Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-01-05 Ukmergėje, gyv. S. D. g. 69-3, Ukmergėje, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, II kurso studentas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. dėl R. Č. nužudymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2007-09-16 apie 20 val. 35 min., prie prekybos centro „Eifelis", esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas paauklėti vyriškį dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių, viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, pribėgo prie R. Č. ir jam tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų tris kartus į galvos sritį, tuo padarydamas R. Č. kairiojo peties srities, dešinės plaštakos II ,III, IV pirštų ir kairiojo kelio nubrozdinimus, t.y. kūno sužalojimus sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą bei nubrozdinimus su kraujosruva kaktoje, kraujosruvą dešiniame viršutiniame voke, apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, t.y. kūno sužalojimus sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (110 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu dėl ko, R. Č. 2007-09-18 18 val. 50 min. VšĮ Ukmergės ligoninėje mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė R. Č..

Apklaustas kaltinamuoju G. P. kaltu, padarius jam inkriminuotą R. Č. nužudymą, prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007-09-16 vakare jis su draugais D. K., M. B., D. L. ir K. K. buvo prie prekybos centro „Eifelis", kai prie jų pribėgo vaikai ir pasiskundė, kad prie jų lenda vyriškiai, kurie nori vieną iš jų mušti. Tada jie paprašė surasti tuos vyriškius ir jiems juos parodyti. Maždaug apie 20 val. 00 min. jam sėdint ant suoliuko prie prekybos centro „Eifelis" priėjo du vyriškiai ir moteriškė, o kiti du vyrai tuo metu stovėjo lauke prie kampo. Tuomet jis nubėgo į prekybos centro „Eifelis" vidų pasakyti savo draugams, jog rado tuos vyrus, kurie lindo prie vaikų bei pakvietė juos išeiti į lauką. Tada jie išėjo į lauką ir jis su D. L. nusivijo R. Č., kurio iki tol jis nepažinojo ir jokių konfliktų su juo nebuvo turėjęs. Neužilgo jis pastebėjo, kad D. L. šalia nėra. Kai jis pasivijo R. Č. pastarasis atsisuko į jį ir pradėjo mosikuoti rankomis lyg norėdamas jam suduoti, tuomet jis priėjęs prie pastarojo dešine ranka kumščiu sudavė į veidą, po ko koja vieną kartą spyrė į šoną, po ko R. Č. suklupo ant kelių, tuomet jis kaire koja spyrė į galvos kairę pusę, spirdamas jam paskutinį kartą jis neturėjo tikslo R. Č. pataikyti į galvą. Po paskutinio smūgio R. Č. nukrito ant dešiniojo šono ir liko gulėti, o jis jo daugiau nemušė. M. R. Č. jis pasekmių nenorėjo, t.y. nenorėjo, kad šis mirtų. R. Č. mušė norėdamas pamokyti pastarąjį, kad šis nelįstų prie mažamečių vaikų. Dėl to, ką padarė galisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl R. Č. nužudymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b.l. 5-8; II t. b.l. 21-28), specialisto išvada (1 t. b.l. 19-26), ekspertizės akto išvados (II t. bl.l 138-141), nukentėjusiųjų R. Č. ir D. Č., liudytojų L. Č., V. K., G. U., L. V., D. L., A. D., E. V., M. M., M. K., V. K., G. N., M. D., D. A., A. D., M. B., D. K. parodymai.

N. R. Č. ir nukentėjusioji D. Č., nukentėjusiojo R. Č. tėvai parodė, kad 2007-09-16 apie 18 val. 00 min. jų sūnūs Romas ir L. Č. išėjo iš namų. Naktį į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė jų sūnų Laimį. Po apklausos policijoje grįžęs sūnus pasakė, kad Romas yra sumuštas ir guli reanimacijos skyriuje. Po kelių parų ligoninėje jų sūnus R. Č. mirė.

