3200 Lt vyras arba jo darbininkas. Pagal sutartį pinigus paėmė pusei metų, bet mokėti galėjo iki 2 metų. Per 2,5 metų grąžino visą skolą ir palūkanas. Palūkanos yra apie 40000 Lt. Iš viso apie 120000 Lt. Baigė mokėti 2010-2011 m. pradžioje. Buvo ginčų dėl palūkanų, B. L. buvo atvykusi net pas jos mamą, pastoviai važiuodavo pas ją į darbą, skambino ir per jos bendradarbę, sakė, kad jai trūksta palūkanų. Taip tęsėsi apie metus laiko. Ji atvažiuodavo su S. D.. Prašė jos, kad būtų grąžintas paskolos raštelis, tačiau negrąžino. Visą skolą yra atidavę. Iš R. L. nesiskolino. Buvo apklausta Klaipėdos mokesčių inspekcijos pareigūnų. Tuo metu paskolą jau buvo grąžinę. Galėjo būti 2012-2013 m. Sakė jiems, kad buvo pasiskolinę ir yra grąžinę. Pradžioje kalbėjo (su B. L.), kad jei greitai negrąžins, turės grąžinti pusę sumos nuo to, kiek skolinosi: 25000 Lt. ir 15000 Lt.

Be to 2017-12-11 teismo posėdyje atsakovė V. N. paaiškino, kad ji savo ranka surašė raštelį, jos išsilavinimas aukštasis, darbo stažas iki skolinimosi buvo 7 metai, dirbo vyr. buhaltere. Mano, kad padarė didžiausią klaidą, kad parašė R. L. vardu, bet paskola yra gauta iš B. L.. Nepagalvojo, kad bus problema, kokia yra šiuo metu. Neturi jokio įrodymo, kad pinigus grąžino B. L.. Į R. L. nesikreipė, nes pinigus ėmė iš B. L., o ne iš R. L..

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo B. L. su ieškiniais sutiko, su priešieškiniais nesutiko. 2017-12-11 teismo posėdyje paaiškino, jog sutartys yra sudarytos, atsakovai sako netiesą. Sūnus R. L. turėjo bendrą verslą su V. K. įmone, jis ir skolino jiems pinigus. Tai vyko 2008 metais, jos namuose. Sūnus su pinigais atėjo pas ją pasikonsultuoti ir dalyvavo perduodant pinigus. Pinigai yra sūnaus. Pas ją darė kratą ir nerado skolos raštelių. Negali visko gerai prisiminti, nes tai buvo daug metų atgal, dabar jai 70 metų. Pinigai buvo perduoti per du kartus. Abu atsakovai buvo kartu ir vieną, ir kitą kartą. Atsakovai turėjo pinigus atiduoti sūnui, nes jis skolino. Pinigus - 30000 Lt. perdavė R. L.. Ji buvo kaip mama. Vieną kartą skolos sutartį rašė V. K., kitą - jo sugyventinė. Rašė, kad pasiskolino 30000 Lt ir grąžins. Termino neatsimena. V. N. skolinosi vėliau iš R. L. - 50000 Lt. Paskolos sutartį rašė V. N.. Pinigus turėjo atiduoti R. L., tik ji prašydavo pinigų, nes sūnaus dažnai nebūdavo namie, jis būdavo užsienyje. Negrąžino nei lito. Ji nėra skolinusi atsakovams. Kitiems skolino, bet tai nedraudžiama. Ją 2013 metais tikrino mokesčių inspekcija ir Klaipėdos teritorinė muitinė. Sūnų tikrino taip pat. Neatsimena, ką turėjo omenyje 2013 metais sakydama „perrašyti sutartį“. Atsakovai sako netiesą, kad jie su jos sūnumi nebendravo. Jei atsakovai būtų grąžinę pinigus, tai būtų paprašę raštelio. Neprašė, kad parašytų raštelį, jei būtų atnešę pinigus, būtų pasirašiusi.

