- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- N-575-1880-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02051-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. K. 2010 m. gegužės 22 d., apie 12.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Renault Espace“, būdamas neblaivus (0,46 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė tvorą ir apgadino automobilį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 119 ir 132 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5) matyti, jog V. K. jam surašant protokolą su alkotesterio parodymais, kuriuose buvo užfiksuotas jo 0,46 prom. girtumas, sutiko, tačiau vėliau ligoninėje atlikus išsamesnius tyrimus jo girtumui nustatyti, alkotesteriu buvo nustatytas atitinkamai – 0,19 ir 0,10 prom. girtumas. Be to, teismas akcentavo, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., kaip paaiškino teismo posėdžio metu, įvykio metu nesijautė buvęs neblaivus, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose sunkesnių girtumo požymių, išskyrus iš burnos sklindantį alkoholio kvapą bei akių paraudimą, dėl ko teismas galėtų suabejoti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 35, nenustatyta, todėl teismo nuomone, V. K. 2010 m. gegužės 22 d., 12.30 val. galėjo vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra automobilio „Renault Espace“ galinio kairės pusės sparno fotonuotraukų, darytų po 2010 m. gegužės 22 d. įvykio, ar kitų įrodymų (dokumentų), iš kurių būtų matyti, jog po įvykio minėto automobilio vertė tikrai sumažėjo, byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose bei eismo įvykio vietos schemoje tik bendrai nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Renault Espace“ užpakalinis (galinis) kairės pusės sparnas, teismas visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucijos įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai veikė pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Nurodo, jog pastebėję ir įvertinę V. K. neblaivumo požymius, pareigūnai testavo jį metrologiškai patikrinta technine priemone bei nustatė asmeniui lengvo laipsnio girtumą (0,46 promilės). Pažymi, jog teismas nepagrįstai ignoravo šį įrodymą bei rėmėsi gydymo įstaigoje medikų surašytu aktu. Atkreipia dėmesį, jog gydymo įstaigoje pažeidėjo būklė buvo tiriama praėjus valandai nuo to momento, kai jį testavo pareigūnai, tačiau slenkant laikui asmens biologinėse organizmo terpėse alkoholio koncentracija mažėja, todėl šiuo atveju prielaida, kad V. K. transporto priemonės vairavimo metu buvo blaivus, nėra pagrįsta. Be to, Institucijos nuomone, teismo išvada, kad nesant galimybei įvertinti žalos dydžio, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį negalima, nėra pagrįsta, nes byloje žalos faktas nustatytas ir užfiksuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. K. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nenustačius jo veikoje pažeidimo sudėties.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.
Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą.
Byloje nėra duomenų, kad V. K. automobilį būtų valdęs neteisėtai, be to, byloje nėra duomenų, jog jis apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą, taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog žala kito asmens automobiliui padaryta nebuvo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad V. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį jam kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio nuostatas.
Kita vertus, pažymėtina, jog formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,46 prom alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė tvorą ir apgadino automobilį (b. l. 5). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog V. K. veikoje nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nenaikina jo atsakomybės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2010 m. gegužės 22 d., apie 12.30 val., gavo pranešimą apie eismo įvykį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus į eismo įvykio vietą, bendraujant su vairuotoju V. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios (b. l. 18, 19). Alkoholio matuokliu „Alcotest ABZJ-0201“, patikros Nr. 0648054 vairuotojui V. K. buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 15).
Byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu V. K. kreipėsi į Viešąją įstaigą Panevėžio apskrities ligoninę. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 35 užfiksuota, kad matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410“ Nr. ARJM 0434, 14.25 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,19 promilės, o 14.40 val. rezultatas – 0,10 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 35 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu V. K. buvo blaivus, gali vairuoti (b. l. 20).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. K. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Alcotest ABZJ-0201“, patikros Nr. 0648054, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Alcotest ABZJ-0201“, patikros Nr. 0648054), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio patikros sertifikato, kuris patvirtintų, jog prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti bei naudojimo instrukcijos (šis dokumentas svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl V. K. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.