Liudytojas L. Č., nukentėjusiojo brolis, parodė, kad 2007-09-16 vakare jis kartu su savo broliu R. Č., G. U., L. V. ir V. K. atėjo apsipirkti į prekybos centrą „Eifelis". Apsipirkus iš prekybos centro jie išėjo ne kartu, t.y. jis, L. V. ir V. K. išėjo pirmi, o R. Č. ir G. U. ėjo jiems iš paskos. Jis jau buvo nuėjęs prie Ukmergės autobusų stoties, kai atsisukęs pamatė, kad kažkas vaikosi G. U.. Link jo taip pat bėgo vienas jaunuolis, tačiau jam pasitraukus į šoną, minėtas jaunuolis jo nebesivijo. Jis nematė kaip buvo mušamas jo brolis R. Č., nes buvo maždaug 30-40 metrų atstumų nuo tos vietos, kur tai vyko. Tik po to, priėjęs arčiau, pamatė ant žolės gulintį brolį. Jis negalėtų atpažinti nei vieno vaikino, kurie tuo metu juos vijosi. Vėliau jis girdėjo kalbas, kad tą vakarą G. U. reikalavo iš vieno jaunuolio 100 litų, o jo brolis R. Č. bandė pagauti tą vaikiną iš kurio G. U. reikalavo 100 Lt.. Jam pačiam jokia žala nepadaryta, jo niekas nemušė ir pretenzijų jis niekam neturi.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2007-09-16 vakare jis kartu su R. Č., L. Č., G. U. ir L. V. atėjo apsipirkti į prekybos centrą „Eifelis". Išėjus iš minėto prekybos centro jis ėjo pirmas ir tuo metu kai jau buvo prie autobusų stoties jis išgirdo triukšmą ir rėkavimą, po ko atsisukęs pamatė atbėgančius apie 10-15 vaikinų. Minėti vaikinai pirmiausia pribėgo priėjo draugų, kurie tuo metu buvo arčiau prekybos centro „Eifelis", po ko du vaikinai pribėgo prie jo. Jis nenorėjo niekur kištis, todėl nusisuko ir ėjo tolyn, tačiau pajuto du smūgius į nugarą, kas juos sudavė jis nematė. Tada jis atsisuko ir norėjo smūgiuoti atgal, bet tuo metu minėti du vaikinai nubėgo link prekybos centro „Eifelis". Eidamas link prekybos centro jis pamatė ant žolės gulintį R. Č., kuris buvo be sąmonės. Kaip buvo sumuštas R. Č. jis nematė, nes tuo metu buvo maždaug 15 metrų atstumu. Tada jis su G. U. nubėgo prie prekybos centro „Eifelis", kur sulaikė jaunuolį kuris kaip jis suprato ir sumušė R. Č.. Dėl ko įvyko muštynės jis nežino, jam jokia žala nepadaryta, kūno sužalojimų nepadaryta, jokio skausmo nuo nestiprių smūgių į nugarą nepajuto ir niekam pretenzijų neturi.

Liudytojas G. U. parodė, kad 2007-09-16 vakare jis kartu su R. Č., L. Č., V. K. ir L. V. atėjo apsipirkti į prekybos centrą „Eifelis", prie minėto prekybos centro jis pamatė vaikiną, pas kurio motiną jam anksčiau teko dirbti ir pastaroji jam už darbą liko skolinga pinigų. Jau anksčiau jam su šiuo vaikinu yra tekę apsižodžiuoti, todėl pastarasis jį pamatęs pasakė- „ragai tau ant pinigų" ar kažkaip panašiai, tuomet jis pastarojo paklausė- „ką pasakei ?" ir pradėjo eiti link minėto vaikino, o pastarasis tuomet pradėjo trauktis, R. Č. tuo metu ėjęs šalia pabandė pagauti šį vaikiną, tačiau šis pabėgo, tuo viskas ir pasibaigė. Tuomet jis su savo draugais nuėjo apsipirkti į parduotuvę, o išėję iš parduotuvės jie pradėjo eiti link autobusų stoties. Tada pastebėjo, kad juos pradėjo vytis jaunuolių grupė. Vienas iš vaikinų, kurį vėliau jis pats ir sulaikė bei kuris po to buvo pristatytas į policijos komisariatą yra G. P., pastarasis spyrė jam į dešine koją, po ko jis suklupo. Tada jis atsistojęs paklausė-„kas yra, dėl ko mušat ?", į ką šis atsakė- „kad ne taip pasižiūrėjom" ar kažką panašaus. Neužilgo jis pamatė ant asfalto gulintį R. Č., kurį kažkas spardė, kiek R. Č. buvo suduota smūgių jis nežino. Taip pat jis matė kaip du vaikinai paėmę už rankų nutempė be sąmonės gulintį R. Č. nuo įvažiavimo į autobusų stotį ant žolės ir kažkuris iš jų sušuko- „pasiimkit savo draugą". Tada jis sulaikė G. P., kurį atidavė policijos pareigūnams, o kiti vaikinai tuo metu išsilakstė. Jis pats jokių kūno sužalojimų nepatyrė, jam skausmas sukeltas nebuvo, pretenzijų niekam dėl šio įvykio neturi.

Liudytoja L. V. parodė, kad 2007-09-16 apie 20 val. 30 min. ji kartu su savo sugyventiniu G. U., V. K., R. Č. ir L. Č. buvo prekybos centre „Eifelis". Kai išėjo iš „Eifelio", ji pamatė, kad link vyrų atbėga būrys jaunuolių, o jie tai pamatę išsilakstė, kas kur. Ji pamatė, kad aplink R. Č. stovėjo keli jaunuoliai. Kiek jaunuolių mušė ir kiek kartų įspyrė, ji pasakyti negali, bet matė, kad spardė, buvo didelė sumaištis. Vėliau matė, kad R. Č. gulėjo ant žolės be sąmonės. Kaip buvo mušamas R. Č. ji matė akimirką, kadangi jai tuo metu labiau rūpėjo kur yra jos sugyventinis G. U..