Be to B. L. 2017-10-18 teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja ir parodė, jog V. K. ir V. N. pasiskolino iš sūnaus R. L. pinigus ir jų negrąžino. Pirmiau skolinosi V. K. - 30000 Lt. Viskas vyko jos namuose, virtuvėje. Atvažiavo V. K., V. N., sūnus R. L. ir pasirašė sutartį. Skolai bus maždaug 10 metų. Pinigai buvo sūnaus ir skolino sūnus. V. K. parašė sutartį, kad pasiskolina iš R. L. 30000 Lt., grąžinti turės tiek, kiek pasiskolino. Kalbos apie palūkanas nebuvo. Pinigų jai negrąžino. Jei būtų grąžinę, būtų pasiėmę skolos raštą. V. R. pažįsta, jis gal du kartus atvežė jai į namus pinigus už sūnaus R. L. parduotas mašinas. V. K. perdavė pinigus V. R., kad ji perduotų pinigus sūnui, nes jis dažnai būdavo užsienyje. Sūnus V. N. paskolino 50000 Lt. Skolos sutartį rašė V. N.. Dar buvo ji, S. D., sūnus R. L. ir V. K.. Atsakovai negrąžino nei vieno lito. Ji prašydavo pinigų, daug kartų skambino V. K., daug kartų važiavo pas V. N. ir V. K.. Paskutinį kartą buvo pas V. K. gal prieš metus. Ji nei V. K. nei V. N. pinigų neskolino, skolino sūnus. Ją apklausė mokesčių inspekcija ir muitinės kriminalinė tarnyba. Yra sakiusi, kad V. K. ir V. N. iš jos nesiskolino, atiduotų paskolų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškiniai tenkintini. Priešieškiniai atmestini.

Iš raštelio „Paskolos sutartis“ nustatyta, kad V. K. 2008-04-14 pasiskolina iš R. L. 30000 litų. Paskolą grąžins 2008-10-14. Atsakovas V. K. teisme pripažino, kad šį raštelį surašė ir pasirašė jis, be jokios prievartos, kad pinigus - 30000 litų gavo, tačiau gavo iš B. L.. Teigė, kad paskolos sutarties tekstą diktavo B. L. ir pinigus gavo iš B. L., bei teigė, jog R. L. pinigų skolinimosi metu nebuvo, pinigų iš jo nesiskolino ir negavo iš jo, o B. L. iš jos pasiskolintus (jo ir sugyventinės V. N. vardu) pinigus su palūkanomis, iš viso 120 000 litų, atidavė per 2-2,5 metus.

Iš raštelio „Paskolos sutartis“ nustatyta, kad V. N. 2008-09-24 pasiskolina iš R. L. 50000 litų paskolą, kurią grąžins 2009-03-24. Atsakovė V. N. teisme pripažino, jog gavo 50000 litų paskolą. Pripažino, kad paskolos raštelį surašė ir pasirašė ji, tačiau teigė, kad raštelio tekstą diktavo B. L. ir pinigus gavo iš B. L., kuriai paskolą su palūkanomis grąžino 2010-2011 metais. Teigė, kad paskolos sudarymo metu R. L. nebuvo, iš jo pinigų nesiskolino ir negavo, padarė klaidą įrašydama, jog skolinasi pinigus iš R. L..

Taigi atsakovai V. K. ir V. N. neginčija aplinkybių, jog minėti paskolos rašteliai, minėtu laiku buvo surašyti ir pasirašyti jų ranka, laisva valia. Atsakovas V. K. patvirtino, kad gavo pagal ginčijamą paskolos raštelį 30 000 litų, o atsakovė V. N. patvirtino, jog gavo pagal ginčijamą paskolos raštelį 50000 litų. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, kas yra nagrinėjamų paskolų davėjas: ieškovas R. L. ar jo motina, trečiasis asmuo B. L..

Ginčijamos paskolos sutartys sudarytos raštu, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija, pasirašant paskolų gavėjams paskolos raštelius. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Byloje nustatyta, kad ginčijamų paskolos sutarčių raštelių originalai yra pas ieškovą R. L.. Raštelių originalai apžiūrėti teismo posėdyje.

Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Liudytojas S. D. teisme parodė, jog R. L., o ne B. L. davė V. K. paskolą, o kitą kartą davė paskolą V. K. draugei.

Iš liudytojo V. R. parodymų nustatyta, kad jis dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. buvo jo viršininkas ir jo prašymu tris kartus vežė B. L. pinigus, bet nežino kiek jų buvo ir už ką.

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal R. L. mokesčių administratoriui pateiktas gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas ir trečiųjų šaltinių duomenis R. L. 2011metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, 2012 metais deklaravo 6079 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą. Šis įrodymas patvirtina ieškovo R. L. paaiškinimus, apie tai, kad jis buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ginčijamų paskolų sudarymo metu vadovavo atsakovas V. K., kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigų, kad liudytojo V. R. atvežti pinigai B. L. galėjo būti skirti R. L., o ne B. L..

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. L. pagal mokesčių mokėtojo pateiktas metines pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 deklaravo 79.737,52 Lt pajamų, atskaičius mokesčius. Nustatyta, kad jis 2008-01-01 savo sąskaitose bankuose turėjo 1145,73 Lt piniginių lėšų likutį, 2008-06-11 pardavė žemės sklypą, gavo 5000 Lt. Pagal AB SEB banko sąskaitų išrašus R. L. 2008-05-22 gavo iš E. T. 111.688,71 Lt už parduotas akcijas.VMI prie FM IS duomenimis deklaracijos už 2008 metus duomenys 2009-11-06 patvirtinti teisingais po tyrimo. Taip pat nustatyta, kad R. L. AB SEB banke iš 111.688,71 Lt gautos sumos 2008m. rugpjūčio mėnesį (diena neįskaitoma) išsiėmė 50000 Lt, o 2008-08-27 išsiėmė 61.062 Lt grynais pinigais. Be to 2008metais deklaravo, kad gavo 12800 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Duomenys patikrinti ir teisingi. 2008m. gavo 3900 Lt pajamų iš turto nuomos, apie 5820 Lt iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos. 2008 metais gavo 2218,78 Lt išmokų iš VSDFV Sodros. Patyrė 2008 metais išlaidų: pirko 2008-09-30 gyvenamąjį namą už 56000 litų. 2008 metais atliko banko pavedimų už 37.290,24 litų sumą (mokėjimo paskirtis: už automobilius). Nustatyta, kad R. L. 2008 metų vartojimo išlaidomis pripažintos 9649,20 Lt dydžio išlaidos. Šis įrodymas suteikia pagrindą darytina išvadą, jog ieškovas R. L. 2008 metais turėjo pakankamai piniginių lėšų, tam, kad galėtų paskolinti atsakovams 80000 litų.

Iš 2013-09-20 Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiek V. N., tiek V. K. raštu nurodė mokesčių inspekcijai, jog pasiskolino iš B. L. pinigų: V. K. 30000 Lt, o V. N. 50000 Lt., taip pat nurodė, kad dalį paskolų yra grąžinę, tačiau nenurodė kokią sumą grąžino ir nenurodė koks yra skolos likutis. Iš pažymos matyti, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2013-07-24 ir baigtas 2013-09-20, vadinasi atsakovai mokesčių inspekcijos pareigūnų buvo apklausti šiuo laikotarpiu. Taigi, iš šio mokesčių inspekcijos dokumento darytina išvada, jog atsakovai iki 2013-09-20 dar nebuvo grąžinę gautų 30000Lt ir 50000Lt paskolų.

Iš prie minėtos Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos pridėto 2013-09-30 B. L. paaiškinimo nustatyta, kad ji paaiškino, jog V. K. ir V. N. paskolinti pinigai buvo ne jos, o sūnaus, kadangi atsakovai turėjo bendrą mašinų verslą ir jos sūnus buvo laiduotojas „Snoro“ bankui, sūnus už V. K. įnešė į „Snoro“ banką 30000 Lt savo vardu. Kadangi sūnus turėjo verslo reikalų Prancūzijoje, todėl likusią pinigų dalį paliko perduoti K. ir ji juos perdavė. Iš šio paaiškinimo matyti, kad ir 2013 metais B. L. teigė, jog pinigus atsakovams skolino ne ji, o sūnus R. L., kad atsakovams paskolinti pinigai buvo sūnaus, kad ji tik perdavė pinigus.

