- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- II-108-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01940-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės 2014-02-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-8119132-14 A. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 148 str. 1 d., paskirta 900 Lt bauda už tai, kad jis 2014-01-22, apie 11.25 val., vairavo N-1 kategorijos krovininį automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiausios kategorijos keliu A-5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), nesumokėjęs naudotojo mokesčio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad dėl judėjimo negalios, dėl kurios negali nueiti toliau kaip 100 – 200 m., yra priverstas naudotis turima transporto priemone, tačiau dėl gaunamų labai mažų pajamų (gaunamos pajamos sudaro tik 350 Lt per mėn.), neturi galimybės sumokėti transporto savininko mokestį ilgesniam laikui, todėl jį sumoka tik tai dienai, kai yra būtinybė važiuoti. Dėl šių priežasčių negalėjo pėsčias nueiti į degalinę sumokėti mokesčio, todėl turėjo į ją nuvažiuoti. Artimiausia degalinė yra už maždaug 300 m. nuo mašinos parkavimo vietos. Nuvažiavus 100 - 150 m., buvo sustabdytas pareigūnų. Nurodo, kad niekam jokios grėsmės nesukėlė ir žalos nepadarė, dėl tokio poelgio jokių sunkių pasekmių niekam nekilo, todėl prašo bylą nutraukti dėl įvykio mažareikšmiškumo arba dėl būtinojo reikalingumo. Teismui nusprendus jį nubausti, prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį, pažeidimo padarymo aplinkybes ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į A. A. skundą prašo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-8119132-14 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, jog jis neturėjo jokios galimybės sumokėti naudotojo mokesčio yra nepagrįsti. A. A. važiavo nesumokėjęs transporto priemonės savininko mokesčio. Tai, kad jo tikslas buvo įsigyti vinjetę, nepateisina jo teisei priešingo veikimo. A. A. neabejotinai žinojo, kad jo veiksmai prieštarauja įstatymų nustatytai tvarkai, pažeidžia KET ir LR ATPK normas. Pareiškėjo neįgalumas neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų. Pareiškėjo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. normas nėra pagrindo. Kauno apskrities VPK KPV pareigūnas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, įvertinęs kitas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 600 Lt iki 1 200 Lt.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad A. A. 2014-01-22, apie 11.25 val., vairavo N-1 kategorijos krovininį automobilį aukščiausios kategorijos keliu A-5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), nesumokėjęs naudotojo mokesčio.
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui kilo įsakmi pareiga sumokėti naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad asmuo minėtos pareigos neįvykdė ir naudotojo mokesčio nesumokėjo.
Pareiškėjas teigia, jog vairavo automobilį A-5 kategorijos keliu važiuodamas į artimiausią degalinę, esančią 300 m. atstumu, ketindamas ten sumokėti kelių naudotojo mokestį. Artimesnės vietos mokesčiui sumokėti nebuvo. Mokesčio sumokėti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – dėl judėjimo negalios į degalinę pėsčiomis nueiti negali, dėl sunkios materialinės padėties mokestį ilgesniam laikui sumokėti taip pat neturi galimybės. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų nuvažiavus vos 100-150 metrų, likus panašiai tiek iki degalinės.
Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktą, vinjetė – Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos magistraliniais keliais. Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) naudotojo mokestį sumokėti bei įsigyti vinjetę(-es) gali degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais (Aprašo 3 p.). Remiantis nagrinėjamo įvykio metu galiojusiu Aprašo 6 punktu, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo.
Įvertinus minėtas nuostatas, konstatuotina, kad naudotojo mokestis turi būti sumokėtas prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius. Vėliau, jau įvažiavus į apmokestintus magistralinius kelius, sumokėti naudotojo mokestį artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) gali tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę (-es) (Aprašo 6 punktas).
Aplinkybė, kad A. A. mokamu keliu važiavo tik apie 100-150 m., važiavo į artimiausią degalinę įsigyti vinjetės, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą institucijos nutarimą. Juolab kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad vairuojant krovininį automobilį už aukščiausios kategorijos kelius turi būti sumokėtas naudotojo mokestis.
Pareiškėjas nurodė, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau šis jo argumentas atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas veikė siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta nepažeidžiant įstatymų, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Tačiau išnagrinėjus pareiškėjo skundą teisme, teismas sprendžia, kad yra sąlygos asmeniui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, minėtame straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismo posėdžio metu A. A. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neįgalus, nustatytas 45 procentų nedarbingumas (b.l. 3-4), sunki materialinė padėtis. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir baudą sumažinti iki 300 Lt. Teismas daro išvadą, kad daugiau švelninti nuobaudą nėra pagrindo, nes ji prarastų savo paskirtį – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 148 str. 1 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.
nutarė:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės 2014-02-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-8119132-14, kuriuo A. A. paskirta 900 Lt bauda, pakeisti ir, taikant 30¹ str., paskirti 300 (trijų šimtų litų) baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.