Liudytojai L. V. pateikus jai atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, ji atpažino G. P. (nuotrauka Nr. 1), kaip asmenį, kuris 2007-09-16 apie 20 val. 30 min. prie prekybos centro „Eifelis", dalyvavo muštynėse, kai buvo sumuštas R. Č. (I tomas, b.l. 125-128).

Liudytojas D. L. parodė, kad nematė kaip 2007-09-16 vakare prie prekybos centro „Eifelis" buvo sumuštas žmogus. Jis tik matė gulintį ant asfalto apie 30 m. amžiaus vyriškį. Tada jis dar su kažkokiu, tai jam nepažįstamu vaikinuku pastarąjį patraukė nuo asfalto ant žemės ir liepė kitiems kviesti greitąją pagalbą. Kai pamatė minėtą ant žemės gulintį vyriškį, taip pat tuo metu matė, kaip G. P. ginčijosi su stambiu jam nepažįstamu vyriškiu. Po kelių dienų jis buvo sutikęs M. B., D. K., kurie jam pasakė, kad G. P. prie prekybos centro „Eifelis" sumušė jo matytą ant asfalto gulintį vyrą5).

Iš pagarsintų liudytojo A. D. parodymų matyti, kad 2007-09-16 d. apie 20 val., jis kartu su D. K., D. L., G. P., M. B. ir berods K. K. sėdėjo prie prekybos centro „Eifelis" ir gėrė alų. Netoli prekybos centro jis pamatė, kad kažkokie mažamečiai vaikai ginčijasi su keturiais girtais vyrais. Mažamečiai vaikai jiems pasiskundė ir paprašė juos apginti. Nuo to momento, kai pastarieji paprašė juos apginti, praėjus maždaug 15 min., į biliardinę atėjo G. P. ir pasakė, kad seniai vėl kabinėjasi, todėl reikia eiti į lauką. Kai buvo mušamas žmogus jis nematė (I tomas, b.l. 116-117,118).

Liudytoja M. M. parodė kad, 2007-09-16 apie 21 val. ji kartu su E. V. ir G. P. sėdėjo prie prekybos centro „Eifelis". G. P. gėrė alų ir rūkė. G. P. buvo trumpam išėjęs, kai gavo SMS žinutę. Maždaug po pusės minutės iš „Eifelio" su vežimėliu išėjo moteris ir keturi vyrai, kurie buvo girti ir kabinėjosi prie praeivių. Kai minėti vyrai nuėjo tolėliau, tada iš „Eifelio" išėjo G. P., K., L., B. ir būrys mažamečių, kurie visi kartu nuėjo link minėtų vyrų. Kai pastarieji užėjo už prekybos centro kampo pasigirdo moters riksmai ir, tuomet ji suprato, kad vyksta muštynės.

Liudytoja E. V. parodė kad, 2007-09-16 apie 21 val. ji kartu su M. M. ir G. P. sėdėjo prie prekybos centro „Eifelis". G. P. gėrė alų ir rūkė. G. P. buvo trumpam išėjęs, kai gavo SMS žinutę. Netrukus iš „Eifelio" su vežimėliu išėjo moteris ir keturi vyrai, kurie buvo girti ir kabinėjosi prie praeivių. Kai minėti vyrai nuėjo tolėliau, už prekybos centro kampo ir jų nesimatė. Iš „Eifelio" išėjo G. P., K., L., B. ir apie 10 mažamečių vaikų ir jie nuėjo link tų vyrų, kai pastarieji užėjo už kampo pasigirdo moters riksmai ir ji suprato, kad vyksta muštynės. Ji matė kaip K. įspyrė koja į koją vyriškiui. Kai grįžinėjo G. P. prie „Eifelio", ji paklausė, kodėl jis mušėsi, o jis atsakė- „per daug kabinėjasi".

Liudytojas M. K. parodė kad, 2007-09-16 apie 20 val. jis kartu su savo draugais M. D., D. A., G. N. buvo prie prekybos centro „Eifelis". Tuo metu pro juos praeidinėjo moteris su vežimėliu ir keturi girti vyrai, tuo metu vienas iš minėtų vyriškių prie jo pradėjo kabinėtis, aiškindamas kad dirbo pas jo motiną, t.y. darė langų apdailą ir jo motina už atliktus darbus liko skolinga- 100 Lt bei pasakė, kad jai su juo nebus atsiskaityta iki rytdienos, tai išdaužys jo tėvų buto langus. Taip pat minėtas vyriškis ranka mėgino jam suduoti, tačiau jis nuo jo pabėgo link autobusų stoties. Jo draugai, kurių jis įvardyti negali, pasiskundė, vyresniems buvusiems jaunuoliams, kad juos apgintų. Jis nesulaukė kol tie vyrai išeis iš „Eifelio", išvažiavo į namus.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį ji pasisamdė vyriškį vardu Giedrius, kuris turėjo padaryti langą apdailą. Kadangi jis dirbo blogai, tai ji atsisakė jo paslaugų ir sumokėjo 100 Lt. Giedrius reikalavo dar sumokėti 100 Lt., bet ji jam nesumokėjo, kadangi darbas buvo atliktas blogai.