Iš 2008-12-19 Laidavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šią laidavimo sutartį pasirašė bankas AB bankas „Snoras“, atstovaujamas Tauragės filialo direktoriaus A. S., laiduotojas R. L. ir skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. K.. Iš šio dokumento darytina išvada, jog ieškovas R. L. ir atsakovas V. K. 2008 metais buvo labai gerai pažįstami, jei ieškovas R. L. laidavo už atsakovo V. K. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 767700 litų dydžio paskolą bankui.

Iš 2014-10-20 liudytojo V. K. apklausos protokolo, iš 2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad V. K. parodė, jog 2013-03-26 trumpąją SMS žinutę: „Reikia ne palūkanų, o pinigų. Ateikit su Vitalija perrašyti sutarčių.“ jis gavo iš B. L.. Tiksliai nepamena, bet tikriausiai tuomet dar buvo skolingas B. L. ir buvo jai neatidavęs visų pasiskolintų pinigų. Nepamena, kada tiksliai grąžino skolą, kadangi atiduodavo jai dalimis. 2013-03-28 SMS žinutę: „ Kada atneši pasiskolintus pinigus?“ į savo mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš B. L.. Pagal žinutę ir jos gavimo laiką sprendžia, kad 2013-03-28 skolos B. L. nebuvo atidavęs, kitaip ji jam būtų nerašiusi. Jo skaičiavimais B. L. skolą yra grąžinęs tiek pagal savo paskolos raštelį, tiek pagal V. N. paskolos raštelį. V. K. pateikus 2013-06-19 telefoninį pokalbį iš jo mobiliojo ryšio telefono Nr.(duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr.(duomenys neskelbtini), jis parodė, kad telefono Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso V. N., kad pokalbis vyksta tarp jų. Nurodė, kad pas jį neseniai buvo apsilankiusi B. L., todėl pašnekovui pasakojo apie ją. Tuomet buvo supykęs ant B. L., kad ji iš jo nepagrįstai reikalauja pinigų. Be to V. K. parodė, kad su B. L. susipažino per jos sūnų R. L., kurį pažįsta apie 10 metų, o jo mamą pažįsta gal apie 7 metus. Pinigus skolinosi iš B. L., todėl kad jam prieš 6-7 metus labai reikėjo pinigų ir apie tai pasipasakojo R. L., kuris sakė, kad gal galėsianti jo mama paskolinti. Pinigų jam reikėjo, kadangi jo įmonė buvo pasiėmusi didelę paskolą, gautais iš B. L. pinigais dengė paskolą. Iš B. L. skolinosi vieną kartą - 30000 litų, o kitą kartą skolinosi jo sugyventinė V. N. – 50000 litų. Buvo sudaryti du skolos rašteliai, abiem atvejais vienu egzemplioriumi, kurie liko pas B. L.. V. N. pasiskolintais pinigais nedisponavo, juos iškart perleido jam, todėl skolą B. L. grąžino jis. Jo skaičiavimais 80000 litų, kuriuos skolinosi su sugyventine, atidavė su kaupu, tačiau kiek viršaus, nežino, kadangi niekur nesirašė. Pokalbio metu minimi procentai nėra tiesioginiai, taip nurodė tikriausiai todėl, kad grąžindavo juos maždaug kas mėnesį po 2000 litų. Buvo tokių atvejų, kad kurį laiką, kai neturėdavo pinigų, jų B. L. nenešdavo. Iš šių įrodymų darytina išvada, jog 2013-06-19 V. K. dar nebuvo grąžinęs jo ir sugyventinės V. N. gautų paskolų pagal ginčijamus skolos raštelius.

Iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei iš 2014-07-10 liudytojo R. L. apklausos protokolo nustatyta, jog liudytojas R. L. parodė, kad jis skolindavo pinigus, pinigus grąžindavo dalimis jo mamai, kuri pažymėdavo grąžinamas sumas, nes sutartį palikdavo pas mamą, kadangi pats turi daug darbų, ne visada būna namuose. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas R. L. skolindavo pinigus kitiems asmenims, kad paskolinti pinigai jam būdavo grąžinami per mamą, tai yra per B. L., kuri žymėdavo grąžinamas sumas.

Pagal atsakovų paaiškinimus jie 2008 metais neturėjo lėšų atsiskaityti bankui už paimtą paskolą, todėl skolinosi iš B. L.. Teisme atsakovai V. K. ir V. N. paaiškino, kad pasiskolintus pinigus su palūkanomis, iš viso 120000 litų grąžino B. L.. V. N. paaiškino, jog grąžino vėliausiai iki 2011 metų. V. K. paaiškino, kad grąžino per 2,5 metus, vadinasi vėliausiai turėjo grąžinti iki 2012-03-24, skaičiuojant nuo paskutinės paskolos gavimo, t.y. nuo 2008-09-24. Iš 2009 metų V. K. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad jo su darbo santykiais gautos pajamos 2009 metais buvo 5409,50 Lt. Duomenų apie tai, kiek 2010, 2011, 2012 metais turėjo pajamų atsakovas V. K., byloje nėra. Iš V. N. metinių pajamų mokesčių deklaracijų nustatyta, kad jos pajamos buvo: 2009m. – 27032,55 Lt; 2010m. – 31681,06 Lt; 2011m. – 28694,96 Lt; 2012m. – 27214,08 Lt. Taigi, byloje įrodyta, kad atsakovai 2009-2012 metų laikotarpiu gavo 120032,15 Lt pajamų, neatskaičius išlaidų pragyvenimui.

Iš 2013-10-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išlaidos R. L. pragyvenimui apskaičiuotos pagal vidutines vartojimo išlaidas (maisto produktai, avalynė, drabužiai, išlaidos būstui, transporto išlaidos ir t.t.) vienam ūkio nariui per mėnesį mieste, pasinaudojus surinktais ir susistemintais statistikos duomenimis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam Lietuvos gyventojui pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės internetinės svetainės www.stat.gov.lt duomenis: 2008m. – 9649,20 Lt, 2009-2012m. vidutinės asmens patirtos vartojimo išlaidos nustatytos pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės internetinės svetainės www.stat.gov.lt išlaidų indeksą, lyginant su ankstesniais metais: 2009m.-82,533 proc., 2010m.-95,069 proc., 2011m.- 106,075 proc., 2012m. – 104,363 proc., tai yra – 2009m. – 7963,80 Lt, 2010m. – 7571,10 Lt, 2011m. – 8031,04, 2012m. – 8381,43 Lt. Todėl pripažintina, kad atsakovams V. K. ir V. N. pragyvenimui taip pat buvo reikalingos minėtos sumos: 2009 metais po 7963,80 Lt, 2010 metais po 7571,10 Lt, 2011 metais po 8031,04 Lt, 2012 metais po 8381,43 Lt. Akivaizdu, jog atsakovai neturėjo pakankamai pajamų, kad pragyventi ir dar grąžinti per 2,5 metus 80000 Lt dydžio skolą ir 40000 Lt sumą palūkanų, iš viso 120000 Lt. sumą, B. L., jei teigia, kad pinigus skolinosi ir gavo iš B. L..