Liudytojas G. N. parodė, kad 2007-09-16 apie 20 val. jis kartu su M. K., D. A., M. D. buvo prie prekybos centro „Eifelis". Bežaidžiant jam su D. A. biliardą, į biliardinę įbėgo Martynas ir pasakė, kad prie M. K. kabinėjasi keturi vyrai. Tuomet jie visi išbėgo į lauką, tačiau tų vyrų nebuvo, o prie prekybos centro „Eifelis" tuo metu stovėjo G. P. su draugais. Jie visi kartu priėjo prie G. P. ir pasakė, kad prie Mindaugo kabinėjasi vyriškiai ir paprašė juos apginti, jei dar pastarieji prie jų pradėtų kabinėtis. Jie neprašė, kad šie pastaruosius sumuštų, o tik prašė, kad apgintų. Apie 20 val. 30 min. jis, M. K., D. A. ir M. D. išvažiavo į namus ir muštynių nematė

Liudytojas M. D. parodė, kad 2007-09-16 apie 20 val. jis kartu su draugais M. K., D. A., G. N. stovėjo prie prekybos centro „Eifelis", prie prekybos centro kampo, arčiau Ukmergės autobusų stoties. Prie jų priėjo vienas vyras, kuris Mindaugo klausė ar šis kalbėjo su savo motina bei pasakė, kad jei nebus 100 Lt, tai rytoj 10 val. duš langai. Mindaugas nuo to vyro pabėgo. Po to, jis nuėjo į biliardinę ir ten žaidusiems D. A. ir G. N. pasakė, kad lauke prie Mindaugo kabinėjasi seniai. Tada jie trise, paprašė lauke stovėjusių G. P., D. K., kad jie Martyną užstotų jei dar minėti vyrai prie pastarojo kabinėsis. Apie 20 vai. 30 min. jis, M. K., D. A. ir G. N. išvažiavo į namus ir muštynių nematė.

Liudytojas D. A. parodė, kad 2007-09-16 apie 20 val. jis kartu su draugais M. K., M. D., G. N. buvo prekybos centre „Eifelis". Jis žaidė su Gyčiu biliardą, kai į biliardinę įbėgo Martynas ir pasakė, kad prie Mindaugo kabinėjasi kažkokie seniai. Jie išbėgo į lauką, tačiau vyrų nebuvo, o Mindaugas pasakė, kad jį puolė keturi vyrai, reikalaudami 100 Lt., kurie taip pat pasakė, kad jeigu negaus pinigų, tai išdaužys langus. Tada jis priėjo prie pažįstamų jaunuolių, kurie stovėjo prie „Eifelio", vienas iš jų buvo G. P. pravarde „džiuzas" ir pasakė, kad prie Krasausko kabinėjasi seniai bei paprašė, kad jei pastarieji vėl kabinėsis prie Krasausko, kad šie jį apgintų. Gediminas ar kažkas iš jo draugų pasakė, kad jei reikės, tai padės. Apie 20 vai. 30 min. jis, M. K., M. D. ir G. N. išvažiavo į namus ir muštynių nematė.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2007-09-16 apie 20 val. jis su D. L. ir D. K. buvo prekybos centre „Eifelis". „Eifelyje" dar jis matė ir daugiau vaikinų, kurių tarpe buvo G. P., A. D. ir M. B.. Vienu momentu, kai jis žaidė žaidimų automatu, pastebėjo, kad visi iš biliardinės išėjo. Tada ir jis sugalvojo išeiti iš „Eifelio" ir išėjęs pamatė, kaip K. nusivijo kažkokį tai vyriškį. G. P. jis nematė. Vėliau jis susitiko su draugais D. L., D. K., M. B., kurie jam pasakė, kad G. P. spyrė kelis kartus vienam vyriškiui, kuris vėliau mirė.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. viduryje, tiksliai dienos nurodyti negali, jis buvo prekybos centre „Eifelis", kur su draugais žaidė biliardą, tarp jų buvo ir G. P.. Vienu momentu į biliardinę atėjo keli apie 14 metų amžiaus vaikinukai, kurie pasakė, kad prie jų kabinėjasi kažkokie „bachūrai". Jie prašė jų, kad jei šie vėl pradės prie jų kabinėtis, kad šie juos apgintų. Tada G. P. išėjo į lauką ir po 5-10 min. grįžo bei pasakė, kad prie jo prisikabino „bachūrai" ir kad jie jam padėtų su pastaraisiais išsiaiškinti. Tada jie visi išėjo į lauką ir jis matė, kaip G. P. vienam iš vyriškių vieną kartą kumščiu sudavė į veidą bei du kartus įspyrė, į kurias kūno vietas G. P. įspyrė minėtam vyriškiui, jis nematė. G. P. po šių smūgių kažkur tai nuėjo.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2007 m. rugsėjo viduryje, tiksliai dienos nurodyti negali, jis su draugais buvo prekybos centre „Eifelis". Vienu momentu jis prie minėto prekybos centro rūkė, kai praeidami keturi vyrai, prisikabino prie stovėjusių 14 metų amžiaus vaikų. Jie dėl kažkokių tai priežasčių ginčijosi. Po to visi jie nuėjo į biliardinę ir toliau žaidė. G. P. nuėjo į parduotuvę. Po 5-10 min., jis sugrįžo ir pasakė, kad tie patys vyrai prisikabino prie jo, kaip prisikabino nepaaiškino, tačiau G. P. pasakė, kad dabar minėti vyrai gaus. Gediminas pasakė visiems, kad eitume į lauką ir visi išėjome. Išėjęs į lauką jis puolė su stambiausiu aiškintis, o po to puolė vytis ir pakišo jam koja, po ko tas vyriškis suklupo. Kai baigėsi konfliktas, jis praeidamas matė gulintį vyriškį, kuris buvo be sąmonės. Vėliau jam pats G. P. pasakė, kad tam vyriškiui sudavė 2-3 smūgius. Jis pats nematė kaip buvo mušamas vyriškis.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, G. P. padarytas nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais.

Iš alkotesterio „lion alcometer 500" rodmenų matyti, kad 2007-09-16 22 val. 53 min. 52 sek. G. P. buvo nustatytas lengvas girtumas- 0.91 promilė (II tomas, b.l. 99).

Apžiūrėjus įvykio vietą, esančią tarp autobusų stoties administracinio pastato ir prekybos centro „Eifelis, nustatyta, kad nuo „Eifelio" link autobusų stoties yra betoniniai laiptai ir praėjimo takas. Šio tako pabaigoje yra autobusų pravažiavimo į autobusų stotį asfaltuotas kelias. Nuo šios vietos, nuo šaligatvio tako pabaigos, kairiojo kampo 2,5 metro atstumu link autobusų stoties ir į kairiąją pusę palei asfalto kraštą 3,5 m atstumu yra vieta, kur kraujo, muštynių pėdsakų nesimato. Iš įvykio vietos buvo paimti bato pado pėdsakai, cigarečių nuorūkos, žiebtuvėlis (I tomas b.l. 5-8).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 190/07 (14), nustatant R. Č. mirties priežastį, konstatuota, kad R. Č. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimu su kraujosruva kaktoje, kraujosruvomis dešiniame viršutiniame voke ir apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (110 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. R. Č. mirė 2007-09-18 18.50 vai. Všį Ukmergės ligoninėje. R. Č. lavono kraujyje rasta 0,25 promilių etilo alkoholio. R. Č. lavone nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas su kraujosruva kaktoje, nubrozdinimai kairiojo peties srityje, dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose, kairiame kelyje; kraujosruvos dešiniame viršutiniame voke, apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimas ir susitelkimas (110 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 1-2 paras iki mirties. Nubrozdinimas su kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešiniame viršutiniame voke ir apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimas ir susitelkimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. R. Č. lavono sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių rezultate, iš jų galvos sužalojimai, sukėlę mirtį, padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate. R. Č. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos. R. Č. lavone savigynos pėdsakų nėra. Nubrozdinimai dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose galėjo būti padaryti ir kovos metu (I tomas, b.l. 19-26).

Pateiktose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos specialistų ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad: 1. G. P. praeityje psichikos liga (lėtiniu psichikos sutrikimu) nesirgo; 2. G. P. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu, t.y. 2007-09-16 lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo; 3. G. P. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būsenos galėjos suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4. G. P. šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 5. G. P. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas jam nereikalingas; 6. G. P. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jam teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai teisingus parodymus; 7. G. P. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu ir netrukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą; 8. G. P. intelektas normalu, tyrimo metu nenustatyta, kad G. P. pasižymėtų jo amžiui nebūdingais pažinties veiklos ir asmenybės bruožų ypatumais (II tomas, b.l. 138-141).

Teismo posėdyje psichologė ekspertė V.Joneliukštienė šią teismo medicinos specialisto išvadą patvirtino pilnai. Ji paaiškino, kad G. P. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, ir galėjos suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyt. Nurodė, kad G. P. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas.

Gynėjos prašymu atlikti tyrimą dėl G. P. psichinės sveikatos būklės pateiktoje teismo medicinos tyrimo išvadoje nurodoma, kad remdamiesi G. P., psichologinio bei psichinės būklės ištyrimo duomenimis darytina teismo medicininė-psichologinė-psichiatrinė išvada, kad: 1) intelektiniai G. P. gebėjimai tirti Raveno testu parodė, kad bendras tiriamojo IQ yra 77, kas atitiktų ribinio lygio intelektinius gebėjimus (tarp žemo normalaus ir protinio atsilikimo). MMPI tyrime asmenybės profilis netelpa normos ribose (psichastenijos skalė viršija normą). Taip pat pakilusios depresyvumo ir autizmo skalės. Tokio tipo žmonės sąžiningi, klusniai vykdantys įsipareigojimus, išoriškai santūrūs ir neryžtingi. Jie linkę įkyriai nerimauti, yra įsitempę ir nepasitikintys savimi. Situacijos su neaiškia pabaiga, greitai besikeičiančiais faktoriais ar nepasiduodančios planavimui tokio tipo žmonėms kelia labai daug streso ir todėl šiose situacijose jie gali dekompensuotis, gali atsirasti klinikiniai sutrikimai. 2) Atliktieji tyrimai leidžia teigti, kad G. P. jam inkriminuojamos veikos metu buvo patologinio afekto būsenoje ir negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei numatyti galimas pasekmes. 3) Ar G. P. pagal savo veiksmų pobūdžio, galimų pasekmių suvokimą bei pagal savo amžių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko visišką individo brandą, pagal tyrimo metu gautus duomenis atsakyti yra sunku. 4) G. P. jam inkriminuojamos veikos metu numatyti, kad dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, negalėjo. 5) Projekciniai G. P. asmenybės tyrimai parodė nepakankamą socialinę adaptaciją kaip nesusiformavusios asmenybės bruožą, silpną „aš" integraciją, emocinio nebrandumo bruožus, jam gali būti būdingas noras patikti aplinkiniams, priklausomybė nuo kitų, pripažinimo paieškos, vengimas atsakomybės, išreikštas emocinis labilumas, drovumas, pasyvumas, nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmai, sensityvumas kritinėms pastaboms, polinkis pervertinti priešišką kitų požiūrį į save, sunkesnė adaptacija griežto reglamento sąlygomis, polinkis „išsibarstyti", imtis iš karto keleto veiklų. Įvertinus G. P. anamnestinius duomenis, nusiskundimus, psichinę būseną bei psichologinį tyrimą, nustatyta diagnozė - Adaptacijos sutrikimas (F 43.2). Disociacinė amnezija (F 44.0).

Nors iš karto po sulaikymo G. P. neprisipažino mušęs R. Č., tačiau kitą dieną jau davė nuoširdų prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo. Teismas remiasi tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo G. P. duotais parodymais. Minėti kaltinamojo parodymai neprieštarauja jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotiems parodymams bei byloje surinktiems, ištirtiems ir jo kaltę patvirtinantiems, abejonių nekeliantiems įrodymams. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007-09-16 apie 20 val. 35 min., prie prekybos centro „Eifelis", esančio Dukstynos k., Vidiškių sen., Ukmergės rajone, G. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas paauklėti vyriškį dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių, viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, pribėgo prie R. Č. ir jam tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą šalia buvusiems žmonėms, sutrikdė jų rimtį. Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 8 punktą.

Taip pat, teismas daro išvadą, kad šiame nusikaltime būtina pašalinti kaltinime nurodytą aplinkybę apie tai, kad „....neva G. P. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“, t.y. neva norėdamas paauklėti vyriškį dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių, kadangi ši aplinkybė nepasitvirtino ir byloje nėra įrodymų ją patvirtinančių. Iš virš paminėtųjų kaltinamojo ir liudytojų A. D., M. M., E. V., M. K., V. K., G. N., M. D., D. A., M. B., D. K. parodymų seka, kad G. P., norėdamas paauklėti vyriškį – R. Č. dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių, pradėjo mušti R. Č.. Teismas atkreipė dėmesį į liudytojų sutapimus: pasak šių liudytojų iš prekybos centro „Eifelis" su vežimėliu išėję moteris ir keturi vyrai buvo girti ir kabinėjosi prie praeivių. Todėl G. P., norėjo paauklėti vyriškį – R. Č. dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių. Pažymėtina, kad šią aplinkybę dėl ko kaltinamasis pradėjo mušti R. Č. paneigiančių duomenų nėra. Juolab, kad muštynių metu ir iki to G. P. su R. Č. nebuvo pažįstami. Nors apklaustų liudytojų parodymai skiriasi, tačiau dėl esminių įvykio aplinkybių liudytojų parodymai sutampa ir neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. Č. buvo sumuštas, mirtinai sužalotas kaltinamojo veiksmais, mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, sužalojimus R. Č. padarė G. P., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – R. Č. mirties yra priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltinamasis prisipažino, kad po to, kai jis pasivijo R. Č. pastarasis atsisuko į jį ir pradėjo mosikuoti rankomis lyg norėdamas jam suduoti, tuomet jis priėjęs prie pastarojo dešine ranka kumščiu sudavė pastarajam į veidą, po ko koja vieną kartą spyrė į šoną, po ko R. Č. suklupo ant kelių, tuomet jis kaire koja spyrė pastarajam į galvos kairę pusę, spirdamas jam paskutinį kartą jis neturėjo tikslo R. Č. pataikyti į galvą. Po paskutinio smūgio R. Č. nukrito ant dešiniojo šono ir liko gulėti, o jis jo daugiau nemušė. Nors kaltinamasis tvirtina, jog jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo, tačiau išdėstyti faktai ir nustatytos nukentėjusiojo mirties aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis tyčia mušdamas rankomis, spardydamas kojomis nukentėjusįjį į galvos sritį ir į šoną, numatė, kad dėl jo veiksmų šis gali mirti, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems kilti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3d.).

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal savo esmę yra skirtingos. Kai kurių aplinkybių, kurios galėtų švelninti kaltininko atsakomybę, kaip antai, savo noru žalos atlygimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali nebūti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir teismas jos nepripažins atsakomybę lengvinančia, tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, žala gali būti jau atlyginta ir tai gali būti pagrindu apeliacinės instancijos teismui pripažinti tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia.

Visai kitokį pobūdį turi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kolegija laiko, kad pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko parodymai ir elgesys rodė jo parodymų ir elgesio atitikimą šios aplinkybės teisminiam aiškinimui. Šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia negalima pripažinti tik tuo pagrindu, kai nuteistasis teismo proceso metu keičia parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu ir pripažįsta tas aplinkybes, kurių jis nepripažino ikiteisminio tyrimo metu, jei dėl to nesikeičia nei padarytos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nei padarytos veikos kvalifikacija. Byla iš esmės išsprendžiama pirmos instancijos teisme. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir kaltinamojo parodymus, priima sprendimą dėl veikos kvalifikacijos ir bausmės skyrimo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą ir tuo pagrindu paskirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę.

Nors iš karto po sulaikymo, t.y. 2007-09-17 d., apklausiant įtariamuoju G. P. neprisipažino mušęs R. Č., tačiau 2007-09-18 d. papildomai apklaustas G. P. atsisakė nuo savo ankstesnių, t.y. 2007-09-17 d., duotų parodymų, paaiškindamas, kad buvo išsigandęs jam gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad po to viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo parodymai iš esmės buvo tokie patys kaip ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Todėl pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas remiasi jo parodymais, duotais tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, kurių iš esmės nekeitė.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pats nuoširdžiai prisipažino. Savo parodymuose nuteistasis tik nesutiko su įtarime nurodyta jo veiksmų kvalifikacijai nereikšminga aplinkybe – turint tikslą nužudyti R. Č.. Tačiau tiek savo prisipažinime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu G. P. pripažino visas pranešime apie įtarimą suformuluotas jam inkriminuoto nusikaltimo esmines aplinkybes. Tai yra, nuteistasis pripažino prie prekybos centro „Eifelis", G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas paauklėti vyriškį dėl to, kad pastarasis prieš tai kabinėjosi prie nepilnamečių, viešoje vietoje, pribėgo prie R. Č. ir jam tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis G. P. prisipažino pilnai ir duotus parodymus laiko pakankamu pagrindu vertinti juos kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš įtariamojo apklausos bei teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad kaltinamasis G. P. išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, o šie jam atleido ir dėl to prašė neskirti laisvė atėmimo bausmės. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą, todėl yra vertinami kaip nuoširdus galėjimasis.

Be to, iš bylos medžiagos matosi, kad kaltinamasis G. P. nukentėjusiems R. ir D. Č. atlygino 13 233 Lt turtinę ir 12767 Lt neturtinę žalą. Civilinis ieškinys byloje dėl žalos atlyginimo nepareikštas, nukentėjusieji ateityje jokių turtinių pretenzijų G. P. neturi. Todėl sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 3 p. ši aplinkybė pripažintina kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nusikaltimo padarymo metu G. P. buvo ką tik suėję 18 metų. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai reglamentuoti BK XI skyriuje. BK 81 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šio skyriaus nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Iš šios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą.

Teisėjų kolegija remiasi teismo psichiatrijos komisijos specialistų ekspertizės aktu kaip pagrindiniu, tačiau iš teismo medicinos tyrimo išvados matyti, kad ištyrus G. P. asmenybę nustatyta jo nepakankama socialinė adaptacija kaip nesusiformavusios asmenybės bruožas. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas ir disociacinė amnezija.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gydytojas psichiatras R.Alekna patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad G. P. intelektas žemo normalaus ribose, stebimi socialinio apleistumo požymiai. Atlikti asmenybės tyrimai parodė nepakankamą socialinę adaptacija kaip nesusiformavusios asmenybės bruožas. Kaip kad aiškina G. P., jis net negalvojo, kad jo smūgis gali būti mirtinas, jis galvojo kad tik apgina nuo girtų vyriškių jaunesnius už save vaikus. Todėl G. P. savo socialinės brandos lygiu prilygsta nepilnamečiui.

Išvardytos aplinkybės, apibūdinančios nusikaltimo pobūdį bei motyvus, patvirtina, kad G. P. veiksmai neatitiko jo sumanymą, kilusį iš chuliganiškų paskatų, ir įrodo, jog jis nesiorientavo socialinėje aplinkoje. Teismas daro išvadą, kad G. P. atžvilgiu galima taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, motyvus bei kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą, nusikaltimų padarymo metu, į liudytojų parodymus, mokytojų, kaimynų, draugų charakterizuojančią jį medžiagą, G. P. pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas atitiktų BK 80 str. numatytą paskirtį. Todėl kolegija laiko, kad G. P., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nusikaltimo pobūdį, nors ir yra sulaukęs pilnametystės, tačiau pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir skiriant bausmę jam taikytinos Baudžiamojo kodekso X1 skyriaus „ Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos (BK 81 str. 2 d. ).

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto imperatyvo skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį tinkamas įgyvendinimas nužudymų bylose yra būtina sąlyga individualizuotoms ir teisingoms bausmėms skirti. Būtinybė atsižvelgti į nužudymų pavojingumo laipsnį įgauna ypatingą svarbą ir dėl to, kad įstatymų leidėjas nustatė plačias sankcijų už šiuos nusikaltimus ribas.

Analizuojant konkretaus nužudymo pavojingumo laipsnį būtina nustatyti jį lemiančias aplinkybes ir į jas atsižvelgti skirdami bausmę. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį parodo jo padarymo būdas, laikas, vieta, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, kaltės forma ir rūšis, nusikaltimo tikslai ir motyvai ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. P. nusikalstamos veikos metu nepasirinko žiauraus visuomenei pavojingo ar gerai apgalvoto nusikaltimo padarymo būdą. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo panaudoti pagalvoti ir gerai pritaikyti nusikaltimo įrankiai bei priemonės. Tačiau nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, liudytojų akivaizdoje, pats pribėgo prie R. Č. ir jam tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. P. po nusikaltimo niekur nebėgo ir nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, nemelavo, neišsisukinėjo. Po nusikaltimo padarymo jokių nusikaltimų ir administracinės teisės pažeidimų nepadarė.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taip pat teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nukentėjusiems atlygino turtinę ir neturtinę žalą.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji R. ir D. Č., nužudytojo R. Č. tėvai, teismo prašė neskirti G. P. realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio atsisakė, kadangi turtinė ir neturinė žala jiems atlyginta.

Svarstant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis yra labai jauno amžiaus, neteistas, administracinių pažeidimų nepadaręs, dirbo, charakterizuojamas teigiamai – tiek mokytojų, tiek kaimynų, tiek draugų (t. 2 b.l. 149-157, 162). Šiuo metu mokosi Technologijų ir verslo mokykloje II kurse. Taip pat atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo asmenybę. Tačiau teismas, vadovaudamasis LR BK 54 str. 2 d. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kad šios veikos pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, ir nors tokių pasekmių nesiekė, sąmoningai leido joms kilti. Todėl teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam G. P. skiriant bausmę susijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, teismas daro išvadą, kad G. P. tikslinga skirti bausmę, žemesnę BK 129 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (LR BK 91 str. 3 d.). Kolegija, atsižvelgdama į kaltininko asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, bausmės atlikimo vietą nustato atvirtojoje kolonijoje.

Nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje žalai atlyginti atsisakyta.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: bato pėdsakai, cigarečių nuorūkos ir žiebtuvėlis; iš Ukmergės ligoninės paimti R. Č. drabužiai - megztinis, maikė, džinsinės kelnės, kelnaitės, l pora batų ir puskojinės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Iš D. K. paimta-1 pora sportinių batelių; iš M. B. paimta- 1 pora batelių, iš G. P. paimti džinsinis švarkelis, 2 poros vyriškų sportinių batelių ir l pora vyriškų batų – grąžintini minėtiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalyje 8 punkte, pritaikius LR BK 81 str. 2 d., BK 91 str., ir nuteisti jį 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirtojoje kolonijoje.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, G. P. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - jį suimti.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: bato pėdsakus, cigarečių nuorūkas, žiebtuvėlį; R. Č. drabužius - megztinį, maikę, džinsines kelnes, kelnaites, l porą batų ir puskojines -sunaikinti.

Iš D. K. ir M. B. paimtus sportinius batelius; iš G. P. paimtus džinsinį švarkelį, 2 poras vyriškų sportinių batelių ir l porą vyriškų batų – grąžintini minėtiems asmenims

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.