Atsakovas V. K. teisme teigė atidavęs abi paskolas su palūkanomis B. L. per 2,5 metus. Vadinasi atsakovai paskolas turėjo būti grąžinę iki 2011-03-24. Atsakovas V. K. teisme aiškino, kad B. L. reikalavimai grąžinti pinigus baigėsi, kai pradėjo tikrinti muitinė ir mokesčiai. Atsakovė V. N. teisme paaiškino, kad skolas baigė mokėti 2010-2011 m., kad taip paaiškino ir mokesčių pareigūnams. Tačiau iš muitinės ir mokesčių inspekcijos pareigūnams atsakovų 2013 metais duotų parodymų nustatyta, jog jie parodė, kad dar nėra grąžinę skolų B. L.. Be to V. K. teisme aiškino, kad yra buvę, jog B. L. ir 10000 Lt buvo atnešęs, nes kelis mėnesius buvo nenešęs pinigų, nors taip pat teigė, kad kiekvieną mėnesį nešė po 3200 Lt sumą. Jei atsakovai teigia, jog 120000 Lt sumą grąžino per 2,5 m., tai yra per 30 mėnesių, tačiau skaičiuojant po 3200 litų kas mėnesį gaunasi tik 96000 litų suma.

Iš visumos byloje surinktų įrodymų analizės teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos, nes realiai atsakovai V. K. ir V. N. pagal ginčijamus paskolos raštelius pinigus gavo. Ginčijamų paskolos sutarčių raštelių originalai yra pas kreditorių, tai yra pas ieškovą R. L.. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovai gautas pinigų sumas grąžino B. L., jeigu teigia, kad paskolų davėjas buvo B. L.. Liudytojas V. R. negalėjo nurodyti už ką ir kiek pinigų atvežė B. L. nuo V. K.. Pagal mokesčių inspekcijos pateiktą medžiagą neatmestina galimybė, kad šio liudytojo atvežti pinigai galėjo būti skirti R. L. už automobilių pardavimą, kaip teigė ieškovas. Kitokių įrodymų, kad atsakovai grąžino skolas B. L., byloje nėra. Atsakovų paaiškinimai dėl B. L. skolos grąžinimo aplinkybių, duoti muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnams, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams ir nagrinėjant bylą teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to pagal bylos medžiagą teismas sprendžia, jog atsakovai neturėjo tiek pajamų, kad per 2-2,5 metus galėtų grąžinti skolą ir palūkanas (120 000 litų) ir dar turėti lėšų visos šeimos pragyvenimui. Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovas R. L. ir atsakovas V. K. iki paskolų sudarymo buvo gerai pažįstami, juos siejo bendri interesai dėl UAB “(duomenys neskelbtini)”, kuriai tuo metu vadovavo atsakovas V. K.. Pagal byloje esančius valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis ieškovas V. L. gavo pajamų iš UAB “(duomenys neskelbtini)” už netauriųjų metalų laužo pardavimą. Be to iš laidavimo sutarties matyti, kad ieškovas laidavo bankui už atsakovo V. K. įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” paskolą. Nustatyta, jog pagal ginčijamas paskolas visi atsakovų gauti pinigai iš esmės buvo reikalingi atsakovui V. K.. Atsakovė V. N. teisme pripažino, kad 50000 litų paskolą savo vardu paėmė ir perdavė sugyventiniui. Atsakovas V. K. teisme taip pat paaiškino, kad vėliau jis pasiskolino pinigų V. N. vardu. Atsakovas V. K. muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnams parodė, kad V. N. pasiskolintais pinigais nedisponavo, juos iškart perleido jam, todėl skolą B. L. grąžino jis. Be to jis tuomet pripažino, kad daugiau metų pažįsta R. L. nei jo motiną B. L.. Todėl logiška, kad pinigus atsakovui V. K. galėjo paskolinti R. L.. Pažymėtina, kad atsakovė V. N. ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo metu turėjo aukštąjį finansinį išsilavinimą, septynių metų vyr. buhalterio darbo stažą, o atsakovas V. K. turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, buvo verslininkas, UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius, prieš tai buvo paėmęs paskolą iš banko, žinojo kas tai yra paskola. Todėl teismas netiki, jog atsakovai, paskolos raštelyje laisva valia nurodydami, jog skolinasi pinigus iš R. L. ir paskolos sudarymo metu gaudami pinigus, nesuprato, jog paskolas reikės grąžinti R. L., kad rašytinį patvirtinimą apie paskolos grąžinimą turės gauti iš asmens, kurį paskolos rašteliuose nurodė paskolos davėju.

Teismas sprendžia, jog atsakovai neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamas 2008-04-14 ir 2008-09-24 paskolos sutartis nesudarytomis. Darytina išvada, jog ieškovas įrodė ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo faktą. Byloje nėra ginčo, kad pinigus (80000 litų) paskolų sudarymo metu atsakovai gavo. Teismas sprendžia, jog paskolų davėjas pagal 2008-04-14 ir 2008-09-24 ginčijamus paskolos sutarčių raštelius yra ieškovas R. L.. Įrodyta, kad paskolos sutarčių rašteliai yra pas ieškovą R. L.. Paskolos sutarčių raštelių buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad paskolos sutartys sudarytos ir pinigus paskolos gavėjai gavo, teikia galimybę teigti apie prievolių neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis). Atsakovai V. K. ir V. N. patvirtino surašę ir pasirašę ginčijamų paskolos sutarčių raštelius, pinigus gavę ir neįrodė, kad paskolų davėju R. L. paskolos raštelyje įrašė tik B. L. pageidavimu. Atsakovai taip pat neįrodė, kad pagal ginčijamus paskolos sutarčių raštelius gautus pinigus grąžino B. L., jei, jų teigimu, ji buvo paskolų davėja. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui ir paskolos sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (LAT 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2009). Ginčijamos paskolos sutartys turėjo būti sudarytos paprasta rašytine forma, todėl ir paskolos sutarčių įvykdymo patvirtinimas turi būti rašytinės formos. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai grąžino gautus pinigus pagal ginčijamus paskolos sutarčių raštelius.

Kadangi teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamas paskolų sutartis nesudarytomis, todėl atsakovų priešieškiniai atmestini, nes neįrodyti (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad atsakovai V. K. ir V. N. nėra grąžinę gautų paskolų pagal ginčijamus paskolos sutarčių raštelius paskolų davėjui, ieškovui R. L., todėl jo ieškiniai tenkintini visiškai ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos pinigų sumos, gautos atsakovų pagal ginčijamus paskolos sutarčių raštelius (CK 6.873 str. 1d.). Iš atsakovės V. N. ieškovo R. L. naudai priteistina 50000 Lt paskolos sumą atitinkanti 14481,00 Eur suma. Iš atsakovo V. K. ieškovo R. L. naudai priteistina 300000 Lt paskolos sumą atitinkanti 8688,60 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai laiku negrąžino paskolų, iš atsakovų ieškovo naudai taip pat priteistinos procesinės palūkanos - 5 procentai per metus už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2017-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d.), bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 326 Eur žyminis mokestis už ieškinį dėl skolos priteisimo iš V. N., 200 Eur advokato išlaidos už pagalbą ruošiant ieškinį dėl skolos išieškojimo iš V. N., taip pat 195 Eur žyminis mokestis už ieškinį dėl skolos priteisimo iš V. K. ir 200 Eur advokato išlaidos už pagalbą ruošiant ieškinį dėl skolos išieškojimo iš V. K.. Kadangi ieškiniai tenkintini, todėl iš atsakovų taip pat priteistinos trečiojo asmens ieškovo pusėje - B. L. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 200 Eur advokato išlaidos (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1d., 2d.).

Teismas, spręsdamas atsakovo V. K. priešieškinio priėmimo klausimą, atsakovo prašymu žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis. Kadangi priešieškinis teismui buvo pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl iš atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d. 2p., 7d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. ieškinius patenkinti visiškai.

V. K. ir V. N. priešieškinius atmesti.

Priteisti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 14481,00 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 326 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį, 200 Eur (du šimtus eurų) advokato išlaidų.

Priteisti R. L., a.k(duomenys neskelbtini) naudai iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8688,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, 200 Eur (du šimtus eurų) advokato išlaidų.

Priteisti B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už priešieškinį dėl pripažinimo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena BartulienėKada paskolos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia?